Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su E. S. ir E. G. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo civilinėje byloje Nr. L2-2195-392/2007,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas E. S. ir E. G. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo civilinėje byloje Nr. L2-2195-392/2007. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja E. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama pakeisti išieškotoją J. J. į E. G., civilinėje byloje Nr. L2-2195-392/2007 pagal kreditoriaus J. J. pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko E. S.. Buvo nustatyta, jog išieškotojo J. J. parašai, pateiktoje originalioje sutartyje dėl kreditavimo reikalavimo teisės perleidimo ir jos kopijoje, skiriasi, todėl proceso šalių dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu. Nei viena iš šalių į teismo posėdį neatvyko. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos E. G. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo. Pareiškėjai minėtą nutartį apskundė atskiruoju skundu ir prašo nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo sprendimo. Nurodė, jog skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas V. K., nusikalstamai piktnaudžiaudamas, susivienijęs į nusikalstamą gaują teisėsaugos pareigūnų, suklastojo teismo posėdžio protokolą, kurio pagrindu priėmė skundžiamą nutartį. Teisėjas nepagrįstai paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė pareiškėjai atvykti, tačiau motyvų būtinumui dalyvauti nepateikė. Mano, jog teisėjas gali dalyvauti nusikalstamoje gaujoje kurią subūrė teisėjai ir tyrėja, nukreiptoje prieš advokato A. B. profesinę veiklą. Pareiškėja informavo, jog atskirojo skundo priėmimo klausimo negali spręsti Vilniaus apygardos teismo teisėjai, kadangi ji 2011 m. kovo 23 d. atstovaudama visuomeninę organizaciją „Desperacija ir viltis“ dalyvavo operacijoje sulaikant įtariamus nusikaltimo padarymu Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską, teisėjus V. D., P. F., J. D. ir Z. B..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjų E. S. ir E. G. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-2195-392/2007 siejamas su civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo V. K. atliktais procesiniais veiksmais. Sprendžiant iš šio pareiškimo turinio, nušalinimas yra reiškiamas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, siekiant, kad klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, išspręstų Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Iš pareiškimo turinio nustatyta, jog nušalinimas yra reiškiamas CPK 66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Pagal CPK 66 straipsnį teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas – įrodymais pagrįstų aplinkybių, keliančių abejonių teisėjo nešališkumu, egzistavimas. Teisėjo nešališkumo sąvokos turinys Europos žmogaus teisių teismo praktikoje yra aiškinamas dviem aspektais, kurių išraiška – subjektyvusis ir objektyvusis teisėjo nešališkumas. Subjektyvus nešališkumas reiškia teisėjo išankstinio nusistatymo neturėjimą, tendencingumo nebuvimą. Jis yra preziumuojamas, kol neįrodyta priešingai. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias objektyviam stebėtojui sukeltas protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą.

Vertinant Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumą pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nurodyta jokių aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, civilinę bylą L2-2195-392/2007 nagrinėjančio V. K. ir kitų šio teismo teisėjų asmeninį tendencingumą ar sukeltų pagrįstų abejonių jų nešališkumu. Visų pirma, pareiškėjų nurodyti argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. priimtos nutarties, kurie siejami su bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumu, negali būti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas neatlieka apygardos teisėjų sprendžiant nušalinimo klausimą priimtų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcijos. Pareiškėjai prašydami nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, nenurodo jokių argumentų dėl abejonių visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu egzistavimo pagrindo. Savo prašymą iš esmės grindžia bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumu ir vien tik tai sudaro savarankišką Vilniaus apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo atmetimo pagrindą. Be to, sprendžiant nušalinimo klausimą tais atvejais, kai nušalinimo pareiškimo pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su tokį pareiškimą pareiškusio asmens nesutikimu su bylą nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais, pripažįstama, jog tokios aplinkybės a priori (lot. – iš anksto) negali būti vertinamos kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine bei kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Atmestini kaip jokiais įrodymais nepagrįsti ir nesudarantys nušalinimo pagrindo pareiškėjų argumentai dėl teisėjo V. K. nusikalstamų veiksmų, kadangi jie pagrįsti tik prielaidomis, jų asmeniniais samprotavimais, ir nesudaro objektyvaus nušalinimo pagrindo. Kiti pareiškime išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo išsprendimui. Pažymėtina, jog pareiškėjų nesutinkant su teismų procesiniais sprendimais išsakyti kaltinimai dėl konkrečių teisėjų nusikalstamos veikos, jeigu jie neįrodyti, ne tik diskredituoja teisminę valdžią, atskirus teismus ir teisėjus, bet gali sudaryti pagrindą spręsti, ar šiuos kaltinimus pateikusio asmens veika negali būti vertinama kaip nepagarba teismui ar šmeižimas, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 154 straipsnio 2 dalyje ir BK 232 straipsnyje. Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją nesuteikia teisės šmeižti kitą asmenį nusikaltimo padarymu, viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai žeminti teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Be to, net ir tuo atveju, jeigu tam tikri teisėjai ir būtų pažeidę įstatymų reikalavimus, tai nesudarytų pagrindo abejoti visų bylą nagrinėti turinčiame teisme dirbančių teisėjų nešališkumu. Tuo pačiu pastebėtina, kad nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda (CPK 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 66 straipsniu, 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti pareiškėjų E. S. ir E. G. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo civilinėje byloje Nr. L2-2195-392/2007.