- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- 1S-502-579/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00524-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. R.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 22 d.Komisija 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 93-234 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad A. R. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis A. R. skunde prašo panaikinti 2018 m. balandžio 16 d. Komisijos nutarimą bei Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs 1/3 dalį jam paskirtos bausmės ir todėl jau gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu jis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, 1 kartą skatintas, mokosi Elektrėnų profesinio rengimo centre baldžiaus specialybės. Alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo faktų nefiksuota. Nėra susijęs su kriminaline subkultūra. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Turi 3 nepilnamečius vaikus, žmona serga reta nepagydoma liga, o jis buvo vienintelis šeimos maitintojas. Nuteistasis tikina pataisos įstaigoje darbo ieškojęs, tačiau negavęs. Skunde teigiama, kad nei Komisijos nutarime, nei teismo nutartyje nėra nurodyta, kokios socialinės reabilitacijos priemonės buvo skirtos nuteistajam, kurios iš jų įgyvendintos, o kurios ne. Keliamas klausimas, kokie teisės pažeidimai apibūna pakartotinį nusikalstamumą, jei bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra baustas. Skundo autoriui nesuprantama, kuo remiantis teigiama, kad jis netinkamai tvarko lėšas ir pajamas, kaip pasireiškia jo gyvenimo stilius ir draugai ir ką jis turi pakeisti savo elgesyje. Nuteistojo A. R. skundas netenkinamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo, tačiau tam, kad galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtos aplinkybės nepakanka.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Kaip jau minėta, būtinos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą – visų pirma socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, ir žymi, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau nagrinėjamu atveju nei vienos šių sąlygų nėra.Aukštesnysis teismas sutinka su Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto parengtoje 2018 m. kovo 9 d. išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus Nr. 62-491 nurodyta, kad nuteistasis A. R. nevykdo 2017 m. liepos 20 d. individualaus socialinės reabilitacijos plano. Šioje išvadoje nurodyta, kad A. R. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos 6 priemonės – dirbti pataisos įstaigoje; mokytis pataisos įstaigoje; dalyvauti nuteistųjų sporto klubo „Padėk sau“ programoje; nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų; kreiptis į psichologinės tarnybos specialistus dėl individualių konsultacijų siekiant mažinti pakartotiną nusikalstamumo riziką; palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Vykdant numatytas priemones, nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo ir net neieškojo galimybių įsidarbinti. Taip pat nurodyta, kad A. R. suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Ir nors skundo autorius nurodo, kad nedirba dėl darbo vietų stokos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad galimybių įsidarbinti, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, net neieškojo. Pastebėtina, kad nuteistieji bausmės atlikimo metu gali dirbti ne tik apmokamą darbą, bet ir atlikti gerbūvio tvarkymo darbus, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. R. būtų užsiėmęs bent tokia darbine veikla. Tad daroma išvada, kad jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi. Konstatavus minėtą aplinkybę, nėra formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Tai absoliutus pagrindas darantis lygtinį paleidimą negalimu.Teisėjų kolegija taip pat sutinka tiek su Komisijos, tiek ir su apylinkės teismo išvada, jog byloje nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 55 balai. Pažymėtina, kad nuo pirminio vertinimo (2017 m. liepos 20 d.) yra nepakitusi, kas tik įrodo, jog jokios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aptariamu atveju nenustatyta, o kaip ir anksčiau minėta, tam, kad asmuo būtų lygtinai paleistas būtina nustatyti žemą nusikalstamo elgesio riziką ir (ar) akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, o tai reiškia, kad kiti net 35 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Kaip ir minėta, konstatavus, kad A. R. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi, nėra formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Tai absoliutus pagrindas darantis lygtinį paleidimą negalimu. Esant šioms aplinkybėms, kurios jau savaime užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui, be to, atsižvelgus į tai, kad skundo autoriaus nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo yra nepakitusi, kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymu, požiūriu, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, nevertintinos. Nors apylinkės teismas, nustatęs absoliutų pagrindą netaikyti lygtinio paleidimo (individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas), kartu vertino kitas aplinkybes, tai esminės įtakos teismo išvados, kad nuteistajam šiuo metu lygtinis paleidimas negali būti taikomas, teisingumui ir pagrįstumui neturi. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo skundą. Skundo aukštesniajam teismui argumentai taip pat nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl A. R. skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.