- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-554-343/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02437-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- M. T. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-6392-924/2016 pagal ieškovės M. T. J. ieškinį atsakovei R. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 1 839,97 Eur turtinės žalos atlyginimą, 180 Eur turėtas išlaidas įvertinant žalos dydį ir 100 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 15-16 d. iš atsakovei priklausančių patalpų antrame namo aukšte, kur yra atsakovei priklausantis balkonas ir į kurį patekti gali tik ji, buvo užlietos vandeniu ieškovei priklausančios patalpos, plane pažymėtos šriftais 1-7 ir 1-8 ir tuo ieškovei padaryta 1 839,97 Eur žala.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ji, nebūdama stogo savininke, nėra atsakinga ir už jo priežiūrą ir kokybę, jai nekyla pareiga dėl stogo nepriežiūros atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 335,58 Eur turtinės žalos atlyginimą, 369,38 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas byloje nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei (63/100 pastato dalys) ir ieškovei (37/100 pastato dalys), todėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, bei gyvenamojo namo priestato, plane pažymėto 1a¹/p, laikanti konstrukcija (stogas), pro kurią, kaip buvo nustatyta byloje (atsakovė to neginčijo), į ieškovės naudojamas patalpas pratekėjo lietaus vanduo.
Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl patirtos žalos fakto ir jos dydžio, tačiau kilo ginčas dėl asmens, turinčio pareigą prižiūrėti namo dalį, pro kurią pratekėjo vanduo, bei atitinkamai atsakingo asmens už ieškovės patirtos žalos atlyginimą. Teismas šalių argumentus dėl namo konstrukcinių elementų (ar tai stogas ar balkonas), t. y. vietos pro kurią prabėgo vanduo įvardijimo, vertino neturinčiais esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, pažymėdamas, kad abi ginčo šalys pagal CK 4.76 straipsnį privalo tinkamai tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą). Teismas bylos duomenimis nustatė, kad abi namo bendrasavininkės žinojo apie tai, kad reikia remontuoti šį minėto priestato, kuris joms priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, konstrukcinį elementą, tačiau būtinų veiksmų, kad būtų išvengta nuostolių atsiradimo nei viena iš jų nesiėmė. Taigi, vanduo pratekėjo būtent dėl to, kad abi bendraturtės netinkamai prižiūrėjo joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl ko jis tapo pralaidus vandeniui.
Atsakovė neginčijo ieškovės patirtos žalos dydžio – 1 839,97 Eur dėl jos naudojamų patalpų užliejimo vandeniu, 180 Eur išlaidų apskaičiuojant patirtą žalą, 100 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Visas šias išlaidas teismas laikė ieškovės nuostoliais CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Kadangi abi ginčo šalys atsakingos už tai, kad būtų prižiūrimas ir tvarkomas joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas, namo bendrasavininkai proporcingai savo daliai turi pareigą tvarkyti šį turtą. Teismas, įvertinęs, kad atsakovei priklauso 63/100 dalys gyvenamojo namo, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 335,58 Eur (2 119,97 Eur x 63 proc. = 1 335,58 Eur) nuostolius. Teismas nurodė, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo 37/100 dalys, todėl šia dalimi ieškovė pati buvo atsakinga už turto tvarkymą bei remontą, todėl ieškovės reikalavimą dalyje dėl 784,39 Eur (2 119,97 Eur x 37 proc. = 784,39 Eur) nuostolių priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą žalos sumą 275,59 Eur suma. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas keistinas šių argumentų pagrindu:
Teismas nepagrįstai ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo bei kompensavimo proporcijas nustatė ir susiejo su CK 4.76 straipsnio 1 dalyje nustatytu bendraturčiams tenkančių išlaidų, bendro turto priežiūrai bei išlaikymui, paskirstymo principu. Ginčas kilęs ne dėl bendro turto (namo) išlaikymo ar jo remonto darbų atlikimo, o dėl atsakovės pareigos atlyginti į ieškovės naudojamas patalpas pratekėjusio vandens padarytą žalą, t. y. atsakovės prievolė kildinama iš delikto, todėl šalių tarpusavio santykiai turėtų būti reguliuojami deliktų teisės normomis.
Ginčo atveju taikytinas CK 6.282 straipsnis, reglamentuojantis mišrios kaltės institutą taikant deliktinę atsakomybę. Kadangi prievolę išlaikyti bendrą turtą bei rūpintis jo priežiūra privalo abu bendraturčiai, todėl ieškovė taip pat turėjo pareigą bei prievolę rūpintis stogo remonto darbais. Atsakovė jokių kliūčių atlikti stogo remonto darbus ieškovei nedarė (atsakovė per savo patalpas buvo įleidusi meistrus ant stogo), ieškovė turėjo visas galimybes atlikti remonto darbus, tačiau stogo remonto darbų nesiėmė. Todėl, remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Kadangi padarinių rizika vienoda apimtimi turi tekti tiek atsakovei, tiek ir pačiai ieškovei, todėl ieškovės patirtų nuostolių suma turėtų būti apskaičiuojama ne proporcingai šalių turimo turto (namo) daliai bendrojoje nuosavybėje, bet lygiomis dalimis, t. y. atsakovei tenkanti atlygintinų nuostolių suma turėtų būti ne didesnė nei pusė ieškovės patirtų nuostolių sumos ir sudarytų 1 059,99 Eur (2 119,97 x 50 proc. = 1 059,99 Eur).
Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Skundo argumentai, jog ieškovei nebuvo jokių kliūčių atlikti stogo remonto darbus neatitinka tikrovės, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, liudytojų paaiškinimams. Ieškovė niekada neturėjo jokio priėjimo prie aikštelės. Visos atsakovei taikytinos deliktinės atsakomybės sąlygos įrodytos ir teismo nustatytos pagrįstai.
Apeliantės samprotavimai dėl paties nukentėjusio asmens didelio neatsargumo padėjusio žalai kilti ir nuoroda į CK 6.282 straipsnio nuostatas yra nepagrįsti, o CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatos teismo buvo taikytos, kadangi teismas sumažino atsakovės atsakomybę proporcingai jos turimai gyvenamojo namo daliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, vykdymo.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 4.75, 4.76 straipsnių nuostatomis, ieškovės turėtų nuostolių sumą padalino šalims proporcingai jų turimo turto (namo) daliai bendrojoje nuosavybėje. Apeliantė su tokiu jai tenkančių sumokėti nuostolių dydžio apskaičiavimu nesutinka, argumentus grįsdama CK 6.248 straipsnio, reglamentuojančio mišrios kaltės institutą, taikant deliktinę atsakomybę, nuostatomis. Ieškovė nevykdė pareigos rūpintis stogo remonto darbais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dėl žalos kilimo kalta ir pati ieškovė, ieškovei priklausančių patalpų užliejimo padarinių rizika tarp šalių paskirstytina ir nuostolių suma apskaičiuotina ne proporcingai šalių turimo turto daliai bendrojoje nuosavybėje, bet lygiomis dalimis, t. y. per pusę.
Byloje nustatyta, kad dviejų aukštų gyvenamasis namas, esantis adresu Žeimenos g. 35, Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei (63/100 pastato dalys) ir ieškovei (37/100 pastato dalys). Ieškovė naudojasi pirmojo aukšto patalpomis 2008 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka, tarp jų ir patalpomis 1-7 ir 1-8. Visomis namo antrojo aukšto patalpomis naudojasi atsakovė. Ieškovės naudojamos gyvenamosios patalpos, plane pažymėtos 1-7 ir 1-8, buvo užlietos lietaus vandeniu, kuris pratekėjo pro patalpos, plane pažymėtos 1-8, lubas (patalpa, plane pažymėta 1-8, nustatant naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką plane buvo žymima 1-9), t. y. gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/p, priestato „veranda“, plane pažymėto 1a¹/p, stogą.
CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 1, 2 dalys).
CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuojamą LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, pastato bendrojo naudojimo objektais yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti.
Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Byloje nustatyta, kad ieškovės patalpoms žala padaryta vandeniui pratekėjus pro patalpos, plane pažymėtos 1-8, lubas, t. y. pro gyvenamojo namo priestato stogą, priklausantį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, dėl netinkamos jo priežiūros. Todėl, atsižvelgiant į daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje reglamentavimą ir į šių nuostatų taikymo teisminę praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės turėtų nuostolių sumą padalinęs šalims proporcingai jų turimo turto (namo) daliai bendrojoje nuosavybėje, teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinos 200 Eur atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidos (b. l. 103-105) (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei M. T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.