- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 1-58-928/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas 2009 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnį, BK 261 straipsnį - 8 metų laisvės atėmimo bausme. 2017 m. sausio 5 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2020 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apie 13-14 val., (duomenys neskelbtini), bute, nukentėjusiajam atvykus tęsti remonto darbų, suėmė nukentėjusįjį E. K. už marškinėlių, ties krūtine, nutempė į vonios kambarį, kur pradėjo nukentėjusįjį mušti t.y. abiejų rankų delnais sudavė ne mažiau šešių smūgių į galvos sritį, pataikydamas į abu skruostus, dešinės pusės žandikaulį, kairės pusės smilkinį, tuo sukeldamas E. K. fizinį skausmą ir padarydamas apatinio žandikaulio dešinės pusės aštunto danties lūžį, kuris kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. nežymiai sužalojo E. K..
Kaltinamasis E. K. teismo posėdyje kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), vyko remonto darbai, t.y. darbai prasidėjo 2019 m. gruodžio vidurį ir jam buvo prižadėta, kad iki kovo mėnesio remontą padarys, tačiau darbai strigo arba niekas nedirbdavo, arba bute dirbdavo vis kiti asmenys. Sutartis buvo sudaryta su E. K. (nukentėjusiuoju), suma sutartyje buvo 5000 Eur už remontą, 4000 Eur jau buvo padavęs. Kovo mėnesį atėjo su mama ir sese į butą, išsigando kas vyko bute. 2020 m., kovo mėnesį, jau buvo po 13.00 val. jis atvykęs į butą, kur buvo atliekami remonto darbai, pamatė vieną darbininką, kurio nepažysta. Maždaug po valandos atėjo E. K., pradėjo kalbėtis, kalbėjo be konflikto, t.y. kalbėjosi dėl plytelių, jos buvo vonioje ir jie abu nuėjo į vonią pasižiūrėti, kaip plytelės suklijuotos, kilo konfliktas, jis pasakė, kad jo ir jo mamos tai netenkina, liepė eiti iš buto, tačiau E. K. pradėjo mosikuotis rankomis, kalbėti visokius necenzūriniais žodžiais, bei jį biški pastūmė suėmęs su dviem rankomis, todėl jis šiam pliaukštelėjo per veidą dešinės rankos delnu porą kartų, t.y. per kairį ir per dešinę veido pusę, tačiau nebuvo 6 smūgių. Buvo konfliktas, jis ginėsi nuo E. K. smūgių, nes jam irgi buvo suduota į galvą, į krūtinę. Į medikus, policiją nesikreipė, nes norėjo kad pabaigtų remonto darbus. Nukentėjusiajam danties lūžis galėjo atsirasti, galėjo neatsirasti, gal jis prieš tai buvo nuskilęs, gal tik mano smūgio trūko, tačiau nukentėjęs po smūgių nerodė, kad jam dantis nuskilo. Dėl civilinio ieškinio, tai supranta, kad E. K. nori pinigų, nes buvo nesumokėta 1000 Eur, todėl ir prašo civiliniu ieškiniu tokios sumos. Kitas darbuotojas konflikto metu buvo bute, bet kitur, tuo metu tas nepažystamas asmuo buvo tarp virtuvės ir kambario, o paskui jis jo nematė. Tuo metu durų kambariuose nebuvo. Dėl byloje esančio garso įrašo, gal ir išsakė nukentėjusiajam grasinimus ant „karšto“ (1 t., b. l. 67-74). Jis ir nukentėjęs buvo susitikę, nukentėjęs jam sakė, kad duok pinigus ir jis atsiims pareiškimą. Jis nieko nedavė, sakė kreiptis į teismą.
Nukentėjusysis E. K. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodį pasirašė sutartį ir gruodžio pabaigoje pradėjo vykdyti remonto darbus (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis ir jo sūnus E. K. buvo išvykę pietauti, bute buvo paliktas darbininkas T. G.. Pietaudami gavo žinutę, greičiau atvykti, nes yra savininkas. Grįžę iš pietų, pradaręs buto duris pirma jis įleido sūnų į butą. Koridoriuje stovėjo E. ir dar kažkoks nepažystamas jam žmogus. Jo sūnų E. praleido, tačiau pačiupęs jį už „maikės“, už marškinių ties krūtine, jį įsitempė į vonią ir iš karto 6-7 smūgiai iš abiejų rankų delnų į veidą, rėkimas. Jam buvo suduota grynai į veido sritį, nes buvo mėlynė kairėje akies pusėje prie smilkinio. Jam kraujosruvų nebuvo, tik mėlynė. Po smūgių sudavimo iš pradžių nieko nepastebėjo, tik grižus ant veido pastebėjo mėlynę. Dėl suduotų smūgių jautė skausmą, skaudėjo. Jis dar pasimetęs stovėjo, nenuprato, kas vyko, E. pradėjo priekaištauti dėl jų atliktų darbų, liepė greičiau baigti darbus. Tuo metu buvo šokas, nežinojo, kaip elgtis, jis bijojo kažką daryti, kad daugiau jam nieko nebūtų, norėjo, kad tik greičiau viskas baigtųsi.
Po smūgių pajautė ir besiginčijant išspjovė nuo danties nuskilusius gabaliukas, kaip smėliuką. Po suduotų smūgių jis su E. dar bendravo apie broką iki 10 minučių, vedžiojo po kambarius. Jis pripažįsta, kai kur negerai buvo padaryta. Po kiek laiko E. su tuo draugu išėjo. E. buvo agresyvus, kalbėjo pakeltu tonu, piktas. Jis tada Tadui liepė važiuoti namo ir šis išvažiavo. Taip pat ir jis su sūnumi išvažiavo. Sekančią dieną buvo atvažiavę, matė, kad E. prisivedęs buvo daug žmonių, komisija buvo dėl darbų broko. Jie įsipareigojo broką ištaisyti. Jie buvo suderėję 5000 Eur suma už konkrečius darbus, tačiau eigoje atsidaro papildomų darbų, kurie sutartyje nebuvo aptarti. E. paprašė daryti tuos darbus, jie pradėjo daryti juos, ir viskas buvo gerai iki karantino. Atėjus karantinui jis pasakė, kad negali išvažiuoti į užsienį, tada jie pradėjo reikalauti sumokėti už tuos papildomus darbus, jie reikalavo savų uždirbtų pinigų. Gal savaitę nevyko atlikti remonto darbų, bei surašę atliktus papildomus darbus, su nuoroda, kol už juos sumokėta nebus, jie toliau darbų nevykdys ir tą raštą nusiuntė el. paštu. Tą pačią dieną sekė skambutis, bei grasinimai, t.y. jam būnant namuose paskambino E. ir 50 minučių plūdo visokiais žodžiais. E. paskambino ir siūlėsi jam sumokėti pinigus už neatliktus darbus, bet jam reikės pasakyti, kad ne jis ten buvo, jis pasakė, kad gali pasakyti, jog neturi pretenzijų, kad susirašom popierius už neatkliktus darbus ir gražiuoju parašo, kad pretenzijų neturi, atsiima iš policijos pareiškimą. Jis su žmona nutarė atiduoti raktus, bei nuvykus E. žmonai rodė jų brokuotus darbus. E. liko skoloje 1300 eurų. J. E. nestumdė, jo atžvilgiu smurto nenaudojo, nesutinka su E. parodymais, kad šiam reikėjo gintis. Jis su E. buvo kartu ir šis buvo atsisukęs į jį ir mano, kad turėjo matyti, kaip jis išspjovė tą danties gabaliuką. Pareikštą ieškinį prašo tenkinti ir priteisti 55 Eur turtinę žalą, bei 1000 Eur neturtinę žalą, nes patyrė pažeminimą darbuotojų akivaizdoje, kaip įmonės direktorius, prastai jautėsi dėl nuskelto danties, negalėjo valgyti karšto ir šalto, kramtydavo tik su sveika puse. Visą mėnesį negalėjo patekti pas stomatologus, nes buvo karantinas. Tą dantį jam medikai plombavo, sutvarkė pilnai. Paskambinęs E. K. grasino, kad žino, kur jis gyvena, kad turi vaikų ir sudegins „chatą“, šok iš automobilio, tie išsakyti grasinimai buvo telefonu. Po to skambučio, dėl išsakytų grasinimų, buvo sunku miegoti, bijojo, nes šis sakė – „aš sėdėjęs, aš dar atsėdėsiu“.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti dalis nukentėjusiojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų iš kurių matyti, kad <...>. Vonios kambaryje E. K. ėmė jį mušti, abiejų rankų delnais sudavė jam ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį, pataikydamas į abu skruostus, dešinės pusės žandikaulį ir kairės pusės smilkinį. Kuomet E. K. pataikė į dešinį žandikaulį, pajuto kaip atskilo dalis dešinės pusės apatinio krūminio danties ir tą dalį išspjovė. Po suduoto smūgio ties kairiu smilkiniu, t.y. nuo kairės akies krašto smilkinio link, buvo atsiradusi poodinė kraujosruva. Suduodamas smūgius delnais E. K. jam sukėlė fizinį skausmą bei nuskėlė dantį. <...>. (1 t., b. l. 42) Pagarsinus parodymus nukentėjęs E. K. nurodė, kad parodymai teisingi bei papildomai nurodė, kad E. daužė jį rankų delnais, jautė skausmą.
2020 m. birželio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad E. K. apatinio žandikaulio dešinės pusės aštunto danties lūžis padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2020 m. kovo 31 d. E. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimas E. K. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. E. K. veiksmai sukėlė E. K. fizinį skausmą (1 t., b. l. 35, 38)
Liudytojas E. K. (sūnus) teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis E. K. yra jo tėvas. Tuo metu jis dirbo UAB „E.“ pagalbiniu darbininku. 2020 m. kovo 31 d., apie 13.00 val., po pietų, jis su tėvu atvyko į darbo vietą, t.y. butą, kur darė remontą. Bute buvo E. su savo draugu, ir jų darbuotoju T. G.. Įžengus į butą, pirmas įėjo jis, o iš paskos tėtis. Tik įėjus pro duris, buto koridoriuje, vos tik juos pamatęs E. čiupo jo tėvui už marškinėlių tiek krūtine ir įsitempė į vonią. Matė, kaip E. stūmė jo tėvą E. prie sienos ir kelis kartus ranka šiam trenkė per veidą, rėkė, dar kelis kartus pastumdė, patraukė už marškinių ir paleido. Ranka sudavė, kiek jis matė apie 5 kartus, net galėjo būti ir daugiau, nes trenkė kelis kartus abejomis rankomis, t.y. iš vienos ir kitos rankos (vienas kartas). Po tų rėkimų jo tėvas E. dar išsispjovė kažką, bei paskui pasakė, kad dantį nuskėlė. Tas išspjovimas buvo po apsistumdymo, apsižodžiavimo, tačiau E. dar tuo metu buvo bute. Jis tuo metu stovėjo 2-3 metrai atstumu, t.y jis stovėjo šonu, jam niekas netrukdė matyti įvykio, nes tuo metu vonios kambaryje nebuvo durų. E. gal nepatiko jų darbai, kaip jie dirba, t.y. nepatiko kelios sienos, nes buvo keli nelygumai, plytelių kampas nuskeltas. Tuo metu E. buvo labai piktas, agresyvus. Paskui E. su jo tėvu E. dar pavaikščiojo po butą rėkaudamas, kabinėdamasis prie sienų, tačiau tuo metu smurto jo tėvo E. atžvilgiu nebenaudojo. Jo tėtis E. nerėkė, sakė, kad viskas pataisoma, darbai dar nebaigti. Pašūkavęs E. po kiek laiko išėjo iš buto. Jo tėčiui E. matėsi mėlynė kairiame paakyje, dar paraudimas veide, skundėsi, kad jam nuskėlė dantį. Jokių konfliktų ankščiau nebuvo. Yra girdėjęs, kad skambino E. jo tėvui E. Peržiūrėjus apžiūros protokolo foto nuotraukas (1 t., b. l. 22-28), liudytojas nurodė, kad ta vieta, kur viskas vyko aiškiai matėsi (1 t., b. l. 21, 26 lapas, 7 foto nuotrauka). Nebuvo tokių aplinkybių, kad jo tėvas E. pastūmė E., naudojo smurtą, nes tik įžengus į butą E. puolė pirmas.
Liudytoja I. K. teismo posėdyje parodė, kad jos vyras yra E. K., kuris yra UAB „E.“ direktorius. 2019 metais sudarė sutartį, kad E. K. nurodytame bute (duomenys neskelbtini) atliks vidaus apdailos darbus. Sutartyje buvo sutarta darbai ir nurodyta suma. Konfliktas kilo, kai E. pradėjo reikalauti iš jos vyro ir jo darbuotojų, kad jie atliktų vis daugiau papildomų darbų. Ištikus pandemijai E., jos nuomone, nebeturėjo iš ko mokėti, ir pradėjo reikalauti atlikti vis daugiau darbų nemokėdamas. Vyras prašė pirma atsiskaityti, tada kalbėti apie darbus, siūlė surašyti papildomą sutarties priedą dėl papildomų darbų, bet E. K. atsisakė. 2020 m. kovo 31 d. tarp jos vyro ir E. K. įvyko konfliktas. Vyras į namus grižo suirzęs, persimainęs, matė, kad žandas patinęs, raudonas. Ji pradėjo vyro klausinėti, kas nutiko, vyras buvo nekalbus, tačiau paskui pasakė, kad E. K. vos jam atvykus į objektą, tarpduryje jį pačiupęs už marškinėlių pradėjo talžyti veidą ranka, bei smūgio metu nuskėlė dantį. Visa tai matė sūnus E. K. ir T. G., kuris šiuo metu išvykęs į užsienį dirbti ir gyventi. Iš karto vyro klausė, kodėl policijos nekvietė, šis pasakė, kad čia gal E. pasikarščiavo, gal susitvarkys viskas. Jos vyras taikus žmogus, visą laiką taikiai viską linkęs spręsti, vis tikėjo, kad viskas susitvarkys ir E. K. susipras ir atsiprašys, bet taip neįvyko. E. K. toliau nemokėjo už darbus ir reikalavo papildomų darbų. Ji kaip įmonės buhalterė sugalvojo, kad reikia E. K. parašyti pranešimą, kad su juo bus nutraukta sutartis, jeigu jis ir toliau atsisakys pasirašyti atliktų darbų aktus ir sumokėti už visus atliktus papildomus darbus, nurodydami, kad galima susitarti ir gražiuoju. Iš pradžių išsiuntė pranešimą nuo kurios dienos bus stabdomi darbai. Tą pačią dieną, balandžio 22 d. skambino E. jos vyrui bei ji girdėjo visą pokalbį, t.y. tai buvo ne pokalbis, o iš E. lavina necenzūrinių žodžių, buvo galima išgirsti ir grasinimus, ji pasijuto nesaugiai, išsigando. E. tvirtino ir aiškino, kad jis žino, kur gyvenam, kad turim vaikų, jis padegs „chatą“, ji suprato, kad jis kalba apie jos namus. Taip pat buvo pasakyta, kad šok iš automobilio, tai suprato, kad gali taip pat pakišti po automobiliu kažką, buvo labai baisu. Vyras bandė gražiuoju aiškintis, bet tai nepadėjo, todėl ji liepė užbaigti pokalbį. Jie sutarė, kad su E. K. tą pačią dieną susitiks, E. K. prižadėjo, kad jis pasirašys ant darbų priėmimo aktų ir ant sumokėtų pinigų priėmimo kvitų. Vyras bijojo vienas važiuoti susitikti su E. K., tai ji vyko kartu. Kaip tikėjosi ir įtarė, E. K. laukė su draugu. Iš karto E. K. pasakė, kad einam į butą pakalbėti, ji jam pasakė, kad jie bijo, tačiau nuėjo į butą. E. K. prie jos valdėsi, bet buvo dar ir necenzūrinių žodžių, ir puolimų. Sūnus E. ten dirbantis, apie tą dieną pasakojo, kad irgi bijojo, sakė, kad pasiėmė telefoną į rankas, o E. pagalvojo, kad ruošiuosi policiją kviesti, prišokęs prie jo, pasakė, kaip rėšiu telefoną į sieną, gąsdino ir jį. Gyvena visi baimėje iki šiol. Vyras nebūtų išdrįsęs kreiptis į policiją, jos iniciatyva kreipėsi. Vyrui E. K. anksčiau nustatyta migrenos aura, turi vartoti vaistus pajutęs pirmuosius simptomus, tačiau po to įvykio, jam padažnėjo priepuoliai, kada pradeda viskas tirpti ir tada jis nebegali su savimi susitvarkyti. Žino, tik kad vyrui buvo nuskeltas 48 dantis, nes vyras pasakė. Be to, paskui ir sūnus pasakė bei vėliau paaiškėjo, kad T. G. tai matė ir žinojo. Vyro dantys labai geri, sveiki, nei karto nebuvo taisyti. Gydytojas M., dirbantis UAB „M.“, į kurį vyras iki įvykio buvo kreipęsis tik dėl dantų apnašų. Per tą karantiną dėl nuskelto danties vyras kentėjo skausmą, kol buvo leista odontologams dirbti. E. įsiskolinimas jų įmonei 1300 eurų, kol kas dar į teismą nesikreipė, bet žada tai padaryti.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti dalis liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų iš kurių matyti, kad <...>. 2020 m. kovo 31 d. jos vyras E. K. į namus grįžo po pietų. Tik jam grįžus į namus, jį pamačiusi pastebėjo, kad jo veide, kairės akies krašte, link smilkinio, yra mėlynė. Ji vyro paklausė, kad nutiko ir vyras jai papasakojo, kad buvo sumuštas E. K.. <...>. (1 t., b. l. 92). Pagarsinus parodymus liudytoja I. K. nurodė, kad parodymai teisingi, kaip buvo taip ir nurodė, praėjus laikui užsimiršta detalės. Policijoje davė parodymus, kurie buvo ryškūs, aiškūs.
Liudytoja T. L. teismo posėdžio metu parodė, kad salėje sėdintys abu asmenys, t.y. kaltinamasis ir nukentėjusysis matyti, jie buvo jos atliekamo ikiteisminio tyrimo dalyviai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti abu E., E. K., liudytojas T. G., bei ne jos buvo apklausta tiktai I. K.. T. G. apklausa prasidėjo įprastai, buvo supildyta asmens duomenų pažyma, buvo išaiškintos teisės ir pareigos. Pasiteiravus apie įvykį, T. G. pats nurodė aplinkybes, ji surašė jo nurodytas aplinkybes į protokolą, po to viską T. G. perskaitė bei pasirašytinai buvo supažindintas. Kiek pamena, T. G. buvo du kartus apklaustas, t.y. atlikus akistatą, po jos atlikimo dar papildomai buvo apklaustas. Buvo bandyta išsiaiškinti, kiek bute buvo asmenų, bet nepavyko, nes įtariamasis nedavė parodymų, nebuvo galima nustatyti asmenų. Jeigu būna netikslumų parodymuose juos perskaičius, tai yra taisoma prieš pasirašant.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo T. G. (išvykęs į užsienį) 2020 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis dirbdamas UAB "E." nuo 2020 m. sausio mėn. vidurio atliko elektros instaliacijos, vidaus apdailos darbus ir šiek tiek santechnikos darbų bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 31 d. ryte, apie 08.00 val., kartu su įmonės direktoriumi E. K. ir pagalbiniu darbuotoju E. K. atvyko į minėtą butą bei ten dirbo. Apie 12.00 val. direktorius ir pagalbinis darbuotojas išvyko pietauti. Bute jis liko vienas. Apie 13.00 val. į butą atvyko užsakovas E. su draugu. Šie apžiūrėjo butą, o E. dar paklausė apie direktorių. Maždaug po 5 min. į butą grįžo ir direktorius su pagalbiniu darbuotoju. Vos tik direktorius E. K. įėjo į butą, E. šį iškart sugriebė už marškinėlių, ties gerkle, bei įsitempė į vonios ir tualeto kambarį. Nepamena ką užsakovas pasakė direktoriui, tačiau pamatė kaip E. abiejų rankų delnais smūgiavo direktoriui per veidą. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota, negali pasakyti, tačiau mano, jog buvo suduota ne mažiau 4 smūgių. E. kalbėjo agresyviai, šūkavo necenzūrinius žodžius. Jis viską matė stebėdamas iš koridoriaus, kadangi vonios kambaryje nebuvo durų. Įvykio metu koridoriuje buvo ir pagalbinis darbuotojas, tuo tarpu su E. į butą atėjęs asmuo buvo svetainėje. Matė kaip pagalbinis darbuotojas E. rankoje laikė telefoną. Tai pamatęs E. norėjo iš E. telefoną atimti, tačiau pastarajam to padaryti nepavyko. Pagalbiniam darbuotojui E. nesudavė smūgių ir šio atžvilgiu smurto nenaudojo, tik agresyviai kalbėjo, grasino, jog atims ir sudaužys telefoną. Po įvykio matė sužalojimus ant direktoriaus E.. Po akimi, šone ties smilkiniu, matėsi mėlynė, o abu žandai buvo raudoni. Dar direktorius pasakė, jog buvo nuskeltas kažkuris galinis dantis. Dėl ko užsakovas užsipuolė direktorių, tiksliai nežino. Kiek suprato, užsakovui neįtiko kažkas iš darbų. Po suduotų smūgių užsakovas E. dar pasikoliojo, po ko kartu su draugu išėjo iš buto. Iki 2020. M. kovo 31 d. jokių panašių situacijų, kad užsakovas užsipultų, nebuvo. Po įvykio jis dar keletą dienų dirbo minėtame bute (1 t., b. l. 104-107). Pagarsinus parodymus liudytoja L. L. nurodė, kad parodymai surašyti iš liudytojo T. G. žodžių.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo T. G. (išvykęs į užsienį) 2020 m. liepos 16 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai duoti parodymai, iš kurių matyti, kad <...>., o ko kito užsakovo draugo nematė, bet šis galėjo būti kažkur kitur ir todėl pastarojo galėjo nematyti (1 t., b. l. 117-120). Pagarsinus parodymus liudytoja L. L. nurodė, kad parodymai surašyti iš liudytojo T. G. žodžių.
2020 m. balandžio 29 d. E. K. protokolu-pareiškimu, jog 2020 m. kovo 31 d., apie 13 val. jam atvykus į remontuojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), jame rado E. K., kuris iš karto jį užsipuolė žodžiais ir suėmęs ranka už marškinėlių ties krūtine jį įsitempė į vonios kambarį. Vonios kambaryje E. K. pradėjo jį mušti abiejų rankų delnais, t.y. sudavė ne mažiau 6 smūgių į galvos sritį, pataikydamas į abu skruostus, dešinės pusės žandikaulį, kairės pusės smilkinį. Po to, kai E. K. jam suduodamas smūgį pataikė į dešinį žandikaulį, jis pajuto, kaip atskilo dali krūminio danties ir tą dalį išspjovė, o kai pataikė smūgį ties kairiu smilkiniu, po to toje vietoje nuo kairės akies krašto link smilkinio buvo atsiradusi poodinė kraujosruva. Suduodamas smūgius delnais E. K. jam sukėlė fizinį skausmą, bei nuskėlė dantį. Prie pareiškimo prideda kompaktinį diską su telefoniniu įrašu, kuriame užfiksuoti E. K. grasinimai (1 t., b. l. 11-14, 15).
2020 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-29).
2020 m. gegužės 28 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, jog E. K. pateikė medicinos dokumento išrašo kopija bei sąskaitos faktūros kopiją, iš kurių matyti, kad VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos“ gydytoja od. B. B. 2020 m. gegužės 19 d. E. K. išdavė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodyta diagnozę- S02.54 – 48 danties lūžis; ligos anamnezė <...> - 2020 m. kovo 31 d. buitinio konflikto metu buvo sumuštas. Įvyko trauma, jos metu buvo nuskeltas 48 d. vainiko dalis. Dantis šiuo metu jautrus šiltam, jautriam dirgikliui. 2020 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūra jog už 48 d. plombavimą dėl nuskėlimo ir nejauta sumokėta 55 eurai (1 t., b. l. 58-64).
2020 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, jog apžiūrėtas garso įrašas pateiktas E. K. 2020 m. gegužės 28 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu, kad garso įrašo trukmė 20 minučių 17 sekundžių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vyriškas balsas 1 – E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vyriškas balsas 2 – E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Garso įrašo metu užfiksuotas pokalbis susijęs su fizinio smurto naudojimu, dėl pareiškimo atsiėmimo iš policijos, jog pretenzijų neturi, geranoriškai susitarė, pokalbis apie atliktus darbus, jų broką, už papildomą darbą nemokami pinigai (1 t., b. l. 65-66, 67-74).
2019 m. gruodžio 3 d. Darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp E. K. „Užsakovas“ ir E. K. „Rangovo“ (1 t., b. l. 79-80).
2020 m. lapkričio 17 d. UAB „M.“ direktoriaus M. M. raštu dėl informacijos pateikimo matyti, kad E. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra klinikos pacientas. Iki 2020 m. kovo 31 d. pacientas yra lankęsis jų klinikoje daugiau kaip lydintysis kitų savo šeimos narių. Iki minėtos datos buvo keletą kartų tikrintas profilaktiškai, tačiau jokios dantų ar burnos ertmės patologijos nenustatė, gydymas nebuvo taikomas. Pirma odontologinė paslauga buvo suteikta 2020 m. gegužės 27 d. Buvo plombuojamas 48 dantis. Tą dieną užvedus paciento odontologinę kortelę buvo pažymėta 14 ir 31 dantų adentija (nebuvimas). Adentijos priežastis kaip neaktuali nustatyta nebuvo (2 t., b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija
BK 140 straipsnio 1 dalyje numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta kaltinamojo E. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo, t. y. nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir vietoje nukentėjusiajam E. K. suėmė už marškinėlių ties krūtine, bei nutempęs į vonios kambarį, abiejų rankų delnais sudavė ne mažiau šešių smūgių į galvos sritį, pataiklydamas į abu skruostus, dešinės pusės žandikaulį, kairės pusės smulkinį, taip padarydamas apatinio žandikaulio dešinės pusės aštunto danties lūžį, taip smurtaudamas padarė E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, visą tai įvertinęs bei sugretinęs tarpusavyje, daro pagrįstą išvadą, jog E. K. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu yra jo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo paaiškinimų, t. y. kad jis tik gynėsi nuo E. K. jo atžvilgiu naudoto smurto, t.y. mosikavimosi rankų, suėmus abiem rankomis pastūmimo, smūgių, į galvą, į krūtinę sudavimo, nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai, o įrodymų visuma kaip tik tai paneigia. Teismas E. K. paaiškinimus vertina kritiškai bei jais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai.
Iš nukentėjusiojo duotų paaiškinimų matyti priešingai, kad būtent pats kaltinamasis atėjus nukentėjusiajam E. K. tęsti remonto darbų bute, adresu (duomenys neskelbtini), griebė nukentėjusiajam E. K. už marškinėlių, nutempė šį į vonios kambarį ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. jį sumušė. Nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu: tiek 2020 m. balandžio 29 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 11-14), tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kurios dalis parodymų buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 42-45), tiek teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai ir aiškiai, nekeisdamas esminių faktinių aplinkybių nurodė, jog būtent E. K. jį sugriebė už marškinėlių, įsitempė į vonios kambarį bei pradėjo mušti abiejų rankų delnais suduodamas ne mažiau 6 smūgių į galvos sritį, pataikydamas į abu skruostus, kairės pusės smilkinį bei dešinės pusės žandikaulį, po ko pajuto, kaip atskilo dalis dešinės pusės apatinio krūminio danties ir tą dalį išspjovė. Teismas neturi pagrindo netikėti E. K. nuosekliais ir faktinėmis aplinkybėmis vienas kitam neprieštaraujantiems paaiškinimams duotais viso proceso metu. Be to, esmines faktines aplinkybes dėl kaltinamojo panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį patvirtina ir įvykį tiesiogiai matę liudytojai E. K. sūnus E. K. ir T. G.. Nukentėjusiojo E. K. sūnus E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad matė, kaip buvo naudojamas fizinis smurtas jo tėvo atžvilgiu, t.y. E. čiupo jo tėvui už marškinėlių tiek krūtine, įsitempė į vonios kambarį, stūmė prie sienos ir ranka sudavė apie 5 kartus, net galėjo būti ir daugiau, nes trenkė abejomis rankomis. Po tų rėkimų, sudavimo jo tėvas E. dar išsispjovė kažką, bei paskui pasakė, kad dantį nuskėlė. Be to, tokius nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtino liudytojo T. G. parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu dalyvaujant tyrėjai, kuri vykdė liudytojo apklausą, nes liudytojas išvykęs į užsienį. Liudytojas T. G. taip pat nurodė, kad E. griebė už marškinėlių E., nutempė į vonios kambarį, kur abiejų rankų delnais smūgiavo per veidą, kiek kartų sudavė tiksliai nepasakys, bet sudavė ne mažiau 4 smūgių. Po suduotų smūgių matė ant E. veido sužalojimus, t.y. po akimi, ties šonu, ties smilkiniu buvo mėlynė, žandai abu raudoni, bei pats E. sakė, kad jam galinį dantį nuskėlė. Būtent pirmiau nurodytų liudytojų duoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu bei pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kurie patvirtina bei esminėmis faktinėmis aplinkybėmis sutampa su E. K. paaiškinimais, paneigia kaltinamojo versiją, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo E. K. smūgių (pastūmimo, sudavimo į galvą, krutinę), pliaukštelėdamas per veidą E. K., tačiau tikrai ne 6 kartus, o mažiau. Iš nukentėjusiojo ir liudytojų E. K. ir T. G. parodymų matyti priešingai, jog būtent ne kaltinamasis, o E. K. turėjo gintis nuo prieš jį naudojamo smurto, bei nei vienas iš byloje, esančių apklaustų liudytojų nenurodė, kad nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu naudojo smurtą, o kaltinamojo parodymai, kad ir jam buvo suduoti smūgiai nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Be to, ir pats kaltinamasis nepateikė jokių įrodymų, kad būtų buvęs sužalotas nukentėjusiojo. Jog kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš esmės patvirtina ir nukentėjusiojo pateiktas garso įrašas, kurio metu nukentėjęs E. K. kalba su kaltinamuoju E. K. - pokalbio metu yra kalbama, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nuketėjusiojo atžvilgiu, bei yra tariamasi gražiuoju baigti bylą, t.y. kad būtų atsiimtas pareiškimas, be to kaltinamasis nurodo pokalbio metu nukentėjusiajam ką reikėtų sakyti policijoje, t.y. „kad pretenzijų neturi čia to neužtenka, čia reikia taip sakyti, kad ne tas žmogus buvo ir aš sumaišiau, aš pretenzijų neturiu buvo kitas žmogus ir viskas“ (1 t., b. l. 69). Apie įvykusį konfliktą patvirtina ir netiesioginė įvykio liudytoja I. K., jog 2020 m. kovo 31 d. jos vyras grįžo į namus suirzęs, persimainęs, matė, kad žandas patinęs, raudonas. Ji pradėjo vyro klausinėti, kas nutiko, vyras buvo nekalbus bei pasakė, kad įvyko konfliktas su E. K., kuris tarpduryje jį pačiupęs už marškinėlių pradėjo talžyti ranka veidą, bei smūgio metu nuskėlė dantį. Nors kaltinamasis duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad negalėjo suduoti šešis kartus rankų delnais nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia būtent nukentėjusiojo, ir liudytojų E. K. ir T. G. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, nes šių asmenų parodymai nuoseklūs ir yra vertinami įrodymų visumoje. Nukentėjęs nurodė, kad jam buvo suduota rankų delnais ne mažiau 6 smūgių į galvos sritį, liudytojas E. K. (sūnus) nurodė, kad ranka sudavė, kiek jis matė apie 5 kartus, net galėjo būti ir daugiau, nes trenkė kelis kartus abejomis rankomis, t.y. iš vienos ir kitos rankos (vienas kartas), liudytojas T. G. nurodė, kiek tiksliai smūgių buvo suduota, negali pasakyti, tačiau mano, jog buvo suduota ne mažiau 4 smūgių. Šių liudytojų parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus dėl smūgių skaičiaus sudavimo.
Be to, panaudoto smurto prieš E. K. faktą iš esmės patvirtina byloje esantis bei teismui jokių abejonių nekeliantis objektyvus įrodymas – specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. K. apatinio žandikaulio dešinės pusės aštunto danties lūžis padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2020 m. kovo 31 d. bei galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. E. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje (1 t., b. l. 35). Jog E. K. buvo sužalotas, t.y. nuskeltas dantis būtent kaltinamojo smurto naudojimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu, iš esmės patvirtina ir iš UAB „M.“ gautas raštas, kad pacientas E. K., gimęs (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. kovo 31 d. buvo keletą kartų tikrintas profilaktiškai, tačiau jokios dantų ar burnos ertmės patologijos nenustatė, gydymas nebuvo taikomas. Pirma odontologinė paslauga buvo suteikta 2020 m. gegužės 27 d., buvo plombuojamas 48 dantis. Tą dieną užvedus paciento odontologinę kortelę buvo pažymėta 14 ir 31 dantų adentija (nebuvimas). Adentijos priežastis kaip neaktuali nustatyta nebuvo (2 t., b. l. 48). Nukentėjusysis E. K., liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, jog E. K. jokių problemų iki įvykio, kurio metu E. K. nulūžo dalis krūminio danties, dėl dantų neturėjo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog E. K. šis sužalojimas būtų buvęs padarytas iki konflikto ir smurto naudojimo E. K. atžvilgiu, t. y. 2020 m. kovo 31 d., apie 13.00 – 14.00 val. Todėl neginčijamai konstatuotina, kad sužalojimai E. K. padaryti būtent kaltinamojo smurto naudojimo metu prieš nukentėjusįjį. Be to ir pats, kaltinamasis nurodė, kad gal ir galėjo atsirasti danties lūžis po jo rankas suduotų „pliaukštelėjimų“ per veidą nukentėjusiajam.
Atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, nekyla jokių abejonių, kad E. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. savo tyčiniais veiksmais, dėl netinkamų darbų atlikimo suėmė nukentėjusįjį E. K. už marškinėlių, ties krūtine, nutempė į vonios kambarį, kur abiejų rankų delnais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau šešių smūgių į galvos sritį, pataikydamas į abu skruostus, dešinės pusės žandikaulį, kairės pusės smilkinį, taip sukėlė E. K. fizinį skausmą ir padarė apatinio žandikaulio dešinės pusės aštunto danties lūžį, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė, nes įrodyta, kad E. K. ne gynėsi nuo nukentėjusiojo, bet priešingai – būtent kaltinamasis panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu dėl pasak jo nukentėjusiojo netinkamai atliktų remonto darbų.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, t. y. nukentėjusiajam padaryta poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje, prie smilkinio, nes toks sužalojimas, kurį nustato specialistai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam nebuvo nustatytas. Šios aplinkybės pašalinimas kaltinamojo E. K. padėties neblogina, teisių nepažeidžia.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo E. K. sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam E. K. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atžvilgiu nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis yra teisiamas antrą kartą, nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, atliko 2017 m. sausio 5 d., teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 126-132), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 133-137), nedirbantis (1 t., b. l. 138), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 139), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje duomenų apie asmenį nėra. Pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (1 t., b. l. 143), Panevėžio r. PSC priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi, psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra (1 t., b. l. 146), A. M. ir R. P. TŪB „G.“ šeimos gydytojo centro pažyma (išrašas), jog E. K. kreipėsi į šeimos gydytoja 2020 m. sausio 6 d. dėl pažemintos nuotaikos, įtampos, nerimo, pykčio epizodų, miego sutrikimų, interesų dirbti, veikti sumažėjimo. Buvo diagnozuotas depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas. 2020 m. rugpjūčio 11 d. konsultuotas pakartotinai, atžymėjo, kad pykčio priepuoliai nesikartoja, susitvarkė miegas, pailsi naktį, mažesnis nerimas. Išliko dar pažeminta nuotaika. Pacientas buvo ramesnis, nuosekliai bendravo juokavo. Gydymas pratęstas dar 3 mėnesiams (2 t., b. l. 10). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant švelnesnę iš alternatyvių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje sumatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio trukmė parinktina trumpesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2, 3, 5 punktais, skirtini įpareigojimai, kurie darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismo vertinimu, tokia bausmė, esant minėtoms aplinkybėms, užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo E. K. priteisti 55 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 11-12).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nukentėjusiajam E. K. padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada).
Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų medicinos dokumentų išrašo, kvito, sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais grindžiamas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, matyti, kad turtinę žalą sudaro 48 danties plombavimas dėl nuskėlimo – 45 eurai ir nejautra – 10 eurų (1 t., b. l. 61-64). Teismo vertinimu, šios kainos yra realios, protingos bei racionalios bei jos yra pagrįstos pateikta sąskaita faktūra, kvitu, todėl yra priteistinos iš kaltinamojo E. K., nes būtent dėl kaltinamojo veiksmų, t.y. smurto naudojimo, atsirado pasekmės, kurių pašalinimui, t.y. nuskelto danties plombavimas, buvo kreiptasi į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 61-62).
Spręsdamas klausimą dėl konkrečios nukentėjusiajam E. K. neturtinės žalos priteistinos sumos dydžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra reglamentuotas neturtinės žalos sąvokos turinys, bei CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra numatyti šios žalos dydžio nustatymo kriterijai. Pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, patyrė žalą sveikatai, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, pasak kurio jam buvo sukeltas fizinis skausmas dėl smurto naudojimo veido, galvos srityje bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl nuskelto dantis, dėl kurio tam tikra laiką negalėjo valgyti su viena žandikaulio puse, nuskelto danties briauna raižė vidinę žando pusę, kas taip pat kėlė skausmą, vartojo skausmą malšinančius vaistus. Be to, po įvykusio konflikto, kurio metu buvo naudotas fizinis smurtas buvo išsakyti E. K. grasinimai – aiškino, kad žino kur gyvena, kad turi vaiką, net kelis kartus pakartojo, kad padegs jo „chatą“ namus, kad jis pats jau geriau nevažinėtu automobiliu, tai suprato, kad iškilo grėsmė jam pačiam, jo šeimai ir turtui. Dėl tokių garsinimų negalėjo miegoti, valgyti, padažnėjo migrenos priepuoliai, nuolat skaudėjo galvą. Vis tik įvertinus nukentėjusiojo nežymų sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, fizinio skausmo sukėlimą, taip pat tai, kad nukentėjusysis nebuvo praradęs nedarbingumo dėl patirto sužalojimo, jam padarytas sužalojimas, kuris nustatytas specialisto išvada, nebuvo akivaizdžiai matomoje kūno vietoje, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas neilgą laiko tarpą, be to atsižvelgus į tai, kad dalis nukentėjusiojo argumentų, nukreiptų pagrįsti jo patirtus neigiamus išgyvenimus, yra susiję ne tiesiogiai su jo patirtu sveikatos sutrikdymu, bet su minėtoje situacijoje išgyventu išgąsčiu ir stresu dėl kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų, tam tikru pažeminimu prieš aplinkinius, t.y. darbuotojus, dėl išsakytų garsinimų (po įvykusio įvykio). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šiuo metu jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi psichologinių problemų su sveikata. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant nepažeisti teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 700 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Kaltintajam E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t., b. l. 172-174) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskas su garso įrašu (pateiktas E. K.) (1 t., b. l. 15), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iki 2021 m. gegužės 18 d. atlyginti nukentėjusiajam E. K. nusikalstama veika padarytą 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) turtinę žalą, bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš E. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K. 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diską su garso įrašu, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).