Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. L. 2025 m. sausio 26 d. apie 6.57 val. Vilniuje, Ukmergės g.–Mykolo Lietuvio g. sankirtoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 530D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija.

I. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamoji I. L. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos ir gailėjosi, parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 6 val. baigė darbą (duomenys neskelbtini). Apie 6.10 val. nuėjo į jos naudojamą automobilį BMW 530D XDRIVE. Sėdėdama automobilyje, atsidarė butelį vyno, 1 l talpos, 12 proc. stiprumo, išgėrė pusę butelio. Ji vartojo vyną ir nagrinėjamo įvykio išvakarėse. Gėrė dėl asmeninių priežasčių, kadangi neseniai išsiskyrė su buvusiu sutuoktiniu, labai dėl to išgyvena. Kartu su ja buvo ir jos dukra, kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, nereagavo į tai, kad ji išgėrė vyno. Nesijautė apsvaigusi, todėl apie 6.20 val. automobiliu išvažiavo link namų (duomenys neskelbtini). Kai važiavo buvo tamsu ir lynojo, todėl prasčiau matė kelią, be to, jautėsi mieguista po naktinės pamainos. Važiuodama tam tikrose vietose pavinguriavo tarp juostų. Apie 6.57 val. įvažiavo į Vilniaus miestą, artėjant prie Ukmergės g. – Mykolo Lietuvio g. sankirtos, pastebėjo, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis su įjungtais garso ir šviesos signalais, reikalavo sustabdyti automobilį. Tada ji labai išsigando ir pasimetė, padidino greitį, iš išgąsčio pavingiavo kelyje, tačiau po to greitai sustabdė automobilį, nes priekyje prie sankryžos buvo kitas automobilis. Šiuos veiksmus galėjo lemti išgertas alkoholio kiekis. Sustojus, prie automobilio pribėgo du policijos pareigūnai – vyras ir moteris, atidarė vairuotojo dureles ir užgesino automobilio variklį, paėmė automobilio raktus, liepė išlipti. Jos mąstymą lėmė pavartoto alkoholio kiekis ir ji neišlipo iš automobilio, o pareigūnai supratę, kad ji nevykdo jų teisėtų reikalavimų išlipti iš automobilio, panaudojo fizinę prievartą ir išlaipino ją iš automobilio, uždėjo antrankius. Buvo labai pasimetusi ir sutrikusi, negalėjo stovėti vienoje vietoje ir išėjo į važiuojamąją kelio dalį, buvo nerami. Tada policijos pareigūnai ją patalpino į laikino sulaikymo patalpą policijos automobilyje, kur patikrino blaivumą alkotesteriu. Pirmu pūtimu nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, antru – 1,85 promilių neblaivumas. Automobilis BMW 530D XDRIVE priklauso lizingo bendrovei, lizingas paimtas jos vardu ir dar neišmokėtas. Ji oficialiai dirba keturiose darbovietėse, neteista, retai vartoja alkoholį. Ateityje vengs alkoholio vartojimo ir rūpinsis savo dukra, esant būtinumui lankysis pas psichologus. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir savo netinkamo elgesio, ateityje nebenusikals ir laikysis visuomenėje nustatytų elgesio normų (el. b. l. 107–110).

Be I. L. prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: liudytojo M. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. l. 45–48); 2025 m. sausio 26 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio matuoklio rodmenimis (el. b. l. 17, 14–16); 2025 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėta fotolentele (el. b. l. 13–16, 24–30); 2025 m. sausio 26 d. tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvykio aplinkybių, įvykio aplinkybių patikslinimo (el. b. l. 1–7; 12–13; 37–38); AB „Regitra“ duomenimis (el. b. l. 78–79); VšĮ „Emprekis“ pažyma (el. b. l. 80); 2025 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) raštu (el. b. l. 141); 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolais (el. b. l. 168–171, 178–180) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. L. 2025 m. sausio 26 d. apie 6.57 val. Vilniuje, Ukmergės g.–Mykolo Lietuvio g. sankirtoje, pažeisdama KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 530D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, I. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi. Prašo paskirti kuo mažesnį baudos dydį, taip pat prašo leisti paskirtą baudą ir konfiskuotino turto – transporto priemonės BMW 530D XDRIVE – vertę sumokėti dalimis (el. b. l. 151–153).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – I. L. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). I. L. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis.

I. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. L. anksčiau neteista, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (el. b. l. 49–50), paskutinių 5 metų laikotarpiu ji daug kartų bausta administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, be kita ko, už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos (el. b. l. 62–77). „Sodros“ duomenimis, kaltinamoji dirba (el. b. l. 51–61). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

I. L. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs I. L. prašymą leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis, jos asmenybę, finansinę padėtį, taip pat įvertinęs paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 8 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti I. L. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio BMW 530D XDRIVE vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

I. L. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas nežymiai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas), jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. I. L. vairavo automobilį anksti ryte, važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) A2 keliu (magistrale), kur leistinas važiavimo greitis yra gana didelis ir eismas tokiu laiku gali būti pakankamai intensyvus. Be to, pasak kaltinamosios, nagrinėjamo įvykio dieną lijo, todėl vairavimo sąlygos buvo sudėtingos ir reikalavo didesnio atidumo. Kaltinamoji policijos pareigūnų buvo sustabdyta, nes iš budėtojo gavo pranešimą apie įtartinai manevruojantį automobilį, buvo sustabdyta Vilniaus mieste, vadinasi, būdama neblaivi, nuvažiavo didelį atstumą. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį ir būdama neblaivi, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo ji išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. I. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, prieš pat pradedant vairuoti vartojo alkoholį – išgėrė pusę butelio vyno, taip pat vartojo alkoholį (vyną) ir nagrinėjamo įvykio išvakarėse. Be to, vairavo automobilį neturėdama tokios teisės. Tai rodo jos itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtą elgesį ir KET.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į I. L. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteistas, daug kartų bausta administracine tvarka, be kita ko, už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi I. L. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. sausio 27 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju I. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu BMW 530D XDRIVE, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 78–79). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini), svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW 530D XDRIVE, 2017 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 26 730 Eur (el. b. l. 80). Kita vertus, 2025 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad automobilio BMW 530D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė yra 23 115,67 Eur (el. b. l. 141). Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš kaltinamosios konfiskuoti (duomenys neskelbtini) rašte nurodytą automobilio BMW 530D XDRIVE likutinę vertę – 23 115,67 Eur. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta konkretaus automobilio – BMW 530D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – likutinė vertė, o VšĮ „Emprekis“ nustatė vidutinę tam tikro modelio automobilio – BMW 530D XDRIVE, 2017 m. – kainą Lietuvoje, todėl nagrinėjamu atveju vadovaujamasi (duomenys neskelbtini) rašte pateikta nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW 530D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – likutine verte. Teismas neturi pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) rašto ir jame pateikta informacija objektyvumu ir teisingumu. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 23 115,67 Eur – konfiskavimo pagrįstumo.

I. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio ryte, prieš pat pradedant vairuoti automobilį, vartojo alkoholį – išgėrė pusę butelio vyno, taip pat vartojo alkoholį (vyną) ir nagrinėjamo įvykio išvakarėse, vadinasi, suprato, kad ji, būdama neblaivi, vairuoja (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę. Taigi I. L. savo nusikalstamais veiksmais pati prisiėmė riziką ir pati pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba (el. b. l. 51–61). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (23 115,67 Eur) išieškojimas iš I. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo I. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamosios I. L. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 23 115,67 Eur.

Pažymėtina, kad I. L. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jos priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

V. Kiti klausimai

I. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (el. b. l. 114–117). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad I. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. L. paskirti bausmę – 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti I. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. sausio 27 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW 530D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 23 115,67 Eur (dvidešimt tris tūkstančius vieną šimtą penkiolika eurų ir šešiasdešimt septynis euro centus) – valstybės naudai.

I. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-918-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

I. L. išaiškinti, kad, mokant automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (e1-918-1100/2025). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.