- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- ATP-418-593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08118-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn dėl to, kad, būdama uždarosios akcinės bendrovės „X“ direktoriaus pavaduotoja gamybai, 2013 m. rugpjūčio 10 d. leido nelegaliai dirbti uždarosios akcinės bendrovės „X“ kavinės virtuvėje R. K., t. y. paėmė ją iš globos namų apie 08.00 val., ji dirbo kavinėje iki 21.30 val., plovė indus, skuto morkas, bulves, už darbą jai buvo sumokėti 25 litai, apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai nebuvo pranešta, t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimu administracinė byla R. D. atžvilgiu nutraukta.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą administracinėje byloje ir priimti naują nutarimą bei skirti R. D. administracinę nuobaudą ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytose ribose. Institucijos nuomone, nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisingai, nukrypstant nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintais kriterijais, kuriais privalu vadovautis, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu bei darbą vertinant kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtinus konstatuoti sudėties objektyviuosius požymius. Šis teismas yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t.y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas. Šiuo atveju, tyrimo metu nustatyta, kad susitarimas, atitinkantis Darbo kodekso 93 str. dispozicijoje nurodytas darbo sutarties sąlygas – susitarimas dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo užmokesčio, buvo tarp R. K. ir UAB „X“ direktoriaus pavaduotojos gamybai R. D., kuri realiai organizavo darbą kavinėje, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas tarp šalių rašytine darbo sutartimi, apie asmens priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Kadangi R. D. realiai organizavo R. K. darbą UAB „X“ kavinėje 2013 m. rugpjūčio 10 d., ji yra tinkamas subjektas, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d. UAB „X“ direktorius P. D. 2013-11-21 raštu paaiškino, kad darbuotojų priėmimu, atleidimu ir praktikos sutarčių sudarymu rūpinasi R. D.. Jis taip pat nurodė, kad anksčiau įmonėje praktiką atliko asmenys iš Vilijampolės socialinių globos namų, tačiau, kiek atsimena, R. K. įmonėje praktikos neatlikinėjo, o dėl R. D. santykių su praktikantais bei jų atsivežimo į namus, informacijos neturi. Institucijos nuomone, P. D. parodymai teisme apie tai, kad jis žinojo, jog R. K. padėjo indus šluostyti, daržoves tvarkyti, t.y. dirbo UAB „X“, vertintini kritiškai, kaip siekis padėti mamai R. D. išvengti atsakomybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose – pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai ir liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Institucijos nuomone, R. D. kaltę neginčijamai įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, VDI nelegalaus darbo tyrimo aktas, R. D. paaiškinimas, R. K. paaiškinimas, A. R. paaiškinimas, R. R. paaiškinimas, P. D. paaiškinimas, Sodros duomenys dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo bei R. K. kasdieninės veiklos, elgesio, emocijų stebėjimo užrašai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. D. nesutinka su skundo motyvais, teigia, jog jos kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, o Institucijos skunde nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo privalo atsakyti R. D.. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. K. 2013 m. rugpjūčio 10 d. nelegaliai dirbo UAB „X“ kavinės virtuvėje. Dėl nelegalaus darbo fakto konstatavimo nėra jokio ginčo. Pažeidimo faktą patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, liudytojų parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas.
Tačiau ginčas kyla dėl atsakomybėn traukiamo subjekto. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nelegalų darbą atsakomybė kyla darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. D. yra netinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentui, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas, tačiau kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-568/2012).
Nagrinėjamu atveju, kaip ir konstatuota skundžiamame nutarime, priimti ir atleisti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartis, buvo išskirtinai UAB „X“ direktoriaus kompetencijoje (54 b.l.). Direktoriaus gamybai pareigybinėse instrukcijose nurodyta, kad jis yra pavaldus direktoriui, bet esant reikalui atlieka funkcijas, susijusias su įmonės direktoriaus pareigomis, t. y. tuo atveju, kai savo pareigų negali atlikti direktorius.
UAB „X“ direktorius yra P. D., nustatyto pažeidimo metu, 2013 m. rugpjūčio 10 d., jis ėjo savo pareigas, o R. D. nebuvo suteikęs įgaliojimų priimti darbuotojus. Jis žinojo, kad kavinėje tą dieną buvo R. K., tačiau leidimo jai dirbti nebuvo davęs. Visgi šių aplinkybių Institucija, surašydama administracinės teisės pažeidimo protokolą, nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. D.šiuo atveju negali atsakyti už pažeidimą, nes ji 2013 m. rugpjūčio 10 dieną nebuvo bendrovės vadove, taip pat jai nebuvo suteikti įgaliojimai priimti į darbą ir pasirašyti su darbuotojais darbo sutartis, todėl administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą R. D. negalėjo būti traukiama.
Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Tačiau institucija, pažeidimo tyrimo metu gavusi 2013 11 21 P. D. paaiškinimą, kur jis nurodė, jog raštiško įgaliojimo priimti ir atleisti darbuotojus R. D. neturi (6 b.l.), nesigilino ir netyrė R. D. vaidmens leidžiant nelegaliai dirbti R. K..
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog R. D. padarė administracinį teisės pažeidimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.