- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3677-667/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17174-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. N.
- Civilinis atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Nukentėjusysis
- I. T.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Prienų raj., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N. 2018 m. sausio 1 d., apie 18.02 val. Kaune, V. Krėvės pr., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, kryptimi nuo Birželio 23-iosios g. link Kovo 11 g., ties V. Krėvės pr. 8A pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimą tuo, kad prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai ta pačia kryptimi, antra eismui skirta juosta važiuojantis automobilis sustojo, A. N. nesulėtino greičio, nesustojo praleisti iš kairės pusės, pagal važiuojamąją kelio dalį, ėjusią pėsčiąją I. T. ir ją partrenkė, taip sukeldamas sužalojimą, kuris atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. sausio 1 d., apie 18 val. jam priklausančiu automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilijampolės važiavo namo. Jis važiavo Taikos pr. Šalia parduotuvės „Maxima“ nepastebėjo per perėją einančios pėsčiosios ir padarė avariją. Buvo blaivus, išsimiegojęs. Žinojo, jog ten yra pėsčiųjų perėja. Važiavo tvarkingai, pirma eismo juosta, greičio neviršijo, bet tuo metu buvo prietema, todėl sunkiai matė kelią. Galėjo antrasis automobilis, kuris sustojo prie perėjos antrojoje juostoje, jam užstoti perėjos vaizdą. Tuo metu lijo šiek tiek. Nukentėjusioji atėjo iš kairės, todėl jis jos nematė. Sutinka, jog padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Po avarijos laukė greitosios pagalbos, po to atvažiavo policija. Nukentėjusioji po įvykio gulėjo, nes kita moteris jai sakė nesikelti. Jis klausė pareigūnų nukentėjusiosios pavardės, bet jie jam nesakė. Po įvykio jam buvo labai sunku, prasidėjo depresija, neturėjo darbo. Per gyvenimą nebuvo padaręs jokios avarijos. Nesiteiravo dėl nukentėjusiosios sveikatos, kadangi jam buvo labai prasta savijauta. Atsiprašo nukentėjusiosios. Kiek galės, atlygins žalą, stengsis įsidarbinti. Gauna 262 eurų pensiją. Turi brolį su sese, jie turi invalidumą, paremia juos, pirkdamas maisto produktus ir veždamas jiems į kaimą. Brolis su sese negali patys vairuoti. Jie gyvena kaime Jiezno apylinkėse tėvų namuose, jis jiems padeda.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. N. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- nukentėjusiosios I. T. parodymais, kad 2018 m. sausio 1 d. iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išėjo į maisto parduotuvę „Maxima“, esančią adresu Kaunas, V. Krėvės pr. 14B. Buvo tamsus paros metas, lijundra. Vilkėjo šviesiai pilkos spalvos striukę, ant galvos užsidėjusi kapišoną. Žinojo, kad tai pirmas vakaras po Naujų metų, be to, buvo tamsu, kaip tik ėjo per didesnę pėsčiųjų perėją, kad būtų saugiau. Ėjo ramiai, niekur neskubėjo. Priėjusi pėsčiųjų perėją, ėjo per ją. Priėjo skiriamąją juostą, sustojo joje. Matė antra eismo juosta, t. y. V. Krėvės pr. nuo Birželio 23 g. link Kovo 11 g. atvažiuojantį automobilį, kuris sustojo (pilnai) ją praleisti. Įsitikinusi, kad praleidžia, ramiai ėjo per pėsčiųjų perėją ir pajuto smūgį. Smūgis buvo toks stiprus, kad ji iškart prarado sąmonę. Kas vyko, kai buvo partrenkta, nežino. Pirmasis momentas, kai suprato, kas vyksta buvo tuomet, kai gulėjo, kaip dabar supranta, LSMUL Kauno klinikų operacinėje. Antrą kartą, kai atgavo orientaciją, buvo tuomet, kai gulėjo palatoje. Apsičiupinėjusi burną suprato, kad išmušti dantys, labai išsigando. Labai skaudėjo burną, visą kūną. Pasižiūrėjusi į dešinę koją pamatė varžtus, kad ji sutvirtinta geležiniais varžtais. Buvo labai silpna, nesugebėjo kalbėti. Vėliau gydytojas pasakė, kad jai skilęs gaktikaulis ir ji negali judėti. Ji jautėsi beviltiškoje padėtyje, turėjo didelį norą likti gyvai. Buvo naudojamos sauskelnės. Tokioje būsenoje buvo apie penkias dienas. Buvo sunku matyti savo artimuosius, kurie žiūrėdami į ją verkdavo. Pačiai buvo sunku suvaldyti emocijas. 2018 m. sausio 11 d. I. T. buvo atlikta pilna narkozė, buvo operuota koja. Operacija truko apie šešias valandas. Po operacijos atsibudo palatoje, juto didžiulius skausmus. Stipresnių nuskausminamųjų negalėjo leisti, nes būtų praradusi sąmonę. Nuo leidžiamų vaistų sutriko širdies ritmas, dėl to būdavo labai silpna. Tokioje būsenoje praleido tris dienas. 2018 m. sausio 17 d. tiesiai iš LSMUL Kauno klinikų su specialiu transportu (kadangi negalėjo vaikščioti) buvo išvežta į Ortopedijos techniką, kur iki 2018 m. vasario 26 d. buvo atlikinėjama reabilitacija. Iki 2018 m. vasario 16 d. buvo skirtas nemokamas gydymas, tačiau gydytojai patarė pratęsti gydymą, todėl iš savo pinigų gydėsi iki minėtos 2018 m. vasario 26 d. Reabilitacija padėjo, iš Ortopedijos technikos buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Naudojo vaikštynę, ambulatoriškai gydėsi apie du mėnesius. Skausmai nepraėjo, skaudėjo kirkšnį, koją. 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. laikotarpį praleido VšĮ regioninėje Telšių ligoninėje, po kurios sveikata dar labiau pagerėjo. Jau galėjo atsisėsti, sulenkti koją. 2018 m. gegužės 30 d. atvyko į LSMUL Kauno klinikas, kur atlikus tyrimus ir padarius rentgeno nuotraukas I. T. pasakė, kad ant dešinės kojos, lūžių zonose, formuojasi kaulo rumbas. Buvo toliau tęsiama reabilitacija. Kitas apsilankymas LSMUL Kauno klinikose buvo numatytas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Apklausos dieną I. T. nurodė, kad negali priminti kojos, vaikšto su ramentais. Pradėjo tvarkytis dantis. Dantų gydymas taip pat užtruks ilgai. Eismo įvykio metu patyrė fizinę, moralinę ir materialinę žalą. Ji dirba Telšiuose lietuvių kalbos mokytoja, todėl ilgą laiką negalėjo mokyti savo mokinių, juos ruošti valstybiniams egzaminams, dėl to jaučia didelę skriaudą prieš juos. Kol kas draudimas apmoka jai gydimosi išlaidas, nori, kad jis jas apmokėtų, kol pilnai ji pasveiks. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir atlyginti pilnai jos patirtą turtinę ir neturtinę žalas (b. l. 46–47);
- liudytojos R. S. parodymais, kad 2018 m. sausio 1 d. buvo prekybos centre „Maxima“, adresu, V. Krėvės pr. 14, Kaunas. Apsipirkusi apie 18.00 val. ėjo pro išėjimą ir tuo metu išgirdo smūgį. Pakėlusi akis į gatvę pamatė skrendančią moterį, kuri nukritusi ant asfalto dangos ridenosi. Iškart pradėjo bėgti link jos. Pribėgusi moterį rado gulinčią prie kelio bortelio, gulinčią šonu, veidu į grindinį. Kalbino ją, tačiau moteris tik dejavo iš skausmo. Vėliau moteris atgavo orientaciją bei pasakė, kad jai labai skauda koją, kad turi dukrą ir pan. Iš burnos jai bėgo tirštas kraujas. Nieko nelaukusi paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Prie jų priėjo automobilio Audi 80 automobilio vairuotojas, kaip suprato, eismo įvykio kaltininkas, teiravosi ar pagalba iškviesta, matė, kad vyriškis išsigandęs. R. S. buvo šalia gulinčios moters tol, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir pareigūnai. Atvykusiems pareigūnams pateikė savo duomenis ir nuėjo link namų. Norėjo paminėti, kad pačio eismo įvykio nematė, padangų cypimo negirdėjo, išgirdo tik smūgį. Buvo tamsus paros metas, buvo šlapia, kadangi partrenkta moteris gulėjo baloje. Eismo įvykio vieta buvo neapšviesta, bent jau toje vietoje, kur moteris buvo partrenkta (b. l. 25);
- liudytojos R. M. parodymais, kad 2018 m. sausio 1 d., apie 18.00 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, adresu Kaunas, V. Krėvės pr. 13, su automobiliu Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į V. Krėvės pr., į antrą eismui skirtą juostą (kryptis nuo Birželio 23 g. link Kovo 11 g.). Automobiliu važiavo viena. Buvo tamsus paros metas, purškė lietus, matomumas buvo prastas. Eismas buvo intensyvus. R. M. norėjo persirikiuoti į pirmą eismui skirtą juostą, kadangi norėjo pasukti į dešinę ir įvažiuoti į prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, adresu V. Krėvės g. 8A, Kaunas, tačiau pirma eismo juosta, ta pačia važiavimo kryptimi pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Kadangi suprato, kad persirikiuoti nespės, atsisuko į priekį ir pamatė, kad automobiliai, važiuojantys priešinga eismo kryptimi, t. y. nuo Kovo 11 g. link Birželio 23 g., sustojo praleisti pėsčiąją ir pėsčioji jau žengia į R. M. važiuojamąją dalį. Kadangi R. M. važiavimo greitis buvo nedidelis, buvo tik ką įvažiavusi į gatvę, ramiai sustojo praleisti pėsčiosios. Sustojusi kelias sekundes stovėjo vietoje ir pėsčioji buvo praktiškai perėjusi pėsčiųjų perėją, kai pirma juosta, ta pačia važiavimo kryptimi, važiavęs automobilis partrenkė moterį. Nurodė, kad automobilis prieš pėsčiųjų perėją nesulėtino greičio, nepristabdė. Padangų cypimo negirdėjo. Nuo smūgio moteris užvirto ant automobilio ir nukrito. Automobilis po kontakto dar šiek tiek pavažiavo ir tik tada pradėjo stabdyti. Pati labai išsigando, pavažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, paliko stovėti automobilį ir priėjo prie pėsčiosios. Matė, kad moteris sužalota, girdėjo kaip kažkas iškvietė pagalbą. Moteris buvo sąmoninga. Sulaukė greitosios medicinos pagalbos automobilio, policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams pateikė savo duomenis ir išvažiavo. R. M. nurodė, kad būdama prie sužalotos moters, matė kaip vyriškis tik vaikščiojo aplinkui. Žmonės šaukė jam, kad prie savo automobilio pastatytų avarinio sustojimo ženklą, pats užsivilktų šviesą atspindinčią liemenę, tačiau vairuotojas piktai atsakė, kad nieko neturi. Prie gulinčios moters priėjęs nebuvo. Pati jo paklausė, kodėl jis nesustojo praleisti pėsčiosios, tačiau jis konkrečiai taip ir neatsakė. R. M. nurodė, kad automobiliu jis važiavo vienas (b. l. 40–41);
- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Kaune, V. Krėvės per. 8A. Sudaryta pažeidimo vietos schema, fotografuota (b. l. 4–13);
- 2018 m. kovo 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G934/2018(02), kurioje nustatyta, kad I. T. patyrė dešinio šlaunikaulio skeveldrinį lūžį, kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžį, muštinę-plėštinę žaizdą kairio kelio srities išoriniame paviršiuje su daliniais sąnario kapsulės ir išorinio šalutinio raiščio pažeidimais, taip pat veido srities sumušimą su odos nubrozdinimais kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, smegenų sukrėtimu ir viršutinių priekinių dantų lūžiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34–35);
- 2018 m. liepos 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG2121/2018(02), kurioje nurodyta, kad įvertinus papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenis nerasta pagrindo perkvalifikuoti nustatytąjį sveikatos sutrikdymo mastą į sunkesnį laipsnį (b. l. 37–38).
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
KET 31 punktas numato, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo A. N. neatsargūs neteisėti veiksmai (KET 31 punkto pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios I. T. nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. A. N. kaltas, todėl baustinas.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 56), baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 51–55), VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Psichikos sveikatos centro apskaitoje neužregistruotas (b. l. 50).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Nukentėjusioji - civilinė ieškovė I. T. pareiškė 7072,21 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kuriuos prašo priteisti iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ draudimo sumos ribose ir iš kaltinamojo A. N.. Taip pat prašo jos atstovui advokatui sumokėtus 300 eurų pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. N. jos naudai.
2018 m. gruodžio 6 d. patikslintu ieškiniu I. T. prašo dar papildomai priteisti 84,35 eurų sumą dėl kelionės išlaidų ir už automobilio parkavimą. Reiškia patikslintą 7156,56 eurų ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš draudimo bendrovės draudimo sumos ribose ir iš A. N.. Nukentėjusioji nurodė, kad advokatui papildomai sumokėjo 200 eurų, kuriuos prašo pripažinti proceso išlaidomis ir iš viso iš kaltinamojo priteisti 500 eurų atstovavimo išlaidų. 4000 eurų turtins žalos dydis liko nepakitęs.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. T. nurodė, kad draudimo bendrovė atlygino jai 3000 eurų neturtinę žalą ir informavo, kad atlygins dar 2000 eurų. Ji prašo iš kaltinamojo papildomai priteisti 2000 eurų. Jai reikalinga garantija, kad, kol tvarkysis dantis, jai draudimas atlygins turėtas išlaidas. Dantims tvarkyti dar bus reikalinga 4437 eurų suma, visa gydymo suma yra apie 7000 eurų. Ji nedarbinga 45 proc. Gydytojai spręs, ar šlaunikaulyje ir toliau liks įtvarai, pritvirtinti prie kaulo. Dėl avarijos jai apsunkinta galimybė gyventi taip, kaip anksčiau gyveno. Žino, kad draudimo bendrovė sumažino ieškinio sumą dėl vaistų pirkimo, pretenzijų dėl to neturi. 4437 eurų sumą palieka atlyginti draudimo bendrovei, o iš kaltinamojo prašo priteisti 194,23 eurų sumą turtinei žalai atlyginti.
Civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas J. K. paaiškino, kad pati nukentėjusioji už dantų gydymą nemoka. Odontologijos klinikos sąskaitos siunčiamos draudimo bendrovei ir ji jas apmoka. Draudimo bendrovė sutinka atlyginti 4437 eurų sumą už dantų gydymą, nes tai yra įtraukta į draudžiamų įvykių sąrašą. Šiai dienai nukentėjusiajai yra išmokėta maksimali neturtinės žalos suma, kurią gali atlyginti draudimo bendrovė– 5000 eurų. Turtinė žala sumokėta ne visa, ji bus išmokėta gavus odontologijos klinikos sąskaitas. Draudimo bendrovė mažino išlaidas dėl vaistų ir medikamentų pirkimo, nes kai kurie vaistai nėra susiję su patirtu įvykiu ir iš to kilusiomis pasekmėmis. Kai kurie vaistai yra skirti gydytis nuo peršalimo, sąnarių skausmo, skrandžio skausmo, pateiktas kontraceptinių vaistų kvitas, todėl šių išlaidų atlyginti negali. Kelionės išlaidų draudimo bendrovė neatlygina, jos priskirtinos proceso išlaidoms, kurias atlygina kaltinamasis. Prašoma priteisti 194,23 eurų suma yra turtinė žala dėl medikamentų pirkimo. Likusią turtinę žalą draudimo bendrovė jau atlygino.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad A. N. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
Įvykio metu kaltinamasis vairavo jam priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis A. N. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.
Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajai I. T. išmokėjo draudimo išmoką, kurią sudaro 4467,51 eurų turtinė ir 5000 eurų neturtinė žala.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji draudiko išmokėtas sumas laiko nepakankamomis jai padarytai žalai atlyginti, todėl dėl įvykio reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš civilinių atsakovų nurodytą savo civiliniame ieškinyje ir patikslintame civiliniame ieškinyje. (b. l. 86–91, 137).
Nukentėjusioji nurodė, kad 194,23 eurų suma turtinei žalai atlyginti susidarė dėl medikamentų pirkimo. Draudimo bendrovė nurodė, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma už vaistus, kurie nėra susiję su patirtu įvykiu ir iš to kilusiomis pasekmėmis ir šios sumos neatlygino. Nukentėjusioji ir jos atstovas nurodė, kad šie medikamentai buvo reikalingi todėl, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, gydymosi, susilpnėjo jos imunitetas, ko pasekoje ji susirgo gripu, nors anksčiau nesirgdavo, nes daug sportuodavo lauke, bėgiodavo ir važinėdavo dviračiu, šios išlaidos pagrįstos pateiktais įrodymais ir pripažinus jas turtine žala priteistinos iš kaltinamojo. Nukentėjusioji prašo pripažinti ir turėtas 84,35 eurų išlaidas dėl vykimo į teismo posėdį ir automobilio parkavimo, šios išlaidos pagrįstos pateiktais įrodymais ir pripažintinos proceso išlaidomis bei priteistinos iš kaltinamojo. Visos šios paminėtos išlaidos, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. N..
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes I. T. patyrė dešinio šlaunikaulio skeveldrinį lūžį, kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžį, muštinę-plėštinę žaizdą kairio kelio srities išoriniame paviršiuje su daliniais sąnario kapsulės ir išorinio šalutinio raiščio pažeidimais, taip pat veido srities sumušimą su odos nubrozdinimais kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, smegenų sukrėtimu ir viršutinių priekinių dantų lūžiais (b. l. 34–35), dėl kurio pastarajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio traumų gydymas sukėlė nukentėjusiajai nepatogumus, apribojo galimybę judėti, pasirūpinti savimi. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų jaučia nerimą dėl pilno iki įvykio buvusio sveikatos stovio atsistatymo. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat buvo atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Kaltinamasis yra senyvo amžiaus, pensininkas, nedirba. Bylos duomenimis nukentėjusiajai civilinis atsakovas draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ jau yra išmokėjusi maksimalų - 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 651,65 Eur (2250 Lt) iki 2 896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų buvo priteista arti maksimalaus dydžio neturtinės žala (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013), tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 5150 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė yra išmokėjusi 5000 Eur, - maksimalios įstatymu nustatytos išmokos, susijusios su neturtinės žalos dydžiu, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 150 Eur priteistina iš kaltinamojo.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiosios I. T. patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimą procese advokatui Kęstučiui Dobilui sumokėjo 500 eurų (b. l. 113, 143). Nukentėjusiosios jos pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 51 MGL (2550 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 eurų) baudą.
Įpareigoti A. N. per 15 (penkiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės I. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo A. N. nukentėjusiajai – civilinei ieškovei I. T. 194,23 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 23 ct) turtinės žalos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos, 84,35 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 35 ct) procesinių išlaidų ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.