Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui - Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po sutuoktinės G. Ž. mirties liko jai priklausęs bei santuokos metu kartu su pareiškėju įgytas turtas: žemės sklypai, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 3/1000 grūdų sandėlio, reg Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su priklausiniais, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Iškart po sutuoktinės mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipęs, manydamas, kad tai galės padaryti bet kada vėliau. Todėl dabar juridinis faktas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti po palikėjo mirties nustatytinas teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. 3K-3-187/2010 ir kt.). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).

Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-210/2008).

Aplinkybės yra tokios, kad iškart po savo sutuoktinės G. Ž. mirties ,pareiškėjas ir toliau gyveno tame pačiame name, t.y. pradėjęs valdyti, naudotis ir disponuoti visu jo sutuoktinei priklausiusiu turtu- (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esančiu gyvenamuoju namu su ūkiniais pastatais bei inžineriniais statiniais, sodyboje esančiais namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, mokėjęs su būsto išlaikymu susijusius mokesčius.

Tokiu būdu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po sutuoktinės G. Ž. mirties pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti palikėjai priklausiusį turtą. Šį palikimą sudaro neregistruotini daiktai- namų apyvokos reikmenys, buitiniai prietaisai, kiti daiktai, o taip pat aukščiau minėtas G. Ž. priklausęs nekilnojamasis turtas.

Jeigu byloje nebus prieštaravimų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 str. 4 d., pareiškėjas prašo pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Jeigu byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškime nurodytus faktus galės patvirtinti į bylą jo pakviesti liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Medicininiu mirties liudijimu patvirtinama, kad G. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Santuokos liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjas ir mirusi G. Ž. buvo sutuoktiniai.

2023-02-15 Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis patvirtinama, kad mirusios G. Ž. vardu iki šiol yra registruotas turtas: 0,2509 ha dydžio namų valdos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas ,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais , esantys (duomenys neskelbtini), o taip pat jos vardu yra registruoti žemės sklypai, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o taip pat 3/1000 dalys grūdų sandėlio, reg Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2012-02-15 Varėnos raj.2-ojo notarų biuro pažyma patvirtinama, kad 2011-06-04 mirus G. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) jos palikimo paveldėjimo byla nebuvo vesta.

Iš 2012-03-12 pareiškimo Varėnos raj.2-ajam notarų biurui matosi, kad J. Ž. ir M. Ž. pareiškimu dėl palikimo atsisakymo pareiškė, kad jie po motinos G. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) nepriėmė jos palikimo,jo nevaldo ir neturi jokių pretenzijų į palikimą ir ateityje neturės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį , 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matosi, kad jis po sutuoktinės G. Ž. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo su pareiškimu nesikreipė. Bet kartu akivaizdu, kad jis po sutuoktinės mirties liko gyventi šeimos gyvenamajame name , naudojosi žemės sklypais ir kitu likusiu sutuoktinės turtu. Kiti asmenys dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė ir iki šiol neginčijo pareiškėjo vykdomo palikimo valdymo faktiniais veiksmais .

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog jis po sutuoktinės mirties priėmė palikimą. Todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.) bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjui(CPK 448 str.), kadangi jis po šio fakto nustatymo įgytų teisę kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo ir nuosavybės teisių į palikimą įgijimo. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) , mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.