- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- I-1365-171/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03812-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei G. E., atsakovo atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas ištirti: 1) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punkto nuostata „tik įrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai ir“ atitinka teisėtumo bei įstatymo viršenybės principus, o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta; 2) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punkto nuostata „šie butai neįtraukiami į socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus procentus“ atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d. nuostatas bei teisėtumo principą, o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta.
Pareiškime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-03-17 priėmė sprendimą Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ (toliau – Sprendimas), kuris atitinka visus norminio teisės akto kriterijus: yra taikomas individualiais požymiais neapibrėžtam asmenų ratui, jame suformuluotos daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio elgesio taisyklės.
Vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktu įtvirtintu savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylančiu reikalavimu teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos ir teigia, kad turi būti užtikrinama teisės sistemos vidinė darna, teisės sistemoje negali būti teisės aktų, vienu metu skirtingai reglamentuojančių tuos pačius teisinius santykius.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Valstybės paramos įstatymas) 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms bei asmenims, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Taigi, teisę į socialinio būsto nuomą turi ne tik į atitinkamus sąrašus įrašyti asmenys, bet ir tie, kurie nėra sąrašuose, tačiau atitinka Valstybės paramos įstatymo 11 str. 6 d. nuostatas. Savivaldybės tarybos Sprendimo 1.2 p. nuostata, expressis verbis nustatanti, kad butai, pritaikyti asmenims (šeimoms), turintiems judėjimo negalią, nuomojami tik įrašytiems į socialinio būsto nuomos sąrašus, pažeidžia konstitucinius įstatymo viršenybės ir teisėtumo principus, nes nepagrįstai varžo judėjimo negalią turinčių asmenų, neįrašytų į sąrašus, tačiau turinčių teisę gauti socialinį būstą Valstybės paramos įstatymo 11 str. 6 d. nustatytais atvejais, teises gauti būstą, pritaikytą judėjimo negalią turintiems asmenims.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Sprendimo 1.2 punkte įtvirtintas skirtingas judėjimo negalią turinčių asmenų teisių į socialinį būstą, pritaikytą tokią negalią turintiems asmenims, nustatymas pagal tai, ar jie yra įrašyti į sąrašus, ar ne, nėra pagrįstas jokiomis aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, objektyviomis aplinkybėmis, todėl, atsižvelgiant į asmenų lygiateisiškumo, teisėtumo principus bei į įstatymo viršenybės principą, ši Sprendimo nuostata yra neteisėta.
Teigia, kad Valstybės paramos įstatymo 11 straipsnio 3 daliai bei teisėtumo principui taip pat prieštarauja ir Sprendimo 1.2 punkto nuostata „šie butai neįtraukiami į socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus procentus“. Valstybės paramos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Sąrašų prioritetai nustatyti Sprendimo 1.1 punkte, o 1.1.3 punkte nurodyta, kad našlaičiams ar likusiems be tėvų globos asmenims (šeimoms) yra skiriamas didžiausias procentas (25 proc.) socialinio būsto fonde esančių butų. Tačiau Sprendimo 1.2 p. nurodyta, kad butai, pritaikyti asmenims (šeimoms), turintiems judėjimo negalią, neįtraukiami į socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus procentus. Taigi šie butai yra socialinio būsto fonde, tačiau skirstant socialinius butus pagal sąrašus jie nėra įtraukiami (įskaičiuojami) į bendrą neįgaliųjų asmenų (šeimų) sąrašui ar kitiems sąrašams skirtų butų skaičių, o kartu ir į socialinio būsto paskirstymo pagal sąrašus procentus. Vadinasi, kiekvienam sąrašui yra skiriamas Sprendimo 1.1.1–1.1.6 p. nurodytas procentas socialinio būsto fonde esančių butų (neįskaitant Sprendimo 1.2 p. nurodytų butų) ir papildomai gali būti skiriami 1.2 punkte nurodyti butai. Dėl nurodyto reguliavimo faktiškai nėra įmanoma nustatyti, koks galutinis procentas socialinio būsto fonde esančių butų yra skiriamas kiekvienam sąrašui, o tai reiškia, kad Sprendimo 1.2 punktu yra sukuriamos prielaidos pakeisti Sprendimo 1.1.1–1.1.6 p. nustatytus sąrašų prioritetus ir galimai pažeisti imperatyvią Valstybės paramos įstatymo nuostatą, nustatant sąrašų prioritetus, pirmumą teikti buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui.
Pažymi, kad teisės aktas, kuris nustato tam tikras taisykles, turi būti konkretus, aiškus ir tikslus, nekeliantis abejonių dėl jo turinio ir taikymo, nedviprasmiškas, nes priešingu atveju būtų neaišku, kokie įgaliojimai įgyvendinami ir kokių tikslų siekiama jį priėmus. Taigi, savivaldybės tarybos sprendimas, kuriame nustatomi sąrašų prioritetai, turi būti konkretus, aiškus, nedviprasmiškas ir neturi kelti abejonių dėl jo turinio bei taikymo.
Paaiškina, kad 2013-08-28 teikimu Nr. 1T-20 pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punkto panaikinimo ar pakeitimo, suderinant su anksčiau nurodytais teisės aktais, klausimą. Artimiausias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2013-09-11, tačiau į šio posėdžio darbotvarkę klausimas dėl ginčijamo Sprendimo pakeitimo nebuvo įtrauktas, o prašymo pratęsti teikimo įvykdymo terminą nebuvo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad laikantis Valstybės paramos įstatymo 11 str. 3 d. reikalavimų buvo parengtas Sprendimas, kuriuo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų buvo paskirstytas socialinio būsto, suteikiamo eilės tvarka pagal nustatytus sąrašus, fondas. Sprendimu reglamentuojamas socialinio būsto fondo paskirstymas būtent pagal sąrašus, o ginčijamas Sprendimas nereglamentuoja atvejų, kai socialinis būstas nuomojamas ne eilės tvarka, todėl nėra niekaip susijęs ir neturi jokios įtakos socialinio būsto nuomai ne eilės tvarka. Asmenims, kurie neįrašyti į socialinio būsto nuomos sąrašus, tačiau atitinka Valstybės paramos įstatymo 11 str. 6 d. nuostatas, socialinis būstas nuomojamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-06-30 sprendimu Nr. 1-1640 patvirtinto Socialinio būsto nuomos asmenims (šeimoms), neįrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka. Tokių asmenų teisės nėra pažeidžiamos ir, vadovaujantis Įstatymo 11 str. 6 d. reikalavimais, socialinis būstas jiems nuomojamas atskira Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Taigi socialinio būsto nuoma eilės tvarka ir ne eilės tvarka, laikantis Valstybės paramos įstatymo reikalavimų, reglamentuojama skirtingais teisės aktais. Išnuomojant socialinį būstą Tvarkos aprašo 5.4. punkte nustatytais atvejais, pirmenybė teikiama vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims, taigi esamu reglamentavimu yra užtikrinamos visų asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka, įskaitant ir vienišų judėjimo negalią turinčių asmenų, teisės ir interesai.
Nurodo, kad reaguojant į pakeistą Valstybės paramos įstatymo 11 str. 3 d. nuostatą, jog, išnuomojant socialinį būstą, pirmenybė teikiama šeimoms ir asmenims, įrašytiems į buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą, buvo priimtas Sprendimas, kuriame socialinio būsto fondas buvo paskirstytas taip, kad pirmumo teisė atitektų buvusiems našlaičiams ar be tėvų likusiems asmenims. Tarybos Sprendimo 1.1.3 p. nurodyta, kad našlaičiams ar likusiems be tėvų globos asmenims (šeimoms) yra skiriamas didžiausias procentas (25 proc.) socialinio būsto fonde esančių butų, taigi jis visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pažymi, kad judėjimo negalia skiriasi nuo kitų negalios formų, kadangi jai esant yra apribota asmens galimybė judėti, todėl itin svarbu pritaikyti gyvenamąją aplinką asmens poreikiams ir garantuoti normalias gyvenimo sąlygas šią negalią turinčiam žmogui. Akivaizdu, kad ne kiekvienas būstas judėjimo negalią turintiems asmenims yra tinkamas. Ne kiekvienas butas atitinka keliamus reikalavimus, be to, ne kiekvienas butas gali būti pritaikomas judėjimo negalią turintiems asmenims. Tinkami butai paprastai turi būti pirmame aukšte, o visiškai neprotinga būtų nuomoti socialinį būstą aukštesniuose aukštuose daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra lifto, nes tokiu atveju asmeniui būtų visiškai suvaržyta judėjimo laisvė.
Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 11 str. 2 d. nustatyta, jog šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą, o ne pagal negalios pobūdį. Įstatymas nereglamentuoja, kaip turėtų būti nuomojami butai, pritaikyti gyventi asmenims, turintiems būtent judėjimo negalią, nors tai turėtų būti padaryta, kadangi būtent judėjimo negalią turintiems asmenims turi būti skiriamas jiems pritaikytas būstas, kuris dėl objektyvių priežasčių yra ribotas. Todėl atsirado būtinybė nustatyti socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus tvarką, įvertinant specialiai pritaikytų butų nuomą. Jei šie butai būtų įtraukiami į neįgaliems asmenims (šeimoms) išnuomojamų butų procentus, būtų pažeistas teisingumo principas, nes pirmenybė būtų suteikta asmeniui, esančiam eilės priekyje, neatsižvelgiant į jo negalios formą, o tai reikštų, kad būstai, pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims, turėtų būti nuomojami ir turintiems kitokią negalios formą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 2 d., kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d. nustatyta, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 2 d. nustatyta teise, kreipėsi su prašymu ištirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punkto nuostatas.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimas Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ laikytinas norminiu teisės aktu, kadangi jis yra visuotinai privalomas, bendro pobūdžio, nevienkartinio taikymo, nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei ir yra viešai paskelbtas.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi prašomas ištirti aktas atitinka norminio akto sąvoką, jis nėra panaikintas, o į teismą dėl norminio akto ištyrimo kreipėsi įstatyme nustatytas subjektas, todėl yra pagrindas pradėti akto tyrimą.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punkte nustatyta, kad butai, pritaikyti asmenims (šeimoms), turintiems judėjimo negalią, nuomojami tik įrašytiems į socialinio būsto nuomos sąrašus ir pateikusiems medicininę pažymą apie specialiųjų poreikių tenkinimo būtinumą. Šie butai neįtraukiami į socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus procentus.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje mano, kad Sprendimo 1.2 punkto nuostata „tik įrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai ir“ neatitinka teisėtumo bei įstatymo viršenybės principų.
Valstybės paramos įstatymo 11 str. 6 d. nustatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims.
Atsižvelgus į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad teisę į socialinio būsto nuomą turi ne tik į atitinkamus sąrašus įrašyti asmenys, bet ir sąrašuose nesantys vieniši judėjimo negalią turintys asmenys, t. y. tie, kurie atitinka Valstybės paramos įstatymo 11 str. 6 d. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju Sprendimo 1.2 p. expressis verbis nustačius, kad butai, pritaikyti asmenims, turintiems judėjimo negalią, nuomojami tik įrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai, neatitinka Valstybės paramos įstatymo 11 str. 6 d. nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį teisę gauti gyvenamąsias patalpas turi ir asmenys, neįrašyti į sąrašus, t. y. vieniši judėjimo negalią turintys asmenys.
Teismo nuomone, tokiu reguliavimu sudaromas teisinis neaiškumas, kadangi Sprendimo 1.2 punkte įtvirtinus sąlygą, kad butai, pritaikyti asmenims (šeimoms), turintiems judėjimo negalią, nuomojami tik įrašytiems į socialinio būsto nuomos sąrašus, sudaro prielaidą manyti, jog ir asmuo, kuris yra vienišas ir turi judėjimo negalią, taip pat privalo būti į tokį sąrašą įrašytas, nors, kaip minėta, aukštesnės galios teisės aktas – Valstybės paramos įstatymas – tokio reikalavimo nenustato.
Dėl atsakovės argumento, kad socialinio būsto nuoma eilės tvarka ir ne eilės tvarka reglamentuojama skirtingais teisės aktais, pažymėtina, jog Sprendimo 1.2 punktas nustato, kas gali gauti būstą, pritaikytą turintiems judėjimo negalią, o 2010-06-30 savivaldybės sprendimu patvirtintas Tvarkos aprašas detalizuoja būsto suteikimo tvarką neįrašytiems į sąrašus asmenims. Sprendime nėra nuorodos į Tvarkos aprašą, taigi vienišam asmeniui, turinčiam judėjimo negalią, susipažinus su Sprendimo tekstu, sudaroma prielaida manyti, jog jis privalo būti įrašytas į sąrašą. Toks teisinis reguliavimas nėra pateisinamas, kadangi jis šiuo atveju yra klaidinantis.
Vietos savivaldos įstatymas kaip vieną iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų (nustatytų Konstitucijos ir įstatymų) įtvirtina savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymą ir jo remontą, socialinio būsto nuomą (6 straipsnio 15 punktas). Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. įtvirtinta, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriuo yra grindžiama vietos savivalda, – savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, atsižvelgdamas į konstitucinę doktriną, nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti pagal aukštesnės galios teisės aktais suteiktą kompetenciją. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, kartu būtų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (žr., pvz., 2006-07-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2006, 2007-11-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. I438-15/2007, 2008-11-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2012-05-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. I502-12/2012, 2013-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. I146-10/2013 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad atsakovė, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, neturėjo diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą. Vadinasi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, veikdama kaip teisėkūros subjektas, neatsižvelgė į aukštesnę teisinę galią turintį teisės aktą (Valstybės paramos įstatymą) ir kurdama norminį teisės aktą juridinės technikos prasme pasielgė netinkamai, t. y. pažeidė įstatymo viršenybės principą.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punkto nuostata „tik įrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai ir“ neatitinka teisėtumo bei įstatymo viršenybės principų, todėl laikytina panaikinta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d. 2 p.).
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teigimu, 1.2 punkto nuostata „šie butai neįtraukiami į socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus procentus” neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d. nuostatų bei teisėtumo principų.
Taigi pagal Savivaldybės Sprendimą, butai, pritaikyti asmenims (šeimoms), turintiems judėjimo negalią, nėra įtraukiami į socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus procentus.
Valstybės paramos įstatymo 11 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui.
Sprendimo 1.1 punkte įtvirtinti sąrašų prioritetai ir procentine išraiška nurodyta, kuriam sąrašui skiriama didžiausia socialinio būsto fonde esančių butų dalis. Pagal Sprendimo 1.1.3 punktą našlaičiams ar likusiems be tėvų globos asmenims (šeimoms) yra skiriamas didžiausias procentas (25 proc.) socialinio būsto fonde esančių butų, o pagal 1.1.4 punktą – neįgaliems asmenims (šeimoms) skiriama 20 proc. socialinio būsto fonde esančių butų. Tačiau, kaip minėta, pagal Sprendimo 1.2 p., butai, pritaikyti asmenims (šeimoms), turintiems judėjimo negalią, neįtraukiami į socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus procentus.
Iš išdėstytų nuostatų teigtina, kad butai, pritaikyti asmenims (šeimoms), turintiems judėjimo negalią, yra socialinio būsto fonde, tačiau skirstant socialinius butus pagal sąrašus, jie nėra įtraukiami (įskaičiuojami) į bendrą neįgaliųjų asmenų (šeimų) sąrašui ar kitiems sąrašams skirtų butų skaičių, taip pat ir į socialinio būsto paskirstymo pagal sąrašus procentus. Vadinasi, kiekvienam sąrašui yra skiriamas Sprendimo 1.1.1–1.1.6 punktuose nurodytas procentas socialinio būsto fonde esančių butų ir papildomai gali būti skiriami Sprendimo 1.2 punkte nurodyti butai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisėkūros procese ypač svarbus teisėtumo principas, kuris reiškia, kad teisės aktas, nustatantis tam tikras taisykles, turi būti aiškus bei tikslus, nekeliantis abejonių dėl turinio, aktas negali būti dviprasmiškas, kad realiai būtų įgyvendinami keliami tikslai (žr., pvz., 2008-02-29 nutartį adm. byloje Nr. A39-276/2008).
Savivaldybei nustačius tokį reguliavimą, faktiškai nėra įmanoma nustatyti, koks galutinis procentas socialinio būsto fonde esančių butų yra skiriamas kiekvienam sąrašui, o tai reiškia, kad Sprendimo 1.2 punktu yra sukuriamos prielaidos pakeisti Sprendimo 1.1.1–1.1.6 punktuose nustatytus sąrašų prioritetus ir pažeisti imperatyvią Valstybės paramos įstatymo 11 str. 3 d. nuostatą, kad pirmumas turi būti teikiamas buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui.
Savivaldybės Sprendimas dėl nurodytos 1.2 punkto nuostatos tapo dviprasmiškas, todėl darytina išvada, kad tokiu teisiniu reguliavimu nėra užtikrinama Valstybės paramos įstatymo 11 str. 3 d. įtvirtinta pareiga, savivaldybės tarybai nustatant sąrašų prioritetus, pirmumą teikti buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Taigi Sprendimo 1.2 punkto nuostata „šie butai neįtraukiami į socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus procentus“ neatitinka Valstybės paramos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies.
Kaip buvo minėta, savivaldybė teisės aktus turi priimti laikydamasi teisėtumo principo, pagal kurį priimamas sprendimas (teisės aktas) turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgus į anksčiau nurodytus argumentus dėl Sprendimo 1.2 punkto atitikties Valstybės paramos įstatymo 11 str. 3 d., darytina išvada, kad aptariamos nuostatos taip pat prieštarauja ir teisėtumo principui.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punkto nuostata „šie butai neįtraukiami į socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus procentus“ neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d. nuostatų bei teisėtumo principų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d. 2 p.).
Šioje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nustatyti, kad panaikinta norminio administracinio akto dalis negali būti taikoma nuo jo priėmimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 2 d.), todėl nustatytina, kad panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai bus paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto dalies pripažinimo neteisėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 116–117 straipsniais, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą tenkinti.
Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punkto nuostatą „tik įrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai ir“ prieštaraujančia Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai, teisėtumo ir įstatymo viršenybės principams.
Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punkto nuostatą „šie butai neįtraukiami į socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus procentus“ prieštaraujančia Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai ir teisėtumo principui.
Pripažinti, kad panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-17 sprendimo Nr. 1-1447 „Dėl socialinio būsto fondo paskirstymo pagal sąrašus“ 1.2 punktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai bus paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto dalies pripažinimo neteisėtu.
Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės tarybą institucijos lėšomis paskelbti įsiteisėjusį teismo sprendimą Teisės aktų registre ir leidinyje „Vilniaus diena“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.