Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas neginčija administraciniame kaltinime nurodytu laiku nepateikęs Mėnesinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2023 m., ką patvirtina ir teismui pateikti bylos duomenys, tačiau mano, jog jam pavėluotai pateikus minėtą deklaraciją, pažeidimas yra pašalintas ir pareiga įvykdyta, todėl institucijos nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina. Teismas gi su tokiais Pareiškėjo teiginiais nesutinka ir, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys patvirtina ir nėra jokių abejonių dėl A. P. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracini nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, ir skunde nurodytais argumentais naikinti Institucijos nutarimą bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 187 straipsnio 2 dalis numato, kad ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Teismas pastebi, kad įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.

Gi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.

Pareiškėjas nurodo, kad pelno deklaraciją už 2023 m. pateikė 2025 m. birželio 3 d., bei laiko, jog faktinis pažeidimas yra pašalintas ir pareiga įvykdyta. Be to, jis tvirtina, jog dėl savo sveikatos būklės jis ne visuomet galėjo laiku įvykdyti administracinius įsipareigojimus, kadangi turi nustatytą neįgalumą – darbingumo lygis yra 30%, taipogi akcentuoja apie įmonės veiklos nevykdymą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei aukščiau paminėtos, nei skunde ar paaiškinime Pareiškėjo nurodytos bei teisme išsakytos aplinkybės nešalina jo atsakomybės pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, nepaneigia jo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo bei nesąlygoja Institucijos 2025 m. gegužės 17 d. nutarimo panaikinimo.

Pažymėtina, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Pareiškėjui 2024 m. birželio 19 d. buvo išsiųstas priminimas apie nepateiktą 2023 m. pelno deklaraciją, tad jis turėjo pakankamai laiko ir galimybių užpildyti ir pateikti deklaraciją Institucijai, tačiau į priminimą nereagavo ir deklaracijos nustatytu laiku nepateikė. Gi prasta sveikata ir turimas neįgalumas savaime neatleidžia Pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, nuo prievolių vykdymo. Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį numatyta ir už pavėluotą deklaracijų pateikimą, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės (dėl įmonės veiklos nevykdymo, pareiškėjo sveikatos ar pareigos įvykdymo jau po skundžiamo institucijos nutarimo priėmimo) niekaip nepateisina Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, atsakomybės už jį nešalina ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nesąlygoja. Taigi, nėra jokių abejonių, jog Pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju net jam paskirta švelniausia nuobauda yra neproporcinga ir yra pagrindas jam administracinės nuobaudos visai neskirti. Tačiau teismas su tuo nesutinka.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Institucija, skirdama A. P. administracinę nuobaudą, vadovavosi ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat kitomis administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingomis minėto įstatymo nuostatomis. Institucija nenustatė nei Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių. Įvertinus paminėtas, skundžiamame Institucijos nutarime nurodytas aplinkybes, Institucija nutarimu A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė švelniausią nuobaudą – įspėjimą. Tokią jam paskirtą administracinę nuobaudą laikyti per griežta ar neteisinga, teismo manymu, nėra jokio pagrindo.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas pastebi, kad šioje byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda Pareiškėjui turėtų būti neskiriama.

Administracinės nuobaudos neskyrimo, teismo manymu, nesąlygoja ir tai, jog Pareiškėjui pateikus teismui neįgaliojo pažymėjimą, liudijantį apie Pareiškėjui nustatytą 30 proc. darbingumo lygį, yra pagrindas pripažinti jam ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Teismo įsitikinimu, įvertinus visas Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo padarymo aplinkybes, jo elgesį, paaiškinimus, nekritišką savo veiksmų vertinimą ir nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, skundžiamu institucijos nutarimu Pareiškėjui skirtas įspėjimas yra teisinga, proporcinga administracinė nuobauda, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Pareiškėjo skundo teiginys, kad pelno deklaracijos pateikimas iki bylos nagrinėjimo turėtų būti pripažintas jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismo išvadų dėl skundo nekeičia ir Pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie įmonės veiklos nevykdymą nuo 2020 m.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino A. P. padarius jam inkriminuotą ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą įspėjimą. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra. Tačiau teismui nustačius Pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pastaroji pripažintina, iš esmės nekeičiant Institucijos nutarimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. P. skundo netenkinti.

Pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė turėdamas nustatytą 30 proc. darbingumo lygį (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.