Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-79-519/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
AN2-79-519/2018
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00016-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pažeidėjas
M. B.
Kategorijos
Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-79-519/2018
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00016-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; ; 21.11.9.; 21.11.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu M. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. lapkričio 26 d., 16.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, posūkyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį atsitrenkė į ten esantį medį, dėl to buvo sugadinta žalia veja ir automobilis; palikęs eismo įvykio vietoje automobilį, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos pasišalino; seniūnijai buvo padaryta 388,91 Eur žala. Tuo jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartimi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistu ir M. B. skundas netenkintas. Nutartyje konstatuota, kad policijos pareigūnas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už tokį nusižengimą, visos bylos aplinkybės buvo objektyviai ir visapusiškai ištirtos, o skiriant administracinę nuobaudą buvo laikomasi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti 2018 m. kovo 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-169/2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde detaliai išdėstyti Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovo – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo N. G., A. Č., D. L. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Nurodo, jog institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovo teigimu priimant sprendimą ir surašant protokolą vadovautasi būtent šių dviejų asmenų (A. Č. ir D. L.) duotais parodymais. Pažymi, jog A. Č. parodymai, iki surašant protokolą, nutarimą, fiksuoti nebuvo, todėl nėra aišku kuo konkrečiai vadovavosi institucijos atstovas. Teigia, kad vadovaujantis A. Č. parodymais duotais teisme, akivaizdu, kad šis eismo įvykio metu asmens, kuris vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nematė. Tik po 2–3 minučių, įvykus eismo įvykiui, sustojęs ir išlipęs iš savo transporto priemonės, prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinės dalies pamatė stovintį asmenį, kurį vėliau įvardino kaip M. B.. Pažymi, kad D. L. teigė, jog jis vos tik transporto priemone įvažiavo į griovį, išsigandęs pabėgo. Todėl mano, kad teismo teiginys, jog policijos pareigūnas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes yra nepagrįstas, neatitinkantis teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, kurias patvirtino A. Č. ir D. L..

2.2. Nurodo, jog nesuprantamas ir neatitinkantis realių faktinių aplinkybių yra teismo teiginys, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo laikomasi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

2.3. Pažymi, jog nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad A. Č., prieš pateikiant atpažinti asmenų nuotraukas, nebuvo apklaustas nėra apklaustas apie įvykio aplinkybes, nesiaiškinta ką konkrečiai jis gali atpažinti, pagal kokius požymius. Teigia, kad institucijos atstovas savo nuožiūra, pagal savo suvokimą, netikrindamas faktų, koreguoja įvykio aplinkybes, eigą, nurodydamas, kad A. Č. įvardino M. B. kaip asmenį, kuris vairavo transporto priemonę. Kaip paaiškėja teismo posėdžio metu, A. Č. tik matė prie automobilio stovintį M. B., nematė, kad šis būtų vairavęs transporto priemonę. Teigia, kad pareigūnas nemano, jog tikslinga tyrimą atlikti taip, kaip tai numato įstatymas, t. y. atpažinimą atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 593 straipsniu, t. y. mutatis mutandis taikant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

2.4. Teigia, kad nebuvo atkreiptas teismo dėmesys ir į D. L. nurodomas aplinkybes, kad institucijos atstovas atlikdamas apklausą ignoravo ir nepridėjo prie bylos medžiagos jo ranka rašyto paaiškinimo apie įvykio aplinkybes, versdamas paaiškinimą suplėšyti ir išmesti, grasindamas uždaryti, versdamas skubiai pasirašyti po spausdintu paaiškinimu, teigdamas, kad apklausą tiesiog surašė kompiuteriu, D. L. paaiškinimo teksto nespėjus net perskaityti.

2.5. Nurodo, jog teismas taip pat kaip ir institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, ignoravo trauktino administracinėn atsakomybėn asmens teisę ANK 577 straipsnio pagrindu teikti reikšmingus bylai dokumentus, pareikšti prašymus. Teigia, kad dar iki 2017 m. gruodžio 21 d. priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato raštinei ir tiesiogiai 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą turėjusiam priimti pareigūnui R. S., pateikė prašymą, vadovaujantis ANK 569 straipsniu, paskirti užduotį atlikti rankų pėdsakų tyrimą, nustatant ar ant automobilio vairuotojo durelių, vairo, pavarų perjungimo svirties yra D. L. rankų pėdsakų. Taip pat prašė paskirti užduotį atlikti pluoštinių medžiagų tyrimą, nustatant, ar D. L. drabužiai kontaktavo su vairuotojo sėdynės apmušalais. Pažymi, jog šiuos veiksmus R. S. kategoriškai atsisakė atlikti, buvo atsisakyta net prie bylos medžiagos prijungti jo pateikiamus dokumentus. Pareigūnas motyvavo, kad jis privalo priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o jau vėliau jis nutarimą galės skųsti. Pažymi, jog analogiškos pozicijos laikėsi ir teismas, kai 2018 m. sausio 30 d. teismui pateikė prašymą skirti rankų pėdsakų ir pluoštinių medžiagų ekspertizes, teigdamas, kad jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų papildyti jo ankstesnį prašymą jis (M. B.) nepateikė.

2.6. Pažymi, kad dar 2017 m. lapkričio 27 d. policijos pareigūnams nurodė, jog transporto priemonės nevairavo, automobilį vairavo D. L.. Analogiškas aplinkybes nurodė ir tyrimo metu, teismo posėdžio metu. Teigia, jog naudotis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, į jį patekti be kitų asmenų žinios, jis neturėjo jokios galimybės. Nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iš eismo įvykio vietos automobilis vilkiku buvo pristatytas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prie transporto priemonės buvo atvykęs du kartus, aikštelę aptarnaujančių darbuotojų buvo palydėtas iki automobilio. Šiems stebint ir stovint šalimais, iš automobilio pasiėmė jam priklausančius asmeninius daiktus. Pažymi, jog į aikštelę be institucijos, kurios iniciatyva buvo patalpinta transporto priemonė, žinios negalima patekti. Teigia, jog informacija apie ginčytiną įvykio situaciją pareigūnams buvo žinoma jau sekančią dieną po įvykio, tačiau nebuvo imtasi jokių būtinų priemonių, veiksmų, siekiant fiksuoti įvykio pėdsakus, ar bandant aiškintis susidariusią situaciją. Nurodo, jog atsakymo į jo 2017 m. gruodžio 21 d. pateiktą prašymą negavo, tačiau susipažindamas su bylos medžiaga teisme, tarp dokumentų, rado 2018 m. sausio 9 d. nutarimą dėl jo prašymo Nr. 86-NT-5, kuriame teigiama, kad rankų pėdsakų ir pluoštinių medžiagų tyrimo nėra tikslinga atlikti, nes pėdsakus galėjo palikti automobilio savininkas ir kiti asmenys, todėl tyrimas nebus objektyvus. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisme institucijos atstovas N. G. patvirtino, jog jam siųstas 2018 m. sausio 9 d. nutarimas net nebuvo įteiktas. Pažymi, kad šie faktai akivaizdžiai patvirtina, jog tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, savalaikiai nenustatant visų bylai reikšmingų aplinkybių.

2.7. Teigia, kad D. L. apklausoje nurodė, jog automobilius yra vairavęs, o kaip važiuoti su konkrečia transporto priemone prieš išvykstant iš jo (M. B.) gyvenamojo namo kiemo buvo informuotas. Nurodo, kad įgūdžių nebuvimas ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui ir tai teismo posėdžio metu patvirtino D. L., paaiškindamas, kad buvo „neįprasta vairuoti tokį automobilį“. Atkreipia dėmesį, kad D. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog iš jo namų važiavo apie pusę valandos, tačiau patikslino, kad buvo sustojęs, gal apie 5–10 min., reguliavo radiją, taip pat nurodė, kad atvykimo į jo (M. B.) namus, išvykimo iš jų, eismo įvykio laiko nefiksavo, laikrodžio nenešioja, į automobilio prietaisų skydelyje esantį laikrodį nežiūrėjo. Teigia, kad todėl D. L. nurodomas laiko tarpas nėra tikslus ir pagrįstas konkrečiai nustatytais faktais, o dėl D. L. važiavimo krypties ir maršruto pasirinkimo, teigia, jog būtų galima tik spėlioti.

2.8. Nurodo, kad teismas neįsigilino į teismo posėdžio metu duotus jo ir D. L. parodymus, nurodomas aplinkybes, nors byloje yra fiksuoti konkretūs faktai, o teismo posėdžio metu daromame garso įraše – asmenų duoti parodymai. Teigia, kad jis nurodė, jog D. L. automobiliu išvykus iš gyvenamojo namo kiemo, jis taip pat išėjo. Nurodo, kad jis ėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėti gyvenamuoju namu, pamatė eismo įvykį. Atstumas nuo jo namų iki eismo įvykio vietos yra 750 m, jog šis atstumas pėsčiomis įveikiamas per 9 min. D. L. teigimu jis važiavo (duomenys neskelbtini)., google.maps duomenis jo važiuotas atstumas yra 750 m, automobiliu įveikiamas per 2 min., nesant eismo. D. L. teigimu šis išvažiavo iš jo namo kiemo, 5-10 min. reguliavosi radiją, o tik po to važiavo. Todėl skirtingais keliais, būdu, jie įveikė analogišką atstumą tuo pačiu metu.

2.9. Pažymi, kad 2018 m. vasario 22 d. vykusio teismo posėdžio metu A. Č. aiškiai išdėstė teismui, kad asmens, kuris vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, veido jis nematė. Įvykus eismo įvykiui jis sustojo 10 metrų atstumu nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (priešais šią transporto priemonę), įjungė avarinį signalą, tetai, kuri važiavo kartu, liepė palaukti, tuomet pėsčiomis ėjo link automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Nuo to momento, kai pastebėjo eismo įvykį, iki išlipo iš savo transporto priemonės, praėjo 2-3 minutės. Eidamas matė prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinės dalies stovintį vyrą, t. y. M. B., kuris kalbėjosi telefonu, 50 metrų atstumu nuo automobilio būriavosi daug stebėtojų. Teigia, kad akivaizdu, jog A. Č. duodamas tokius parodymus nesistengė apkalbėti, tiesiog pasakojo matytą įvykį. Teigia, kad dėl šių aplinkybių, nutartyje dėstomi faktai yra neatitinkantys realių posėdžio metu duotų parodymų, kurie fiksuoti garso įraše.

2.10. Nurodo, kad liudytojo A. Č. nurodomos eismo įvykio kilimo priežastys, t. y. didelis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ važiavimo greitis, nesuvaldyta transporto priemonė, dėl to automobilis nuvažiavo į griovį ir atsitrenkė į medį, yra akivaizdžios. Teigia, jog tokias aplinkybes nurodė ir D. L.. Jis teigė, kad paspaudė greičio pedalą, nesuvaldė transporto priemonės, kuri jam buvo neįprasta vairuoti, nuvažiavo į griovį ir atsitrenkė į medį. Mano, jog dėl to, kad D. L. skubiai pasišalino iš eismo įvykio vietos, o jam nuskubėjus prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas A. Č. ir užfiksavo, kad jis (M. B.) stovi prie automobilio ir kalba telefonu. Teigia, jog jis nežinojo kaip reaguoti į D. L. elgesį, kai šis pabėgo iš eismo įvykio vietos, blaškėsi, skambino telefono numeriu 112, ir atsiliepus operatorei, jis tuo metu pradėjo bendrauti su pareigūnais, pokalbį nutraukė. Teigia, jog tai, kad jis skambino telefono numeriu 112, patvirtina UAB „Tele2“ 2017 m. gruodžio 20 d. jam adresuotas pranešimas, jog 2017 m. lapkričio 26 d. 16.09.10 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas skambutis nemokamu pagalbos numeriu.

2.11. Pastebi, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ iš eismo įvykio vietos policijos pareigūnų iniciatyva buvo nugabentas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą aikštelę, kur buvo saugomas pasirašant vekselį, Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariatui surašant administracinio nusižengimo protokolą, nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skundžiant nutarimą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, nagrinėjant skundą teisme. Teigia, kad šiuo laikotarpiu nustatyti automobilio remonto vertę, pasitelkiant specialistus, neturėjo realios galimybės, kadangi naudotis automobiliu negalėjo, jis buvo saugomas. Taip pat teigia, jog į transporto priemonės saloną tikslingai nebuvo bandoma patekti, jog jis buvo įsitikinęs, kad policijos pareigūnai atliks būtinus tyrimus (rankų pėdsakų ir pluoštinių medžiagų tyrimus). Nurodo, kad į saugomą aikštelę buvo atvykęs ir prižiūrint aikštelės darbuotojui iš automobilio bagažinės pasiėmė asmeninius daiktus.

2.12. Teigia, jog vekselyje nurodoma suma yra numatyta už konkrečias sugadintas eismo įvykio metu automobilio detales, kurios yra matomos išoriškai. Su šia suma D. L. sutiko ir vekselį pasirašė. Pastebi ir tai, kad D. L. atlygino ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijai eismo įvykio metu padarytą žalą.

2.13. Apelianto nuomone, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas tyrimo metu nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, vadovavosi netinkamai, neteisėtai surinktais įrodymais, vengė atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Nors teismo posėdžio metu buvo nustatyti nauji, reikšmingi bylai įrodymai, tačiau jie nebuvo visapusiškai, objektyviai įvertinti, todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į M. B. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas prašo palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. priimtą nutartį ir apeliacinio skundo netenkinti.

Šalies argumentai

3.1. Nurodo, kad tiriant įvykio aplinkybes buvo nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės nei apeliaciniame skunde nurodo M. B.. Pažymi, kad M. B. savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų.

Apeliacinis skundas netenkinamas

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartimi, M. B. apeliaciniu skundu, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta pagrįsta išvada, jog M. B. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, posūkyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį atsitrenkė į ten esantį medį, dėl to buvo sugadinta žalia veja ir automobilis bei palikęs eismo įvykio vietoje automobilį, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos pasišalino.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. B. nesutinka su pateiktu įrodymų vertinimu ir priimtu sprendimu pripažinti jį kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

6.1. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog M. B. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad M. B. būtų pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus nepagrįstai.

6.2. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas ir apylinkės teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikę įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Kaip tik iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad juose visi byloje esantys įrodymai – liudytojų D. L., V. J., A. Č. duoti parodymai teismo posėdžio metu, D. L. parodymai duoti policijos komisariate, D. L. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir kiti administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai duomenys bei M. B. keliamos versijos, yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas, ar pripažinti, kad jų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Apelianto skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia apylinkės teismo bei tyrėjo padarytų išvadų šiuo klausimu.

6.2.1. Aukštesnysis teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pažymi, kad apylinkės teismas savo nutartyje, įrodymų visumos kontekste įvertinęs paties M. B., liudytojų D. L., V. J. bei įvykį mačiusio ir apie įvykį pranešusio A. Č. parodymus, motyvuotai atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad automobilį įvykio metu vairavo D. L.. Pagrįstai apylinkės teismas pasisakydamas dėl M. B. kaltės padarius administracinius nusižengimus rėmėsi pirminiais D. L. paaiškinimais, jog jis automobilio nevairavo ir eismo įvykio nepadarė, kad jis tokio automobilio nemoka vairuoti ir niekada neturėjo teisės vairuoti, jog dėl šio įvykio M. B. buvo paprašytas prisiimti kaltę, o D. L. pateiktus rašytinius paaiškinimus, jo duotus parodymus teismo posėdžio metu atmetė ir vertino kaip siekį padėti M. B. išvengti administracinės atsakomybės. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis aukštesnysis teismas sutinka ir plačiau apie tai nepasisako.

6.3. Tai kad nebuvo atliktas atpažinimas, kaip to reikalauja įstatymas, taikant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nedaro liudytojo ir įvykį mačiusio A. Č. duotų parodymų nepatikimais. Liudytojas A. Č. gana detaliai paaiškino visas įvykio aplinkybės, nurodė, jog jis matė šalia automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vaikščiojant M. B.. Kaip pagrįstai nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, A. Č. eidamas prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ tikrai būtų matęs nuo šio automobilio einantį kitą asmenį (D. L.), tačiau be M. B., jis kitų asmenų nematė. Taigi abejoti nuosekliais ir detaliais liudytojo A. Č. parodymais, jog po eismo įvykio prie automobilio buvo būtent M. B., nėra pagrindo. Duomenų, kad liudytojas būtų siekęs apkalbėti M. B., byloje nėra nustatyta.

6.4. Atmestini apelianto skundo argumentai, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog M. B. eidamas pėsčiomis fiziškai nebūtų galėjęs pasiekti įvykio vietos tuo pačiu metu kaip ir D. L. važiuodamas automobiliu. Versija, kad D. L. automobiliu išvykus iš gyvenamojo namo kiemo, M. B. taip pat išėjo, jog D. L. išvažiavęs iš jo namo kiemo, 5–10 min. reguliavosi radiją, o tik po to važiavo, todėl jie įveikė analogišką atstumą tuo pačiu metu, laikytina nelogiška ir nepaneigia anksčiau aptartų liudytojo A. Č. parodymų.

6.5. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnai žinodami apie ginčytiną įvykio situaciją nesiėmė būtinų priemonių, veiksmų fiksuoti įvykio pėdsakus, t. y. atklikti rankų pėdsakų, pluoštinių medžiagų pėdsakų tyrimą, atmestini. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, M. B. prašymas dėl minėtų tyrimo atlikimo yra išspręstas įsiteisėjusiu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutarimu, todėl kvestionuoti įsiteisėjusį procesinį sprendimą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

7. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, todėl pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Gražvydas Poškus