Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas S. B. surašytas už tai, kad jis 2014-07-12, apie 16.00 val., būdamas neblaivus, (girtumą nusistatyti atsisakė), lošimų automatų salone (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), elgėsi įžūliai, triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Marijampolės apskrities VPK 2014-07-23 nutarimu Marijampolės AVPK Miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėja S. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 174 str., padarymą paskyrė 250 Lt baudą.

S. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tinkamai išanalizavęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog S. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus apeliantas atliko lošimų automatų salone, kas neabejotinai yra viešoji vieta. Jis salone vartojo alkoholinius gėrimus ir žaidė, o būdamas neblaivus, pradėjo kibti prie kitų klientų, juos užgaulioti, kurie dėl tokio jo elgesio skundėsi salono darbuotojams, S. B. iš salono išeiti atsisakė, dėl ko buvo iškviesti apsaugos tarnybos darbuotojai.

Nors apeliantas tiek bylos tyrimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina nepadaręs teisės pažeidimo ir teigia, kad jo kaltė grindžiama abejotinais įrodymais, tokia jo versija, išsakyta paaiškinime bei apeliaciniame skunde, yra visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. Apeliantas teigia, kad jis lošimų salone nieko blogo nedarė, nesikeikė ir nekibo prie žmonių, netriukšmavo, konflikto dėl cigaretės be jo ir to asmens, niekas nematė, todėl nėra objektyvaus pagrindo kaltinti jį įžūliu elgesiu bei necenzūrinių žodžių vartojimu. Teismas pagrįstai tokius jo paaiškinimus laikė siekimu išvengti atsakomybės.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, liudytoja buvo apklausta lošimų salono „Admiral“ salės darbuotoja V. S., kuri parodė, kad klientas S. B. salone gėrė alkoholinius gėrimus ir žaidė, o vėliau pradėjo užgaulioti kitus klientus, kurie jai dėl to skundėsi, taip pat rūkomajame, kuriame ji pati tuo metu buvo ir matė, jis susistumdė su kitu asmeniu ir S. B. bandė jam keletą kartų suduoti lazdele, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl ji paprašė jo išeiti, o jam nesutikus, iškvietė apsaugos tarnybos darbuotojus, kurie pažeidėją išvedė iš patalpų. Liudytoja nurodė, kad S. B. šiuos veiksmus atliko būdamas akivaizdžiai girtas, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo.

Liudytojos V. S. parodymus šioje situacijoje vertinti kaip teisingus yra pagrindo ne tik dėl jų nuoseklumo ir atitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams, bet ir dėl elementarios logikos: V. S., dirbdama barmene, yra suinteresuota, kad įstaigoje, kurioje ji dirba, lankytųsi ir paslaugas pirktų kuo daugiau žmonių, nuo ko tiesiogiai priklauso įmonės pelnas ir jos atlygis, todėl, laikant apelianto versiją teisinga, jos veiksmai – normaliai besielgiančių lankytojų reikalauti pasišalinti iš salono, būtų visiškai logiškai nepaaiškinami. Be to, byloje nėra duomenų, kad V. S. būtų anksčiau pažinojusi apeliantą, turėtų piktumų, dėl ko būtų suinteresuota bylos baigtimi. Taigi, logiškai jos veiksmus galima paaiškinti tik tuo, kad ji S. B. prašė pasišalinti iš lošimų salono, o jam nepaklusus, iškvietė apsaugą, tik dėl jo chuliganiškų veiksmų, taip siekdama apsaugoti viešąją tvarką ir savo bei kitų patalpoje buvusių žmonių rimtį.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad nėra objektyvių įrodymų dėl neteisėto jo elgesio rūkomajame, nes jame tuo metu buvo tik apeliantas ir tas kitas asmuo. Liudytoja V. S. paaiškinime nurodė, kad ji tuo metu buvo rūkomajame ir girdėjo, kaip apeliantas kelis kartus to paties asmens prašė cigaretės, o šiam atsisakius duoti, matė, kaip S. B. supykęs susistumdė su tuo asmeniu, vartojo necenzūrinius žodžius. Tai, kad liudytoja iš tiesų girdėjo ir matė konfliktą rūkomajame, patvirtina ta aplinkybė, kad asmuo, kurio S. B. prašė cigaretės apklaustas nebuvo, o V. S. nurodė konflikto aplinkybes, kurios iš dalies sutampa su paties pažeidėjo nurodytomis aplinkybės, kad jis kelis kartus prašė to asmens cigaretės ir dėl ko tarp jų kilo konfliktas, kurių ji, nebūdama rūkomajame, negalėjo žinoti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai patikimų duomenų, neginčijamai patvirtinančių S. B. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, jo veiksmai pagal ATPK 174 str. kvalifikuoti tinkamai. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nutarimas, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padaręs ATPK 174 str. numatytą pažeidimą ir nubaustas administracine nuobauda, priimtas objektyviai įvertinus bylos įrodymus, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutartį nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.