- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 1-1142-988/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuva, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2017 m. lapkričio 21 d., apie 20.29 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,51 promilės etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. apie 20 val. išgėrė 5 butelius alaus ir vairavo automobilį namo, buvo sustabdytas policijos. Alkotesteriu buvo nustatytas 1,62 promilės neblaivumas, o kraujyje rasta 1,51 promilių. Automobilį iš karto po įvykio pardavė, nes jau anksčiau planavo jį parduoti, prideda pirkimo pardavimo sutartį. Automobilis buvo prastos būklės, todėl ir norėjo parduoti. Šiuo metu yra išsilaikęs vairuotojo pažymėjimo kursus, tačiau paties vairuotojo pažymėjimo nepasiėmė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas M. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu P. A., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad A. Kojelavičiaus gatvėje stovi automobilis VW Transporter, kurio vairuotojas yra neblaivus. Važiuodamas A. Kojelavičiaus gatve, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), apie 20.20 val. pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį ir jį sustabdė bei su porininku priėjo prie sustabdyto automobilio. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo V. K., pateikė tvarkingus transporto priemonės dokumentus ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Į klausimą, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad prieš pusvalandį išgėrė tris litrus alaus „Kalnapilis“. V. K. alkotesteriu nustatytas 1,62 promilės girtumas. V. K. paskambino savo draugui A. P., kuriam buvo perduotas automobilis. Po to, V. K. nuvežtas į priklausomybės ligų centrą ir į policijos komisariatą (b. l. 20).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Trečio būrio vyriausiojo patrulio P. A. 2017 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 21 d., apie 20.15 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu M. R., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad A. Kojelavičiaus g. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, stovi automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra neblaivus, ruošiasi važiuoti. Atvykus nurodytu adresu, automobilio nerado, važiuojant toliau A. Kojelavičiaus gatve, pastebėjo minėtą automobilį, važiuojantį Arimų g. link. Automobilis buvo sustabdytas A. Kojelavičiaus g. (duomenys neskelbtini). Paprašius dokumentų, paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. K., kuris, paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, atsakė, kad jo neturi. Patikrinus per duomenų bazę, paaiškėjo, kad V. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Į klausimą, kada paskutinį kartą vartojo alkoholio, V. K. atsakė, kad prieš 30 minučių išgėrė tris litrus alaus. Automobilis VW Transporter buvo perduotas V. K. draugui A. P.. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0165, nustatytas 1,62 promilės girtumas. Vairuotojas pristatytas į priklausomybės ligų centrą, po to – į Vilniaus miesto antrą policijos komisariatą (b. l. 4).
Patikrinimo alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK0165 duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 21 d. 20.29 val. V. K. nustatytas 1,62 promilės girtumas (b. l. 6). AB „Lietuvos metrologijos inspekcijos“ 2017 m. birželio 19 d. patikros sertifikatas Nr. 0624478, galiojęs iki 2017 m. gruodžio 19 d., patvirtina tai, kad alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARJK0165 įvykio metu buvo tinkamas (b. l. 7).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,51 promilės etilo alkoholio (b. l. 9).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. lapkričio 21 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad V. K. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 10).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1996 m., savininkas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. yra V. O. (b. l. 14). 2017 m. lapkričio 21 d. įvykio metu automobilio savininkas buvo V. K. (b. l. 13).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 1996 m. gamybos automobilio VW Transporter vidutinė rinkos kaina su pridėtinės vertės mokesčių (toliau – PVM) 2017 m. lapkričio mėnesį buvo 2050 Eur (b. l. 12).
2017 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. K. savo automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui – V. O. už 400 Eur.
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. lapkričio 21 d., apie 20.29 val., Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,51 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, alkoholio matuoklio rodmenimis, specialisto išvada ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininkus, taip pat paties kaltinamojo V. K. duotais parodymais ir kita bylos medžiaga. V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę V. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, kas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 37-40), automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų). Kadangi V. K. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, šis kaltinamojo padėtį sunkinantis teisės aktas atgal netaikomas, ir jam skirtinos baudos dydis skaičiuotinas taikant iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad V. K. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Bylos duomenimis V. K. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau, kaltinamojo teigimu, šią teisę šiuo metu jis turi (tai patvirtinančių dokumentų nepateikė). Tačiau aplinkybė, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis teismų praktika, neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis V. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija V. K. kraujyje (1,51 promilės) labai nežymiai (0,01 promilės) viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), tačiau daugiau nei tris kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, greičio viršijimą, kitus administracinius pažeidimus, susijusius su transportu, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 37-40). Todėl kaltinamajam V. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas kiek didesnis nei draudimo naudotis specialia teise vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis).
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kaltinamasis V. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis VW Transporter priklausė kaltinamajam V. K., po nusikaltimo padarymo jis buvo perleistas trečiajam asmeniui – V. O. (b. l. 13, 14). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta automobilio VW Transporter, 1996 metų, vertė yra 2050 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis VW Transporter priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo V. K. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2050 Eur.
V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
V. K. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam įvykio metu priklausiusį turtą – automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti bausmę – 75 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
Paskirti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
Paskirti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš V. K. konfiskuotino turto (automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2050 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įpareigoti V. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi baudos bausmę sumokėti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.