- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- e2-144-1005/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00502-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Silvija Streikutė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Kručienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarką išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo padidinimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei R. S. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo: 1) nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi N. S. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį paimdamas vaiką iš motinos R. S. gyvenamųjų patalpų kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas vaiką atgal 15.00 val.; 2) padidinti vaikui N. S. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S. priteistą išlaikymą iki 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui iki vaiko pilnametystės, ieškovę paliekant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Ieškinyje nurodoma, kad vaikas turi tam tikrų specifinių poreikių dėl kurių yra tikslinga nustatyti minimalią bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškinyje aiškinama, kad 2014 m. nutraukiant šalių santuoką vaiko N. S. išlaikymui iš atsakovo buvo priteista 300 litų (86,89 Eur) per mėnesį. Pasikeitus vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai atsirado pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį. Ieškovei yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, ji gauna 90,35 Eur netekto darbingumo pensiją, 112 Eur ir 15,20 Eur dydžio išmokas vaikui bei 86,89 Eur iš atsakovo. Daugiau jokių pajamų ieškovė negauna, apie atsakovo gaunamas pajamas tikslių duomenų neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas per mėnesį gauna tik 231,64 Eur netekto darbingumo pensiją, iš kurios 86,89 Eur skiria vaiko išlaikymui, o iš likusios sumos pragyvena. Didesnio išlaikymo vaikui teikti negali. Vaikui yra mokama 130 Eur per mėnesį šalpos neįgalumo pensija, o nuo 2019-01-01 vaikas turi gauti apie 70 Eur per mėnesį išmoka. Taigi, su atsakovo mokamu 86,89 Eur išlaikymu per mėnesį vaiko pajamos yra apie 290 Eur, kurių pilnai pakanka vaiko poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašo nustatyti sekančią bendravimo su sūnumi N. S. tvarką: 1) lyginių savaičių savaitgaliais tėvas pasiima vaiką penktadienį 15 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; 2) pusę visų kasmetinių atostogų sūnus praleidžia su tėvu. Laikas kaskart suderinamas žodiniu tėvų susitarimu. Jei tėvai nesutars dėl konkretaus bendravimo laiko, tėvui priklausys pirmoji atostogų pusė; 3) pirmą gegužės mėnesio sekmadienį, Motinos dieną, sūnus praleidžia su motina. Jeigu šis savaitgalis sutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas sūnų grąžiną į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 11 val.; 4) pirmą birželio mėnesio sekmadienį, Tėvo dieną, sūnus praleidžia su tėvu. Jeigu šis savaitgalis nesutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas pasiima sūnų sekmadienį 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 19 val.; 5) lyginiais metais sūnus praleidžia Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną su motina, antrą Šv. Kalėdų dieną - su tėvu, nelyginiais metais - Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną – su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną - su motina; lyginiais metais sūnus pirmą Šv. Velykų dieną praleidžia su motina, antrą Šv. Velykų dieną - su tėvu; nelyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną - su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną - su motina; paminėtų švenčių metu tėvas pasiima sūnų 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą nurodytą dieną iki 19 val.; 6) bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai taikytini tiek, kiek nesikerta su tvarkos 3, 4, 5 punktais, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką; 7) bendru tėvų susitarimu bendravimo su vaiku laikas gali būti ilgesnis arba trumpesnis, taip pat perkeltas į kitą datą.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vaikas N. S. yra 9 metų amžiaus, mokosi 2 klasėje. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 200 Eur sumos. Į šią sumą įeina išlaidos maistui, vaistams, drabužiams, mokymosi priemonėms, vykimui į gydymo įstaigas bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Turi pasiėmusi kreditą ir įsigijo butą. Per mėnesį moka 105 Eur kredito, mokėti liko dar du metai. Bute gyvena tik dviese: ji ir vaikas. Būstas apšildomas malkomis, šildymo sezonu malkoms gauna kompensaciją. Jai iki 2019 m. lapkričio mėnesio yra nustatytas neįgalumas, ji darbinga tik 45 %, per mėnesį gauna 110 Eur neįgalumo pensiją. Mano, kad neįgalumas jai bus pratęstas. Už vaiką per mėnesį gauna 70 Eur vaiko pinigus, 130 Eur vaiko neįgalumo pašalpą bei išlaikymą, kurį vaikui moka atsakovas. Teismo posėdžio metu pagarsinus atsakovo priešieškinyje siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, ieškovė parodė, kad priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka su vaiku yra detalesnė ir tokia tvarka jai tiktų. Atsakovas sugeba pasirūpinti vaiku, vaikui išrašytus vaistus sugirdo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad yra tikslinga nustatyti minimalų vaiko ir tėvo bendravimą.
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Parodė, kad turi neįgalumą ir yra tik 40 % darbingas. Per mėnesį gauna 230 Eur neįgalumo pensiją. Daugiau jokių pajamų neturi, kompensacijų negauna. Sūnus N. S. yra vienintelis jo išlaikytinis, tačiau didesnio išlaikymo teikti vaikui neturi galimybių. Kai pasiima vaiką pas save būna blaivus. Visada atsižvelgia į vaiko nuomonę. Vaikui pagal galimybes stengiasi organizuoti laisvalaikį, kai turi iš ko duoda kišenpinigių, apiperka. Dėl bendravimo su vaiku sutinka tartis su ieškove geranoriškai. Vaikas ilgiausiai pas jį yra išbuvęs visą vasarą. Vaiku rūpintis sugeba.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad vaikui bendravimas su tėvu būtų kenksmingas ir pažymėjo, jog ieškovė iš esmės sutinka su priešieškinyje siūloma bendravimo su vaiku tvarka, nors ieškovės ir jos atstovo pozicija šiuo klausimu išsiskiria. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2014 m. nepagerėjo. Vaikui išlaikyti per mėnesį yra skiriama bendra apie 290 Eur suma, kuri netgi viršija ieškovės nurodomą 200 Eur sumą, todėl šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas yra pakankamas patenkinti visus vaiko poreikius.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad vaikas N. S. pas abu tėvus jaučiasi saugiai ir nori svečiuotis pas tėvą. Vaiko emocinis ryšys su tėvu yra stabilus, todėl vaiko interesus geriausiai atitinka maksimali bendravimo su tėvu tvarka. Dėl vaikui teikiamo išlaikymo padidinimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).
Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat, pasikeitę vaiko poreikiai. Teismas turi įsitikinti tokios sąlygos buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y., laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo buvo priteista po 300 litų nepilnamečiams vaikams N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir I. S., gimusiai (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 6-8) Vaikui 2015 m. buvo diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, emociniai sutrikimai vaikystėje. (el. b. l. 10-21) N. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. (el. b. l. 9) Ieškovė pateikė įrodymus apie realiai vaiko poreikiams išleidžiamas pinigų sumas. Iš ieškovės pateiktų čekių ir kvitų matyti, kad ieškovė perka drabužius, avalynę, mokymosi priemones, maisto produktus, higienos prekes, apmoka už autobuso bilietus ir t. t. (el. b. l. 70-91)
Sprendžiant nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo padidinimo klausimą, teismas įvertina tėvų turtinę padėtį. Iš neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad R. S. nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 45 % darbingumas. (el. b. l. 22) Iš pažymos apie R. S. išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-08-31 matyti, kad jai yra mokama 102,49 Eur netekto darbingumo pensija ir alimentai 86,89 Eur. (el. b. l. 63-64) Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad R. S. pagal 2018-09-06 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 68-69) Iš pažymos apie A. S. išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-09-30 matyti, kad jam yra mokama 231,64 Eur netekto darbingumo pensija. (el. b. l. 138) Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad A. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 40 % darbingumas. (el. b. l. 139) 2017-03-31 Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų patvirtina, kad A. S. negali dirbti darbo keliant rankomis daugiau, nei 15 kg svorio bei darbo susijusio su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, rankų judesiais, taip pat, naktinio darbo. (el. b. l. 140) Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimą šalims po ½ priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 99-102)
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad abiejų šalių sveikatos būklė ir turtinė padėtis yra panaši. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis būtų pagerėjusi lyginant su 2014 m. Nutraukiant šalių santuoką atsakovas turėjo du nepilnamečius vaikus, kuriems buvo priteistas išlaikymas, tačiau tuo metu atsakovas buvo darbingas. Dabar atsakovas privalo teikti išlaikymą tik vienam nepilnamečiui vaikui, tačiau jo darbingumas siekia tik 40 %. Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų patvirtina, kad atsakovui susirasti jo fizines galimybes atitinkantį darbą yra sudėtinga. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė savo pareigos teikti išlaikymą vaikui, tačiau nurodė, kad pagal savo turtinę padėti didesnio išlaikymo vaikui teikti negali. Teismas sutinka su tokia atsakovo pozicija. Byloje aptarti rašytiniai įrodymai ir šalių teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad vaiko N. S. poreikiams per mėnesį yra skiriama apie 290 Eur suma, kurią sudaro atsakovo teikiamas išlaikymas (86,89 Eur) ir vaikui mokamos įvairaus pobūdžio valstybės socialinės išmokos. Čia būtina pažymėti ir tai, kad prie vaiko išlaikymo prisideda ir pati ieškovė, kuri užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas bei kasdieninį nepertraukiamą rūpestį. Įvertinus vaikui pinigais teikiamo išlaikymo dydį, teismas sprendžia, kad 290 Eur išlaikymo suma per mėnesį yra pakankama 9 metų amžiaus vaiko ne tik būtiniausiems poreikiams patenkinti, bet ir organizuoti vaiko laisvalaikį.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apibūdinančius vaiko N. S. sveikatos būklę, sprendžia, kad vaiko sveikatos būklė nėra kliūtis jam bendrauti su tėvu. Pats vaikas irgi nori bendrauti su tėvu, būdamas pas tėvą vaikas jaučiasi saugus, juos sieja stabilus emocinis ryšis, ką patvirtina ir teismo psichologo išvada. (el. b. l. 167-172) Teismas, įvertinęs šalių siūlomas bendravimo su vaiku tvarkas bei atsižvelgęs į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės posėdžio metu duotą išvadą, sprendžia, kad priešieškinyje siūloma atsakovo bendravimo tvarka su vaiku geriausiai atitinka vaiko interesus ir yra racionaliai subalansuota siekiant palaikyti ir ugdyti vaiko ryšius su abiem tėvais.
Kadangi šalims buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba atleidžiant juos 100 procentų nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).
Esant aptartų aplinkybių visumai, ieškinys yra netenkintinas, o priešieškinys tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 ir 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti sekančią A. S. bendravimo su sūnumi N. S. tvarką: 1) lyginių savaičių savaitgaliais tėvas pasiima vaiką penktadienį 15 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; 2) pusę visų kasmetinių atostogų sūnus praleidžia su tėvu. Laikas kaskart suderinamas žodiniu tėvų susitarimu. Jei tėvai nesutars dėl konkretaus bendravimo laiko, tėvui priklausys pirmoji atostogų pusė; 3) pirmą gegužės mėnesio sekmadienį, Motinos dieną, sūnus praleidžia su motina. Jeigu šis savaitgalis sutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas sūnų grąžiną į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 11 val.; 4) pirmą birželio mėnesio sekmadienį, Tėvo dieną, sūnus praleidžia su tėvu. Jeigu šis savaitgalis nesutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas pasiima sūnų sekmadienį 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 19 val.; 5) lyginiais metais sūnus praleidžia Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną su motina, antrą Šv. Kalėdų dieną - su tėvu, nelyginiais metais - Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną – su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną - su motina; lyginiais metais sūnus pirmą Šv. Velykų dieną praleidžia su motina, antrą Šv. Velykų dieną - su tėvu; nelyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną - su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną - su motina; paminėtų švenčių metu tėvas pasiima sūnų 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą nurodytą dieną iki 19 val.; 6) bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai taikytini tiek, kiek nesikerta su tvarkos 3, 4, 5 punktais, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką; 7) bendru tėvų susitarimu bendravimo su vaiku laikas gali būti ilgesnis arba trumpesnis, taip pat perkeltas į kitą datą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.