Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-772-317/2011

Teisėjas: Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00903-2009-7

2011 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjai Neringai Grubliauskienei, nuteistajam A. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. G. ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus dėl 2011 m. birželio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. – 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda.

Iš A. G. priteista nukentėjusiajai A. G. – 4000 litų neturtinės žalos ir 480 litų už advokato pagalbą.

Nukentėjusiajai A. G. pripažinta teisė į ieškinių dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, jog 2009-10-01 apie 15.14 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 75, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio bei nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės pagal jo važiavimo kryptį įėjusiosios pėsčiosios A. G., kurią partrenkė. Eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji A. G., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

-panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-17 nuosprendį ir bylą nutraukti LR BK 40 str. numatytu pagrindu;

-pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nukentėjusiajai pripažintą teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka;

-išaiškinti, ar iš priteistos 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo sumos išskaitytina jau išmokėta AB „Lietuvos draudimas“ neturtinės žalos atlyginimo išmoka, o neišskaitant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti.

Skundo autoriaus teigimu, teismo sprendimas priteisti iš jo 480 Lt už advokato paslaugas, taip pat yra nepagrįstas, nes nukentėjusiajai buvo skirtas advokatas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir dėl prašymo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą, nors jis nuoširdžiai prisipažino kaltu, gailisi, ėmėsi aktyvių veiksmų padėti nukentėjusiajai – lankė ją ligoninėje, pirko būtiniausius vaistus, maistą, stengėsi gražiuoju susitarti su nukentėjusiąja dėl žalos. Apelianto teigimu, jis atitinka visas LR BK 40 str. numatytas sąlygas, nes, nors ir buvo teistas, tačiau jo teistumas išnykęs, kaltu jis pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino žalą, draudimas išmokėjo kitą dalį žalos,o jo žmona, kaip laiduotoja, atitinka visas sąlygas. Nuteistasis teigia, jog yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. G. bei jo gynėja prašė A. G. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistojo A. G. bei nukentėjusiosios A. G. apeliacinius skundas atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. G. apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. G. kaltu padarius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta teisingai.

Nors nukentėjusioji A. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog nebuvo tinkamai ištirtos visos įvykio aplinkybės ir nenustatyti visi įvykio liudytojai, taip pat netinkamai surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, tačiau šis jos apeliacinio skundo argumentas prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems, teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog analogišką prašymą dėl įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojų bei važiavimo greičio nustatymo nukentėjusioji A. G. buvo pateikusi ir pirmosios instancijos teisme, tačiau apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai jį nutartimi atmetė.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pagrindinė autoįvykio kilimo priežastis bei jos priežastys yra nustatyti nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl apeliantės prašomi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų pertekliniai, neturėtų jokios reikšmės veikos kvalifikavimui ir nuteistojo atsakomybei, užvilkintų bylos nagrinėjimą teisme bei sprendimo priėmimą. Teismas, remdamasis tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais duomenimis, pagrįstai konstatavo, jog A. G. pažeidė KET 37 punkto reikalavimus, nes artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės pagal jo važiavimo kryptį įėjusiosios pėsčiosios, ją partrenkė ir sužalojo.Teismui nebuvo pateikti kitokio pobūdžio duomenys, leidžiantys daryti kitokias - apeliantės skunde nurodytas išvadas apie greičio viršijimą ir pan., todėl kitokių išvadų teisme teismas negalėjo padaryti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net jei ir būtų tyrimo metu surinkti apeliantės skunde minimi kitokio pobūdžio duomenys t.y. kad netiksliai atvaizduota įvykio vieta, kad nuteistasis viršijo nustatytą greitį, veiksmų kvalifikacija ir atsakomybės ribos nepasikeistų, nes specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajai A. G. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog apylinkės teismas nepažeidė LR BPK 20 str. reikalavimo įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. A. G. kaltė pagrįstai grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo naikinti apylinkės teismo nuosprendį, o bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl LR BK 40 str. taikymo

Pagal LR BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tačiau, tai gali būti padaryta tik esant visumai įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką.

LR BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktiką, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Tik padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo A. G. atžvilgiu negali būti taikomos paminėto įstatymo nuostatos, nes nėra nustatytos visos būtinos tam sąlygos.

Privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra ta, kad kaltinamasis bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą arba įsipareigotų ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Apeliantas net neginčija, kad susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios iki pat apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo nebuvo pasiektas. Po nuosprendžio paskelbimo dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų nuteistasis su nukentėjusiąja taip pat nesusitarė.

Kolegija negali sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad dalis žalos atlyginta, nes nukentėjusiajai žalą atlygino draudimo bendrovė ir dėl to yra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatyta alternatyvi sąlyga. Tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai A. G. atlygino dalį turtinės ir dalį neturtinės žalos, negali būti pagrindu išvadai, jog LR BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytą sąlygą įvykdė A. G. Pagrįsti skundo argumentai, jog kaltinamasis po eismo įvykio lankė nukentėjusiąją, pirko jai reikalingus vaistus. Tačiau tam, kad būtų galima pripažinti dalinį žalos atlyginimo faktą, atlyginta tokios žalos dalis turi būti reikšminga, rodanti nuoširdžius kaltininko ketinimus sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas iš kaltinamojo A. G. priteisė nukentėjusiajai A. G. 4000 litų neturtinės žalos. Nors nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau po jo priėmimo praėjo šeši mėnesiai, o nuteistasis nesistengė bent dalies atlyginti priteistos neturinės žalos. Todėl kolegija neturi jokio pagrindo pripažinti, kad yra įvykdyta LR BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatyta atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtina sąlyga. Nesant vienos ir LR BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nukentėjusiajai A. G. padarytos turtinės žalos

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiosios A. G. civilinį ieškinį dėl turinės žalos priteisimo, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 4 d. numatytu pagrindu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji A. G. patikslintu 2010-09-07 (t. 1 b. l. 117-119) ieškiniu prašė priteisti 790 litų turinės žalos iš A. G.. Iš minėto ieškinio matyti, jog nukentėjusiajai buvo padaryta 950 litų turinė žala, tačiau dalį jos- 160 Lt A. G. yra atlyginęs. Todėl turtinę žalą galėtų sudaryti tik 790 Lt. Būtina pažymėti, jog prašydama priteisti 790 litų turinę žalą, nukentėjusioji neįvertino tai, jog AB Lietuvos draudimas jau yra atlyginęs dalį jos prašytos priteisti turtinės žalos-379,12 Lt gydymosi išlaidų.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu atsisakė jos pareikštos turtinės žalos (t. 1 b. l. 159). Iš to seka, jog yra nepagrįstas apylinkės teismo sprendimas pripažinti A. G. teisę į atlyginimą ieškinio dėl turtinės žalos, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties keistinas nuosprendis dalyje dėl sprendimo pripažinti nukentėjusiajai A. G. teisę į patenkinimą civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisiamojo posėdžio metu pareikšta pozicija atsisakyti nuo ieškinio kaltinamajam dėl turtinės žalos atlyginimo,negali atimti teisės pareikšti tokį ieškinį civilinio proceso tvarka. Todėl nukentėjusiosios A. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl nukentėjusiajai A. G. priteistų 480 litų išlaidų už advokato pagalbą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šioje byloje nukentėjusiąją A. G. pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-04-26 sprendimą atstovavo advokatė Ingrida Maldeikienė. Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų pažymų (t. 1 b. l. 141, t. 2 b. l. 48), matyti, kad teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. G., valstybės išlaidas sudarė 520 litų. Tai yra proceso išlaidos, kurios turi būti priteistos ne nukentėjusiosios A. G. naudai, o valstybės naudai. Todėl teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajai 480 litų už advokato pagalbą, yra naikintinas.

Dėl nukentėjusiajai A. G. priteistos neturtinės žalos

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai A. G., atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi LR Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Be to, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, šį sprendimą tinkamai motyvavo. Atsižvelgus į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, padaryto kūno sužalojimo mastą, kilusias pasekmes, įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydis pagrįstai sumažintas iki 4000 litų. Tačiau aplinkybė, jog dalį neturtinės žalos jau atlygino draudimo bendrovė, negali būti pagrindu tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą toje dalyje ir dar labiau sumažinti apylinkės teismo priteistą neturtinę žalą. Kolegija, pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas negali aiškinti apylinkės teismo nuosprendžio, nes apeliacinės instancijos teismas patikrina tik nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinių skundų ribose. Nors apylinkės teismo nuosprendyje išsamiai nėra pasisakyta apie AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą nukentėjusiajai neturtinę žalą, tačiau kolegija sprendžia, jog draudimo išmokėta 3452,80 litų neturtinė žala negali būti atimta iš apylinkės teismo priteistos 4000 Litų neturtinės žalos. Kolegija atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog be AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos neturtinės žalos, kaltinamasis A. G. privalo dar atlyginti nukentėjusiajai A. G. ir apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą 4000 litų neturtinę žalą.

Kolegija atsižvelgusi į jau atlygintos neturtinės žalos dydį daro išvadą, jog apylinkės teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti, yra pakankama piniginė kompensacija už nusikaltimu nukentėjusiajai padarytą žalą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, todėl tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį visa apimtimi nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, tai pakankama piniginė suma už patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

Nukentėjusiosios A. G. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendyje priimtą sprendimą priteisti A. G. 480 Lt. už advokato pagalbą.

Vadovaujantis LR BPK 106 str. priteisti iš nuteistojo A. G. 520 (penkis šimtus dvidešimt) litų valstybei už nukentėjusiajai A. G. suteiktą teisinę pagalbą, pinigus įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“.

Nukentėjusiosios A. G. civilinį ieškinį dėl 790 litų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.