Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-08-08 · Administracinė byla Nr. eI2-8491-438/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-08
Bylos Nr.
eI2-8491-438/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01252-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
Z. N.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Amber food“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8491-438/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01252-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; (S) 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 8 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henriko Sadausko,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,vertėjaujant O. P.,dalyvaujant pareiškėjui, jo atstovui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Amber food“ dėl 2024 m. kovo 18 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Z. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 24S81091 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad yra Kirgizijos Respublikos pilietis. Sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760309563, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 20 d. (toliau – ir Leidimas). Motyvuojama, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės bei asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LR, Lietuva).

Teigia, kad Migracijos departamento motyvai yra nepagrįsti ir neargumentuoti. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neįvertinus visų aplinkybių bei nesuteikus galimybės jam pasisakyti bei pateikti papildomus duomenis. Jis nebuvo atleistas iš darbdavio UAB „Amber food“ (toliau – ir Darbdavys, Bendrovė). Taip pat buvo įregistravęs individualią veiklą, iš kurios turėjo teisėtų pajamų, kas sudarė pakankamas lėšas pragyventi.

Tvirtina, kad Migracijos departamentui teikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Atsakovas neturėdamas faktinio ir teisinio pagrindo priėmė Sprendimą, tačiau sprendimą pagal pateiktą prašymą vilkino priimti. Migracijos departamentas netikrino, kiek pareiškėjas turi pajamų. Sprendimas sukelia sunkias pasekmes, tuo pažeisdamas jo teises.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti virėju UAB “Amber food”, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu. 2023 m. lapkričio 9 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2023 m. lapkričio 20 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760309563.

Teigia, kad vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 20 d. ir jam Bendrovėje nebuvo mokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis - 950 Eur. Asmeniui už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėtas darbo užmokestis 188,36 Eur, už 2024 m. sausio mėn. 632,80 Eur, už vasario mėn. nemokėtas joks darbo užmokestis. Todėl 2024 m. kovo 18 d. priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. 2024 m. balandžio 3 d. priimtas sprendimas Nr. 24S91364 atsisakyti leisti pakeisti darbdavį.

Remiasi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunkčio bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunkčio nuostatomis ir teigia, kad pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjui nė karto nebuvo išmokėtas darbo užmokestis siekiantis nustatytą MMA ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje, pareiškėjas negavo (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodė, kad pragyvenimo lėšos - darbo užmokestis).

Pažymi, kad pareiškėjas neneigia, jog jam nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis atlyginimas. Teikiant prašymą bei pateiktame tarpininkavimo rašte nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nei karto nebuvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, konstatuota, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl darbdavio keitimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Sprendimas priimtas įvertinus duomenų, surinktų iš kompetentingų institucijų, visumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 24S81091 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas, Kirgizijos Respublikos pilietis, ketindamas dirbti pagal darbo sutartį, 2023 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo darbdavys UAB „Amber Food“ tarpininkavimo rašte nurodė, jog pareiškėjui, ketinančiam dirbti virėju, darbo sutarties laikotarpiu bus mokamas 950,00 Eur darbo užmokestis. Pareiškėjas pažymėjo, kad pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis. Pareiškėjui 2023 m. lapkričio 20 d. išduotas leisimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 20 d..

Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, nuspręsta panaikinti minėtą leidimą, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 50 straipsnyje numatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, tame tarpe, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (Įstatymo 27 straipsnis).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali akto redakcija), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus pareiškėjas turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje, nėra numatytos.

Iš byloje esančių Sodros informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Bendrovėje UAB „Amber Food“ pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 20 d.. Darbdavys už 2023 m. gruodžio mėn. pareiškėjui išmokėjo 188,36 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. sausio mėn. 632,80 Eur, už vasario mėn. nemokėtas joks darbo užmokestis. Tai paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.

Pareiškėjo patikrinimo metu (2023 m.) MMA buvo 840 Eur.

Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjui patikrinimo laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei nustatytas pakankamas pragyventi Lietuvoje lėšų dydis (840 Eur). Taip pat tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko tarpininkavimo rašte nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis – gautas darbo užmokestis. Nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte, kuo pasėkoje pareiškėjas negaus pragyvenimui Lietuvoje reikalingų minimalių pajamų.

Iš Sodros duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 31 d. vykdo individualią veiklą. Tačiau nors pareiškėjas teigia, kad gauna pajamas iš įregistruotos individualios įmonės, tačiau iš nurodytų Sodros duomenų nustatyta, kad duomenų apie šio draudėjo išmokas šiam asmeniui nėra. Tai paneigiančių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis. Taip pat ši aplinkybė nepaneigia to, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu pragyvenimui Lietuvoje reguliarių pakankamų lėšų neturėjo. Teisės aktai numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir darbdavio tarpininkavimo rašte. Duomenų, kad apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas buvo informuotas, byloje nėra.

Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.).

Panašios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (pvz. 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023).

Sprendimui priimti užteko iš oficialių institucijų informacinių sistemų (Sodra) gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai nenumato Migracijos departamento pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų. Pareiškėjo teisė būti išklausytam yra realizuojama vykdant teisminę priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, taip pat savo samprotavimus dėl sprendimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi. Šiuo atveju pareiškėjui Leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Įvertinus skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Todėl užsieniečio Leidimo panaikinimas imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų.

Nors atsakovas teigia, kad 2024 m. balandžio 3 d. priimtas sprendimas Nr. 24S91364 atsisakyti pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėRomanas KlišauskasHenrikas Sadauskas