- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-257-267/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė (pran.), Jolanta Badaugienė, Liudvika Tupienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- N. N.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės N. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei N. N. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės N. N. 3511,61 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2005-02-28 mirė jo tėvas A. N. . Velionis tėvas dar 2003-09-10 testamentu ieškovo sūnui T. N. , gim. (duomenys neskelbtini), paliko 2-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė N. N. , būdama testamentinio įpėdinio atstove, užėmusi ieškovo velionio tėvo A. N. butą, neįsileido jo, kaip įstatyminio įpėdinio, į minėtą butą bei neleido pasiimti ten buvusių ir jam priklausančių daiktų. Nors atsakovė N. N. buvo žadėjusi ieškovui grąžinti visus velionio tėvo bute buvusius daiktus, tačiau grąžino tik keletą iš jų, t.y.: šaldytuvą, vieną lovą su patalynės dėže, televizorių ,,Šilelis“, tačiau ne tą, kurį turėjo velionis tėvas, ir tėvo rūbus bei avalynę. Likusių tėvo bute buvusių daiktų atsakovė ieškovui negrąžino ir nenurodė dėl ko atsisako juos grąžinti. Ieškovas teigė, kad visas turtas, buvęs velionio tėvo bute, priklausė jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui. Ieškovas nurodė, kad atsakovė N. N. ne tik negrąžino jam kitų velionio tėvo bute buvusių daiktų, bet ir pasisavino vertingiausius daiktus, todėl prašė teismo už negrąžintus daiktus, priteisti šių daiktų vertę pinigais:
1. už tėvo bute buvusius baldus – 1000 Lt.
2. už tėvo bute buvusius muzikos prietaisus – 200 Lt.
3. už virtuvėje buvusius daiktus – 100 Lt.
4. už buto šviestuvus – 100 Lt.
5. už buto užuolaidas – 100 Lt.
6. už metalinį seifą – 100 Lt.
7. už briedžių ragus – 300 Lt.
8. už turistinį inventorių – 200 Lt.
Iš viso: 2100 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė pasisavino jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausiusį, tėvo vardu AB bankas ,,Hansabankas“ buvusį 1511,60 Lt piniginį indėlį. Teigė, jog indėlis iš pradžių buvo antstolės G. Vasiliauskaitės areštuotas, o po to išmokėtas atsakovei N. N. . Nors atsakovė žadėjo pinigus jam grąžinti, tačiau grąžino tik 100 Lt, o kitus atsisakė grąžinti, motyvuodama tuo, kad tai pinigai skirti sūnaus T. išlaikymui, kurį ieškovas privalo teikti T. iki pilnametystės. Ieškovas teigė, kad pinigų sūnaus T. išlaikymui jis neprivalėjo mokėti, kol jie nėra priteisti, be to nebuvo gavęs iš antstolio jokio pranešimo apie jo įsiskolinimą, skirtą sūnaus T. išlaikymui. Laikė, kad atsakovei N. N. vykdomasis raštas dėl jo įsiskolinimo, skirto sūnaus T. išlaikymui, buvo išduotas neteisėtai. Dėl to prašė teismo priteisti jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, iš atsakovės N. N. ir jos neteisėtai pasisavintą, tačiau jam priklausiusį kaip jo paveldėtą po tėvo mirties, piniginį indėlį, t.y. -1411,61 Lt. Ieškovas nurodė, kad pagal CK 4.20 str., 4.26 str. 4 d., 4.34 str., 4.47 str., 1 d. 2 p., būdamas teisėtu po tėvo A. N. mirties likusių daiktų ir piniginio indėlio savininku, turi teisę juos susigrąžinti, o to negalint padaryti, reikalavo, kad atsakovė atlygintų jų vertę pinigais ir prašė teismo iš atsakovės priteisti iš viso - 3511,61 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovės N. N. ieškovui A. N. 950 Lt nuostolių atlyginimui; 2) priteisė iš atsakovės N. N. 28,50 Lt žyminio mokesčio bei 132,36 Lt teisinės pagalbos išlaidų valstybei; 3) priteisė iš ieškovo A. N. 76,85 Lt žyminio mokesčio valstybei. Likusioje dalyje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad mirus A. N. paveldėjimo teisę įgijo vaikaitis T. N. pagal testamentą ir velionio sūnus ieškovas A. N. pagal įstatymą. Pažymėjo, kad pagal velionio A. N. sudarytą testamentą vaikaitis T. N. paveldėjo tik palikėjo butą, be įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų. Nurodė, kad testatoriaus turto dalis nepalikta testamentu, yra paveldima įpėdinių pagal įstatymą. Tokiu įpėdiniu teismas laikė ieškovą A. N. , kuris priėmė mirusio tėvo palikimą. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas A. N. , priėmęs palikėjui A. N. priklausiusį kilnojamąjį turtą, tuo pat metu įgijo pavedėjimo teisę ir į kitą velioniui A. N. priklausantį turtą, tai yra jis įgijo paveldėjimo teisę ir į velioniui tėvui priklausiusius namų apstatymo ir apyvokos reikmenis. Nurodė, kad palikimo atsiradimo dieną įpėdinis A. N. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, o savo veiksmais priimdamas kilnojamąjį turtą - lengvąjį automobilį ir indėlį, išreiškė valią jį priimti visą. Todėl teismas laikė, kad ieškovas A. N. , priėmęs įstatymo nustatyta tvarka tėvo palikimą, tapo ir šio turto savininku. Nurodė, jog atsakovė N. N. , gavusi iš velionio sesers D. D. , buto esančio (duomenys neskelbtini), raktus, kur buvo ieškovui priklausantys daiktai, tapo tik šių daiktų valdytoja. Atsakovei negrąžinus ieškovui velionio tėvo bute buvusių daiktų, teismas pripažino, kad ieškovas neteko valdymo teisės šiems daiktams, bet liko šių daiktų savininku. Pažymėjo, jog tokią aplinkybę patvirtino ir pati atsakovė N. N. 2005-03-15 vienasmeniškai surašydama aktą ir nurodydama tik dalį bute buvusių daiktų bei nustatydama jų vertę. Dėl to teismas laikė pagrįstu ieškovo A. N. reikalavimą atsakovei N. N. , jog ji, neturėdama teisės, pradėjo valdyti ieškovui priklausančius pagal palikimą daiktus. Konstatavo, jog atsakovė N. N. , pradėjusi valdyti ieškovui priklausančius daiktus, privalėjo imtis visų priemonių dėl šių daiktų perdavimo ieškovui, jų išsaugojimo ar apyrašo dėl jų sudarymo. Kadangi atsakovė grąžino ieškovui tik dalį jam priklausančių daiktų, teismas pripažino, kad ji, kaip šių daiktų valdytoja, elgėsi nerūpestingai. Nurodė, kad atsakovė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-03-25 nutartį, priimdama sūnaus vardu atsiradusį palikimą, neįgijo jokių teisių į kitus velionio A. N. bute buvusius daiktus. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovei negrąžinus ieškovui pasiliktų daiktų, jai atsiranda pareiga atlyginti šių daiktų vertę ieškovui. Laikė, jog atsakovės netinkamas elgesys sudaro pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas nurodė, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovė vienus daiktus išmetė, kitus pasisavino ar kitaip perleido, todėl ieškovo pareikštą reikalavimą dėl jam padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo laikė pagrįstu. Teismas atmetė atsakovės N. N. argumentą, kad atsakovu šioje byloje turėjo būti jos ir ieškovo sūnus T. N. , nurodydamas, jog ne jis, o atsakovė tapo velionio A. N. bute buvusių daiktų valdytoja. Teismas pripažino, kad antstolė, vykdydama išlaikymo T. N. išieškojimą iš skolininko A. N. paveldėto piniginio indėlio, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Todėl teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas priteisti velionio A. N. piniginį indėlį yra nepagrįstas. Teismas atsižvelgė į tai, kad remiantis liudytojos D. D. parodymais iš velionio brolio bute buvusių daiktų tinkamais galima laikyti tik trijų durų spintą, spintelę su veidrodžiu, kiliminį taką miegamajame, metalinį seifą, trejus ragus ir svetainės kilimą. Todėl ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė tik nurodytų daiktų vertę. Sprendimu konstatuota, kad kitų teismui parodymus davusių liudytojų Z. V. , N. K. ir I. S. parodymai nėra išsamūs ir tik iš dalies paremti objektyviais įrodymais, todėl jų parodymais teismas nesirėmė. Iš dalies patenkinęs ieškovo ieškinį, teismas priteisė iš šalių žyminį mokestį bei teisinės pagalbos išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. N. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti.
1. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui A. N. nebuvo išduotas namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimui. Be to, ieškovas neįrodė fakto, kad jis turi subjektinę teisę į namų apstatymo ir apyvokos reikmenis po velionio tėvo A. N. mirties, tai yra, kad jis gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatinėjo ir nevertino.
2. Nors atsakovė, priimdama sūnaus vardu atsiradusį palikimą, t.y. butą (duomenys neskelbtini), neįgijo teisių į kitus velionio A. N. bute buvusius daiktus, tačiau ir ieškovui ši teisė nebuvo suteikta nei paveldėjimo teisės liudijimu, nei kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Todėl nesant ieškovo subjektinių teisių pažeidimo, negalėjo atsirasti ir atsakovės atsakomybė. Tai, kad atsakovė savo noru dalį daiktų, buvusių bute, kurį paveldėjo sūnaus vardu, atidavė įstatyminiam įpėdiniui nesant jokio įstatyminio ar kito pagrindo, rodo tik jos geranoriškumą, tačiau ne netinkamą elgesį, kaip tai pirmosios instancijos teismas įvertino savo sprendime.
3. Teismas nevertino fakto, kad ieškovas neskundė notaro veiksmų, kuomet notaras priėmė ne tokį sprendimą, kokio norėjo ieškovas, taigi A. N. visiškai nesiėmė priemonių apginti savo pažeistus interesus įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 511 str., LR Notariato įstatymo 41 str.) ir įgyvendinti, ieškovo teigimu, savo įstatyminę teisę. Taip pat teismas nenurodė, kas sudaro ieškovo patirtus nuostolius - 950 Lt, nenustatinėjo, kokie daiktai yra išlikę natūroje, o priteisė daiktų (kurių vertės nenurodė) vertę pinigais.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių kilusio ginčo sprendimą, ir, iš dalies tenkindamas pareikštą ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.).
Kolegija, sutikdama su apylinkės teismo sprendime išdėstytais argumentais, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino tos aplinkybės, jog ieškovas negyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Todėl, apeliantės manymu, buvo pažeistos CK 5.14 str. nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis straipsnis nustato specialią įprasto namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimo pagal įstatymą tvarką. Tačiau ši paveldėjimo pagal įstatymą tvarka taikoma tik tuo atveju, jei įpėdinis gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Velionis A. N. testamentu savo vaikaičiui T. N. , negyvenusiam kartu su palikėju, paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau be jokių namų apstatymo ir apyvokos reikmenų (b.l. 3). Todėl šie reikmenys perėjo įpėdiniui pagal įstatymą A. N. , kuris priėmė velionio palikimą. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nei T. N. , nei A. N. negyveno kartu su velioniu A. N. , pagrįstai netaikė CK 5.14 str. nuostatų. Todėl šis apeliantės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantė nurodo, kad ieškovas neskundė jį netenkinančių notaro veiksmų įstatymo nustatyta tvarka ir nesiėmė priemonių apginti savo pažeistus interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovui A. N. nebuvo pagrindo skųsti notaro veiksmus, kadangi buvo išduoti du paveldėjimo teisės liudijimai, iš kurių vienas buvo 2005-05-31 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. 1824, o kitas – 2005-06-01 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. 1847. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas ieškovui A. N. , kuris paveldėjo lengvąjį automobilį ir indėlį banke. (b.l. 7). CK 5.50 str. 1 d. nustato, kad palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis neleidžiama. Įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, yra priėmęs jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas. Todėl konstatuotina, kad ieškovas A. N. , išreiškęs savo valią priimti velionio A. N. palikimą, priėmė jį visą, be jokių išlygų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal velionio A. N. sudarytą testamentą vaikaitis T. N. paveldėjo tik palikėjo butą, be įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų (CK 5.19 str. 1 d.). Tokiu atveju įprastiniai namų apstatymo bei apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą. Ginčo atveju įpėdinis pagal įstatymą yra ieškovas A. N. , kuriam ir perėjo nuosavybės teisė į šiuos reikmenis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė N. N. savo 2006-11-17 atsiliepime į ieškovo A. N. pareikštą ieškinį pati pripažino, kad siūlė ieškovui pasiimti jam priklausantį turtą, esantį bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas A. N. neįgijo subjektinių teisių į į kitus velionio A. N. bute buvusius daiktus, todėl ir atsakovė šių teisių pažeisti negalėjusi, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 950 Lt patirtų nuostolių atlyginimo, priteisė daiktų (kurių vertės nenurodė) vertę pinigais bei nenustatinėjo, kokie daiktai yra išlikę natūroje. Su tokiais apeliantės argumentais negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas savo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad byloje nustatyta, jog vienus daiktus atsakovė išmetė, kitus pasisavino ar kitaip perleido. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ieškovas turėjo teisę reikalauti jam padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo. Šiaulių miesto apylinkės teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kurie bute buvę daiktai galėjo būti laikomi tinkamais, ir priteisė šių daiktų vertę. Teismas laikė tinkamais trijų durų spintą, spintelę su veidrodžiu, kiliminį taką miegamajame, metalinį seifą, trejus ragus ir svetainės kilimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad kiekvieno iš šių daiktų vertė yra pateikta ieškovo pateiktuose paaiškinimuose, kuriais ir rėmėsi teismas, apskaičiuodamas patirtų nuostolių dydį (b.l. 53). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolių atlyginimą ieškovui, teisingai įvertino ieškovo patirtų nuostolių dydį. Dėl išdėstyto atmestinas ir šis apeliantės apeliacinio skundo argumentas.
Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo A. N. pareikštą ieškinį tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo santykius.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta.
Iš apeliantės priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 88 str., 93 str., b. l. 103).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3,54 Lt (tris Lt 54 cnt) pašto išlaidų valstybei.