- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- AN2-386-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00184-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „A.“
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „A.“ atstovo direktoriaus K. Č. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria UAB „A.“ atstovo skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo R. S. 2020 m. balandžio 29 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020 m. sausio 14 d. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas UAB „A.“ atstovės, laikinai einančios direktoriaus pareigas, V. Č. pareiškimas, kurio duomenimis, 2020 m. sausio 14 d., apie 10.00 val., į UAB „A.“ teritoriją neteisėtai pateko du šios įmonės akcininkai – J. B. ir T. R.. Pasak pareiškėjos, įmonės teritorija aptverta, įvažiavimo vartai automatiniai. Norint patekti į teritoriją būtina paskambinti ant vartų kabančiu telefono numeriu, prisistatyti ir laukti, kol vartais atsidarys. Prie UAB „A.“ vartų buvo pastatyti J. B. ir T. R. automobiliai, į įmonės teritoriją jie pateko jėga pravėrę vartus, tokiu pat būdu iš jos ir pasišalindami, apgadindami vartus.
2. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo R. S. 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas. Nutarime konstatuota, jog tyrimo metu nenustatyta duomenų, įrodančių, jog T. R. ir J. B. savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos. Minėtame ginče dalyvaujančias šalis sieja sutartiniai santykiai. Sudarytų sutarčių patvirtinimo, nesilaikymo ar nutraukimo nesutarimo priežastys nagrinėjamos teisme civilinio proceso nustatyta tvarka. Nepavykus išsiaiškinti ginčo tarp akcininkų dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo taikiai, jo sąlygas nustatys teismas civilinio proceso nustatyta tvarka.
3. Nesutikdama su priimtu nutarimu, pareiškėja pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui. Tačiau, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjos skundas buvo atmestas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo R. S. 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą paliekant nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – paskirti administracinę nuobaudą atsakingiems asmenims pagal ANK 518 straipsnį.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nors ir sutiko, kad J. B. ir T. R. į įmonės teritoriją pateko pažeisdami taisykles, kurios buvo aiškiai nurodytos ant vartų, tačiau pažymėjo, kad to nepakanka savavaldžiavimo sudėties požymiams konstatuoti. Su tokia apylinkės teismo išvada nesutinkama. Teigiama, kad iš pačių asmenų liudijimų visiškai aišku, jog jie pripažino atlikę savavaldžiavimo veiksmus ir tais veiksmais sukėlė žalą įmonei. Remiantis T. R. apklausos metu nustatytomis aplinkybėmis, atvykus į UAB „A.“ teritoriją, įvažiavimo vartai buvo uždaryti, todėl jis, kartu su J. B. automobilius pastatę prie minėtų vartų, juos pastūmę pateko į vidų. Vartai atsidarė tik šiek tiek, kad užtektų vietos praeiti žmogui, vartų atsidarymo eiga buvo lengva, jokios papildomos fizinės jėgos naudoti jiems nereikėjo, vartų nepažeidė. Išėjo iš patalpų pro ten pat kaip ir pateko. Analogiškas aplinkybes apklausos metu nurodė ir J. B.. Tiek J. B., tiek T. R. patvirtino, kad norint, jog jie būtų įleisti į įmonės teritoriją, reikia paskambinti. Tokiu būdu, abu asmenys patvirtino puikiai žinoję patekimo į įmonės teritoriją tvarką, tačiau jos sąmoningai nesilaikė ir tyčia, žinodami ir matydami, kad teritorijos vartai uždaryti, mechaniškai panaudodami savo raumenų jėgą juos pravėrė. Tai atliko ne vieną, o du kartus. Šiuos veiksmus jie atliko tyčia, siekdami patekti į įmonės teritoriją savavališkai, nors tam būtų pakakę skambučio.
4.2. Pasak pareiškėjos, iš UAB „E.“ 2020 m. sausio 16 d. akto matyti, kad 2020 m. sausio 15 d. apžiūros metu buvo nustatyta, jog vartai atidaryti mechaniškai, per jėgą, dėl ko sulūžo sliekinės pavaros fiksatoriai. Vartų remontui buvo sumokėta 159,52 eurų. Esant šiems duomenims, visiškai nesvarbūs pačių administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų teiginiai, jog jėgos jie beveik nenaudojo, o vartus atvėrė lengvai. Esminė aplinkybė yra ta, kad abu asmenys pripažįsta, jog jie atvėrė vartus jėga, kas sukėlė aukščiau nurodytą vartų sugadinimą, dėl kurio įmonė patyrė žalą.
4.3. Nors apeliaciniame skunde sutinkama, kad akcininkai turi teisę patekti į įmonės teritoriją, tačiau teigiama, jog to daryti jėga, nesilaikant įmonėje esančios tvarkos, vis tik negalima. Faktą, kad patekimo taisyklės buvo aiškios ir buvo nurodytos ant vartų, pro kuriuos patenkama į įmonės teritoriją, teismas pripažino ir nustatė. Todėl nesuvokiama, kaip teismas kartu nurodė, kad akcininkai tiesiog nesilaikydami taisyklių patys gali bet kada patekti į įmonės teritoriją. Tokia teisė jiems nesuteikta ir Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsniu.
Atsiliepimas
5. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, R. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinio skundo netenkini.
6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, R. J. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
9. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su apylinkės teismo, tiek su vyresniojo tyrėjo išvadomis dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes bei ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra.
11. ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
12. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Bylos duomenimis, 2020 m. sausio 14 d., apie 10.00 val., į UAB „A.“ teritoriją pro užrakintus vartus, juos šiek tiek pravėrę, be įmonės direktoriaus K. Č. ir jį pavaduojančio asmens – V. Č. leidimo, pateko du šios įmonės akcininkai – J. B. ir T. R.. Šias aplinkybes apklausiami teismo posėdžio metu patvirtino tiek J. B., tiek ir T. R., nurodydami, jog į komentuojamo įvykio dieną į UAB „A.“ jie atvyko siekdami išsiaiškinti tam tikras su įmonės valdymu susijusias aplinkybes, kurios jiems, kaip įmonės akcininkams neabejotinai buvo reikšmingos. Jų teigimu, tuo metu teisėtai išrinktas įmonės direktorius K. Č. buvo nedarbingas, todėl jį, be akcininkų pritarimo, pavadavo įmonėje dirbanti V. Č.. Apklausiamas teismo posėdžio metu J. B. paaiškino žinojęs patekimo į įmonės teritoriją tvarką – turėjo pasiskambinti ant įmonės vartų nurodytu įmonės administracijos telefono numeriu, ką įvykio dieną atvykęs į UAB „A.“ jis ir padarė. Tačiau, nei K. Č., nei įmonės administracija telefono ragelio nekėlė, todėl pravėrę įmonės teritorijos vartus, jie pateko į įmonės teritoriją nesilaikydami nustatytos tvarkos. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tokie J. B. ir T. R. veiksmai iš esmės atitinka savavaldžiavimo sudėties požymius, įtvirtintus ANK 518 straipsnyje, tačiau su tokiais apeliacinio skundo motyvais, įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vis tik nesutiktina.
14. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, jog sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 518 straipsnio nuostatas klausimą svarbu nustatyti ne tik tai, kokius konkrečius veiksmus atsakomybėn traukiamas asmuo atliko, bet ir tai, kad šie veiksmai neatitiko įstatyme nustatytos tvarkos. Joks teisės aktas neapibrėžia įmonės akcininkų patekimo į įmonės teritoriją tvarkos. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog į įmonės teritoriją akcininkai galėjo patekti tik paskambinę ant įmonės vartų nurodytu telefono numeriu, tačiau, kur tokia tvarka yra reglamentuota, pareiškėja nenurodė, tokią tvarką patvirtinančių duomenų, išskyrus ant vartų kabančio raštelio fotonuotrauką, pareiškėja teismui nepateikė. Tuo tarpu iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog į įmonės teritoriją be skambučio įmonės administracijai patekti negali pašaliniai asmenys, tačiau, kokia yra įmonės akcininkų patekimo į įmonės teritoriją tvarka, vis tik išlieka neaišku. Vien tai, kad įmonės direktorius uždraudė akcininkams lankytis įmonės teritorijoje be išankstinio perspėjimo, šiuo konkrečiu atveju nelaikytina pakankama aplinkybe konstatuojant neteisėtą įmonės akcininkų patekimą į UAB „A.“ teritoriją. Juo labiau, kad, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pateiktų duomenų, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo patvirtinta T. R. ir K. Č. 2017 m. balandžio 25 d. sudaryta taikos sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu Ūdrijos g. 41, Alytuje (būtent toks yra ir UAB „A.“ adresas), tvarkos (b. l. 17-18). Iš šios nutarties turinio aišku, jog tiek T. R., tiek ir K. Č. turi teisę naudotis minėtu žemės sklypu, todėl, manydamas, jog šios sutarties sąlygas T. R. ir J. B. (atvykęs į įmonės teritoriją su T. R.) pažeidė, T. Č., siekdamas apginti tiek savo, tiek UAB „A.“ teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
15. Darant šią išvadą, vis tik pažymėtina, kad ne visi veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-451/2011).
16. Nagrinėjamos situacijos kontekste svarbu ir tai, kad, sprendžiant iš J. B. teisme duotų parodymų, patekimo į įmonę tvarkos, nustatytos ant vartų kabančiame raštelyje, nors ji ir nėra reglamentuota įstatymo nustatyta tvarka, tiek jis, tiek ir T. R. laikėsi. Atvykę į UAB „A.“, jie skambino tiek ant įmonės vartų nurodytu telefono numeriu, tiek ir K. Č., tačiau į jų skambučius niekas neatsiliepė. Patekę į įmonės teritoriją ir iš ten dirbančių asmenų sužinoję V. Č. telefono numerį, J. B. paskambino V. Č., informuodamas ją, jog jis ir T. R. yra atvykę į įmonės teritoriją, dėl ko, V. Č. netrukus pasirodė joje. Ši J. B. versija analizuojamu atveju paneigta nebuvo. Priešingai, ją patvirtina duomenys apie V. Č. įeinančius skambučius (b. l. 30). Tuo tarpu įvertinus itin priešiškus įmonės direktoriaus K. Č. ir akcininkų J. B. bei T. R. santykius (tarp jų vyksta teisminiai procesai dėl akcininkų teisių gynimo), J. B. versija apie jo bandymą susisiekti ant vartų nurodytu telefono numeriu ir tokiu būdu patekti į įmonės teritoriją, išlieka nepaneigta.
17. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog įmonės vartai po J. B. ir T. R. apsilankymo įmonės teritorijoje buvo apgadinti, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys apie vartų apgadinimus bei jų remonto kainą, tačiau, vien tik šie duomenys nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog vartai buvo apgadinti būtent aktyviais J. B. ir T. R. veiksmais. Duomenų apie komentuojamų vartų būklę iki komentuojamo įvykio nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Tuo tarpu tiek J. B., tiek ir T. R. patvirtino, jog jiems patenkant į UAB „A.“ teritoriją, vartai buvo šiek tiek praviri ir jiems pakako vos šiek tiek juos pastumti, jog pro atsivėrusį tarpą jie galėtų įeiti į įmonės valdas. Net ir manant priešingai, t. y. sprendžiant, jog vartai buvo apgadinti aktyviais J. B. ir T. R. veiksmais, šios aplinkybės ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo inkriminavimui nepakanka. Tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas tik asmenų atsakomybės pagal ANK 115 straipsnį (Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) klausimas.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sutinka, jog administracinio nusižengimo byla, pradėta pagal pareiškėjos UAB „A.“ atstovės pareiškimą, analizuojamu atveju buvo nutraukta pagrįstai, nustačius, jog vertinamu atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos UAB „A.“ atstovo direktoriaus K. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.