Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. P. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. birželio 11 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. birželio 11 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio vykdymo dienos. Priteista iš V. P. nukentėjusiajai M. Š. – 6 804 LT turtinės žalos atlyginimo ir 200 000 LT neturtinės žalos atlyginimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestas.

3. V. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. rugsėjo 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. rugsėjo 5 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis atliko 2022 m. rugsėjo 5 d.

4. Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsniu, įvertinusi nuteistajam V. P. taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (Komisijos posėdžio, įvykusio 2025 m. liepos 17 d. protokolas), 2025 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 1) savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus; 2) laikytis vidaus tvarkos taisyklių; 3) vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 4) dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; 5) tęsti darbinę veiklą; 6) dalyvauti alkoholio vartojimo prevencinėse priemonėse. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – 2026 m. sausio 17 d.

5. Dėl anksčiau nurodyto Komisijos nutarimo nuteistasis V. P. pateikė skundą, tačiau skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

II. Skundo prašymai ir argumentai

7. Skunde nurodoma, jog V. P. jau buvo nubaustas 15 metų laisvės atėmimo bausme už kaltės nepripažinimą, todėl nesupranta, kodėl, remiantis šiuo pagrindu, atlikus jau 13 metų laisvės atėmimo bausmės, jam netaikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

8. Skunde pažymima, jog per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis vieną kartą buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau dėl to gailisi ir žada daugiau nesuklupti. V. P. pažymi, kad nuo padaryto pažeidimo yra praėję 2,5 metų, neatliktos bausmės laikas trumpesnis už šį nurodytą laiką.

9. Skunde akcentuojama, jog V. P. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose jau 4 metus, nuo 2015 metų yra išleidžiamas į namus, nuo 2020 metų dirba laisvėje, kiekvieną savaitgalį vyksta į namus.

10. Skunde nurodoma, jog nuteistajam skaudu dėl skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės, kad V. P. moka ieškinius minimaliomis sumomis (30 Eur – 50 Eur), tačiau jam šios sumos yra didelės ir sunkiai uždirbamos. Sutinka, kad šiuo metu jis nedengia civilinių ieškinių, tačiau dabar neturi galimybės atlyginti visų skolų. Šiuo metu jis daug lėšų išleidžia kelionėms į namus bei jų išlaikymui, į darbą, moka alimentus dėl vaiko išlaikymo. Lygtinai paleistas susirastų geriau apmokamą darbą ir pradėtų dengti civilinius ieškinius.

11. Skunde pažymima, jog V. P. lyginai paleistas nebūtų atleistas nuo atsakomybės, jis ir toliau laikytųsi visų taisyklių, kurių laikosi ir dabar (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose, lygtinio paleidimo metu jo elgesį kontroliuotų Probacijos tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. P. skundas atmestinas.

13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo V. P. skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas neturi pagrindo, todėl pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

14. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje. Taip pat pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

15. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. birželio 12 d. taikant OASys metodiką buvo atliktas pakartotinis nuteistojo V. P. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, aukštesnysis teismas neabejoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos.

16. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį teigiama linkme galima keisti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir toks pastarojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Išnagrinėjus esamą situaciją, konstatuotina, kad tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

17. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos, egzistuoja nemažai teigiamai nuteistąjį V. P. charakterizuojančių duomenų, kurie nurodyti tiek apylinkės teismo nutartyje, tiek ir Komisijos nutarime. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, V. P. anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą – už veiką, padarytą 2001 metais (nusikaltimas išaiškintas 2012 metais). V. P. nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų, o nusikaltimą įvykdė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu V. P. atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų), atliko didžiąją dalį paskirtos bausmės (bausmę vykdo 13 metų), nuo 2021 metų bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2023 m. kovo 29 d. nefiksuoti pažeidimai, jis 12 kartų skatintas, aktyviai dalyvauja įvairiose programose. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

18. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu įvertinti ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, kuri apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kriminogeninius veiksnius, nusikalstamos veikos aplinkybes bei neturi būti ignoruojami bausmei keliami tikslai ar visuomenės interesas. Vien tai, jog aptariamu atveju, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje plačiau pakomentavo bei įvertino neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai vertino nuteistojo asmenybę.

19. Nors V. P. elgesyje stebimi teigiami požymiai, nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad daugelyje sričių vis dar yra būtini tolesni nuteistojo tikslingi bei nuoseklūs veiksmai, o būtent – nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi ieškinių ir jų apmokėjimo galimybės šiuo metu menkos; smurto naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; problemų atpažinimo įgūdžių stoka; ribotas pasekmių suvokimas; anksčiau yra pažeidęs priežiūros taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šiuo metu aktualiausiu kriminogeniniu veiksniu išlieka problemų atpažinimas bei pasekmių suvokimas, todėl mąstymo ir elgesio sritis išlieka aktuali ir turi būti toliau koreguojama struktūruotoje aplinkoje. Taip pat vis dar stebimas nenuoseklus alkoholio nevartojimas, kadangi iš trumpalaikių išvykų 2022 metais ir 2023 metais nuteistasis buvo grįžęs neblaivus, o alkoholio vartojimas yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, kuris gali aktyvuotis ir suaktyvinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, užsiimdamas prasminga veikla, dirbdamas, šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius sistemingai ir nuosekliai toliau gali mažinti. Todėl, atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą, spręstina, jog nuteistojo V. P. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą.

20. Apygardos teismas, atsakydamas į skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino nuteistojo neprisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo, tinkamai nevertindamas visų kitų svarbių aplinkybių, pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens kaltės nepripažinimas vertinamas tiek, kiek tai leidžia atskleisti jo paties požiūrį į padarytą nusikaltimą. Įvertinti, ar nuteistojo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Nuteistojo neprisipažinimas atspindi jo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir parodo, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, minimizuoja atsakomybę, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Šios aplinkybės vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, ją būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, duomenys apie tai, jog V. P. pokalbio metu toliau neigia savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo buvo įvertinti kartu su duomenimis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, nuteistojo dedamas pastangas juos valdyti. Įvertinus šių duomenų visumą padaryta pagrįsta išvada, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti.

21. Nuteistasis skunde akcentuoja atliktos bausmės dydį. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – beveik 2 metai, paskirta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo) negali būti sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti į tai, kad bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šią aplinkybę, privaloma atsižvelgti. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

22. Skunde pažymima ir tai, jog V. P. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose jau 4 metus, nuo 2015 metų yra išleidžiamas į namus, nuo 2020 metų dirba laisvėje, kiekvieną savaitgalį vyksta į namus, todėl nuteistajam V. P. nesuprantama, kodėl jam netaikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad V. P. iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą buvo perkeltas vadovaujantis BVK nuostatomis siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, taip pat palengvinti nuteistojo resocializacijos procesą. Šios aplinkybės neįpareigoja taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Nuteistojo perkėlimas į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą ((duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus) leidžia matyti, kad V. P. daro pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu ir buvo įvertintas priimant minėtą sprendimą, tačiau šios aplinkybės nepaneigia žemesniojo teismo įvertintų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam šiuo metu dar netaikytinas.

23. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodomais argumentais, jog jis dirba, privalo išlaikyti vaiką, jo finansinė padėtis yra sudėtinga, be to, turi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis pagal vykdomuosius raštus yra skolingas 35 545,74 Eur, per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį iš nuteistojo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 8 686,93 Eur. Nuo gruodžio mėnesio pavedimų antstoliams nebedaro. Taigi, didžioji skolos dalis dar yra negrąžinta. Civilinių ieškinių dengimas kiekvieną mėnesį pervedant po 30 Eur – 50 Eur, kai bendra išieškoma suma socialinio tyrimo išvados priėmimo metu vis dar siekė 35 545,74 Eur, yra labiau simbolinis. Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybė, kad nuteistasis galimai susirastų geriau apmokamą darbą ir galėtų dengti įsiskolinimus didesnėmis sumomis, nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinio paleidimo instituto.

24. Dėl skunde akcentuojamo nuteistojo teisėto lūkesčio, tvirtinant, jog V. P. lyginai paleistas nebūtų atleistas nuo atsakomybės, jis ir toliau laikytųsi visų taisyklių, kurių laikosi ir dabar (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose, o jo elgesį kontroliuotų Probacijos tarnyba, visų pirma pažymėtina, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas. Apygardos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aptartą tiek Komisijos nutarime, tiek žemesniojo teismo nutartyje, pateiktus nuteistojo asmens bylos duomenis, apibūdinančius V. P. asmenybę, bei išvadas pateiktas aktualioje socialinio tyrimo išvadoje, sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, todėl nuteistojo V. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.