- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-675-230/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17144-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- BUAB ,,Autolagūna“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1949-151/2012 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui BUAB ,,Autolagūna“ dėl juridinių asmenų reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. M. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ (įmonės kodas 140537913) ir UAB „Superus"“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autolagūna“, įmonės kodas 301557681) reorganizavimą prijungimo būdu, UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“, kuri po reorganizavimo pasibaigė, prijungiant prie UAB „Superus“ (UAB „Autolagūna“), kuri toliau tęsia savo veiklą ir kuriai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamos UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ teisės ir pareigos.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui BUAB „Autolagūna“ imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, perimtų iš UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ įgyvendinimu bei vykdymu, taip pat uždrausti atsakovui disponuoti iš UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ reorganizavimo proceso pasėkoje perimtu turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovas prašo taikyti apribojimus, susijusius su UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“, tačiau pagal pateiktas reorganizavimo sąlygas UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ buvo prijungta prie UAB „Superus“ (šiuo metu BUAB „Autolagūna“) 2008 metais. Todėl šiuo metu negalima atskirti UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ turto, kadangi jis yra BUAB „Autolagūna“ balanse. Kadangi įmonių reorganizacija įvyko 2008 metais, todėl dabar negalimas turto atskyrimas, o tokiu atveju ir laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas. Be to, taikant ieškovo prašomus apribojimus būtų suvaržyti kitų kreditorių interesai, nes bankroto procedūra vykdoma iš bendro įmonės balanso, taip pat nepagrįstai gali užsitęsti pati atsakovo bankroto procedūra. Nutartyje taip pat nurodoma, kad ieškovas ieškinį pareiškė norėdamas apginti 1200 Lt kreditorinį įsipareigojimą, tačiau ieškiniu reiškiamas tik neturtinis reikalavimas dėl reorganizavimo panaikinimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės byloje gali būti taikomos tik ieškinio reikalavimams užtikrinti, ir teismas negali išeiti už ieškinio ribų, o ieškovas savo kreditorinį reikalavimą gali reikšti bankroto byloje.
Šalies argumentai
Ieškovas T. M. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Nurodo, kad skolos dydis nagrinėjamu atveju nėra svarbus kriterijus, kadangi ieškinys reiškiamas dėl reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas turėjo vertinti, ar realiai egzistuoja grėsmė, jog patenkinus ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomu. Teismo argumentai, kad taikant prašomus apribojimus būtų suvaržyti kitų kreditorių interesai nepagrįsti, kadangi negalima užtikrinti kitų asmenų interesų, pažeidžiant asmens, kurio teisės buvo pažeistos reorganizvimo metu, teisėtus interesus. Patenkinus ieškovo ieškinį, UAB ,,AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ turėtų būti vėl įregistruota juridinių asmenų registre ir jai turėtų būti grąžintos visos UAB ,,Autolagūna“ perimtos teisės ir pareigos, taip pat perimtas turtas. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir UAB ,,Autolagūna“ vykdant veiksmus, susijusius su bet kokių teisių ir pareigų, perimtų iš UAB ,,AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“, įgyvendinimu ar vykdymu, ginčo objektas nagrinėjimo metu neabejotinai kistų, todėl UAB ,,AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ grąžinimas iki reorganizavimo buvusią padėtį gali tapti dar labiau komplikuotu, dėl ko būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Autolagūna“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti, kartu prašo teismo atskirojo skundo pagrįstumą spręsti savo nuožiūra. Mano, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė, kadangi jų netaikius ir priėmus palankų teismo sprendimą, būtų labai sunku atkurti padėtį, buvusią iki įmonių reorganizavimo. Bankroto administratorius disponuoja atsakovo turtu, perimtu iš UAB ,,AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“, iš kurio bankroto proceso eigoje turėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl teismui priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas pasunkėtų.
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina vertinti, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes priešingu atveju be pagrindo galėtų būti suvaržytos kitos šalies teisės, taip pat vertintina šių priemonių taikymo būtinybė. Tokiu būdu įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių ir jų masto. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama ne tik reali grėsmė, bet ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir jų tikslingumas bei ekonomiškumas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ ir UAB „Superus“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autolagūna“) reorganizavimą prijungimo būdu. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas savo ieškinį grindžia ir 2008 m. atliktą reorganizavimą ginčija tuo pagrindu, kad UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ jam yra likusi skolinga 1 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į LR CK 2.102 straipsnio 2 dalyje nurodytą reglamentavimą, kad reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai nuo reorganizuojamo juridinio asmens pasibaigimo ir yra pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai Juridinių asmenų registre buvo padaryta atitinkama žyma. Įvertinus tai ir ieškinyje nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškovo pažeistų teisių mastą, o jas pritaikius būtų pažeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo ir ekonomiškumo principai. Todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog dėl to, kad įmonių reorganizacija įvyko 2008 metais ir nėra galimybės atskirti UAB „AUTOMOBILIŲ LAGŪNA“ turto, dėl ko iš esmės neįmanomas ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas (turtas nuo 2008 m. apskaitomas, kaip bendras reorganizuotų įmonių turtas) iš esmės pagrįstai laikė netikslingu laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje tikslingumą ir jų proporcingumą siekiamiems tikslams paneigia ir būtinybė išlaikyti pusiausvyrą tarp ieškovo ginamos jo pažeistos teisės, apibrėžtos 1200 Lt dydžio reikalavimu, ir bankrutuojančios UAB „Autolagūna“ kreditorių interesų. Vienas iš esminių bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nes tik tokiu atveju pasiekiamas bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Todėl byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų stabdomas bankroto procesas, ir tokie veiksmai prieštarautų viešajam interesui.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o apelianto atskirojo skundo motyvai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.