Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-456-661/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
2A-456-661/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10621-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas (pran.), Liuda Uckienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“
Trečiasis asmuo
BUAB „Krištodula“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-456-661/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10621-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2014 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Krištodula“, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. 24204,79 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir trečiojo asmens UAB „Krištodula“ 2007-10-08 buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. 1071030, pagal kurią ieškovas įsipareigojo lizingo gavėjui perduoti valdyti ir naudotis turtą - vilkiką Iveco Stralis, su sąlyga, kad trečiajam asmeniui įvykdžius visas sutarties sąlygas turtas pereis jo nuosavybėn, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti mėnesines lizingo įmokas. Ieškovas su atsakovu 2007-10-08 sudarė laidavimo sutartį Nr. LS/07-07-515, pagal kurią atsakovas neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarus skolininkas įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal sudarytą lizingo sutartį. Trečiasis asmuo ir atsakovas savo įsipareigojimus pagal lizingo ir laidavimo sutartis vykdė netinkamai, vėlavo mokėti mėnesines įmokas, todėl lizingo sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2009-06-09. Trečiasis asmuo nustatytu 3 d. terminu negrąžino lizinguoto turto, ieškovas atsiėmė lizinguotą turtą 2012-08-28.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Sudarydamas laidavimo sutartį su ieškovu manė, kad jo atsakomybė kils tuo atveju, jeigu nebus jokios galimybės išieškoti skolos iš trečiojo asmens, tuo tarpu reikalavimas reiškiamas tik jam vienam. Atsakovas nurodė, kad pardavus kainą už mažesnę kainą nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto, o tik po to iš laiduotojo. Atsakovo nuomone, ieškovas atsisakė savo teisių, kuriomis būtų galėjęs apsinaudoti ir patenkinti savo reikalavimą todėl jis kaip laiduotojas pagal CK 6.86 str. atleidžiamas nuo atsakomybės. Atsakovas nurodė, kad per visą sutarties laikotarpį ieškovui sumokėta 245571,37 Lt suma. Ieškovo patirtos išlaidos yra nepagrįstos, nes ieškovas nesiėmė jokių veiksmų brangiau parduoti vilkiką, transporto priemonė be reikalo buvo drausta, nes stovėjo saugojimo aikštelėje ir nebuvo naudojama, turto suradimo išlaidos nepagrįstos, nes turtas nebuvo paslėptas, jis buvo pas trečiąjį asmenį, transporto priemonė buvo saugojama aikštelėje pagal trečiojo asmens sudarytą sutartį. Atsakovas nesutiko su 5 proc. procesinių palūkanų priteisimu, nes laiduotojas negali atsakyti didesne apimtimi negu skolininko įsipareigojimai (b.l. 73-78).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ iš atsakovo R. G. 17697,12 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 17697,12 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-11-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 530 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmesti. Teismas konstatavo, kad po sutarties nutraukimo tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo vedamos derybos dėl sutarties galiojimo atstatymo, tačiau rašytinis susitarimas nebuvo sudarytas (lizingo sutarties 12.11 p.). Po sutarties nutraukimo ieškovui sumokėta 17250,71 Lt suma (b.l. 185-186) buvo paskirstyta turto vertės dengimui, palūkanoms ir delspinigiams apmokėti, teismas įvertino šią turto vertei apmokėti skirtą sumą, skaičiuodamas lizinguoto turto likutinę vertę. Dalis 2009-12-30 įmokos, t.y. 5782,67 Lt, ieškovo įskaityta kaip bauda už lizingo sutarties 12.4. p. sąlygų nevykdymą – lizinguoto turto negrąžinimą per 3 dienas nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo (b.l. 187, 211). Teismas Ieškovui sumokėtas netesybas – 5782,67 Lt baudą, įskaitė į nuostolių atlyginimą, todėl šia suma sumažino ieškovui iš atsakovo priteistiną nuostolių sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Jis prašo pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl 17697,12 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ iš apelianto, priteisiant iš apelianto 10 206,43 Lt nuostolių atlyginimo, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:

1. apeliantas nesutinka su teismo priteistomis 2100 Lt turto suradimo išlaidomis ir 50 Lt turto saugojimo išlaidomis, nes ieškovui nebuvo jokio teisinio pagrindo samdytis UAB „RG Baltic“ dėl vilkiko suradimo ir saugojimo. Tarp atsakovo ir UAB „RG Baltic“ paslaugų tiekimo sutartis buvo sudaryta 2010-11-08, tačiau transporto priemonė Iveco Seralis AS 440S45, valst .Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos buvo ieškoma tik 2011 m. liepos 20 d. todėl lieka neaišku, ar 2100 Lt suma yra už visą sutarties vykdymą nuo sutarties pasirašymo momento ar už atliktą darbą teismo posėdžio metu nebuvo išsiaiškinta kiek darbų ieškovui atliko aukščiau paminėta įmonė, kiek transporto priemonių nuo sutarties pasirašymo momento ieškovas prašė surasti UAB „RG Baltic“. Pateiktas byloje išrašas dėl atlikto apmokėjimo nepatvirtina tos aplinkybės, kad 2100 Lt suma buvo pervesta būtent už transporto priemonės Iveco Seralis AS 440S45, valst .Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos suradimą.

2. apeliantas nesutinka su teismo išdėstyta pozicija, jog teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog ieškovui buvo žinoma, kur yra lizingo davėjui neperduotas turtas. Prie ieškinio ieškovas teismui pateikė Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį, kuria buvo nustatyta, kad automobilis „Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė naudojami pagal paskirtį, jie nėra pagrobti, parduoti ar kitaip neteisėtai perleisti tretiesiems asmenims, taip pat minėtas turtas nėra paverstas trečiojo asmens turtu ar įmonės atsakingų asmenų turtu, turtas yra registruotas ieškovo vardu. Priimant šį nutarimą, buvo vadovaujamasi ir oficialiu dokumentu gautu iš UAB „Krištodula“ ir buvo pagrįstai konstatuota, jog UAB „Krištodula“ savo žinioje esanti automobilį Iveco ir puspriekabę naudoja pagal paskirtį Europos Sąjungos teritorijoje ir niekas jų nepasisavino ir jie nebuvo niekam perleisti. Taigi dar 2010-01-06 ieškovui buvo žinoma, kur yra transporto priemonė, kas ją naudojasi ir kieno žinioje yra automobilis Iveco Seralis AS 440S45, valst .Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos. Taip pat kaip matyti iš ieškovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų reikalavimas dėl automobilio grąžinimo UAB „Krištodula“ buvo pateiktas tik 2011- 07-20, būtent tą dieną, kaip ir buvo atliktas susitarimas, jog transporto priemonė bus palikta trečiojo asmens pasiūlytoje saugojimo aikštelėje esančioje Kaune, o ieškovui bus atiduoti transporto priemonės valstybiniai numeriai. Taigi transporto priemonės suradimo išlaidos yra visiškai nepagrįstos, todėl turi būti atmestos.

3. apeliantas nesutinka su teismo išdėstyta pozicija, jog ieškovo nuostoliai dėl turto draudimo vertinami kaip pagrįsti, todėl ieškovui iš atsakovo priteista 4283,28 Lt nuostolių už turto draudimą, nes ši suma susidarė už laikotarpį nuo 2010-09-19 iki 2012-08-27 tai yra iki lizinguojamo turto perdavimo naujajam pirkėjui. Tačiau 2007-10-08 Lizingo sutartis Nr. 1071030 buvo nutraukta 2009-06-09. Taigi nutraukus sutartį šalims negali kilti sutartinių santykių. Nutraukus sutartį nei trečiajam asmeniui nei tuo labiau apeliantui – atsakovui nekilo pareiga drausti turtą, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 4283,28 Lt už turto draudimą.

4. Teismas teisingai įskaitė į nuostolių atlyginimą 5782,67 Lt, tačiau be jokio teisinio pagrindo neįskaitė 815,41 Lt, kurie buvo užskaityti kaip delspinigių apmokėjimas jau po sutarties nutraukimo tai yra 2009-06-30. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3127-936/2013 turi būti pakeistas ir iš atsakovo ieškovo naudai turi būti priteista 10 206,43 Lt.

Ieškovas atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas iš laidavimo santykių dėl nuostolių priteisimo.

CK 6.574 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti jam grąžinti sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo gavėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.2.3 p. ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, jei klientas per 30 dienų nuo mokėjimo termino nesumoka bet kokių pagal sutartį tenkančių mokėjimų. Klientas, gavęs lizingo davėjo pranešimą apie sutarties nutraukimą, per 3 dienas privalo grąžinti lizingo gavėjui turtą (12.4. p.). Nustatyta, kad lizingo sutartis nutraukta 2009-06-09, lizinguotas turtas perduotas ieškovui 2011-07-20, perdavus ieškovui vilkiko valstybinius numerius (b.l. 110, 173-179). Pagal Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.7. p. nutraukus sutartį, klientas privalo savo sąskaita grąžinti turtą lizingo davėjui, kuris turi teisę turtą realizuoti. Klientas įsipareigoja padengti skirtumą tarp lizingo davėjo realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal grafiką. Klientui negrąžinus turto, lizingo davėjas turi teisę savo pasirinktu būdu susigrąžinti turtą, šiuo atveju turto susigrąžinimo išlaidos ir rizika tenka klientui (12.9. p.).

Ieškovas pagal 2012-07-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07-12-241 pardavė vilkiką Iveco Stralis už 120 000 Lt sumą su PVM (b.l. 24-28). Lizingo sutartyje nustatyta lizinguoto vilkiko kaina – 86 140 EUR, t.y. pagal bendrųjų sąlygų 3.5. p. – 297 424,19 Lt su PVM (b.l. 14, 17). Lizingo gavėjas yra padengęs 160 570,07 Lt su PVM lizinguoto turto vertės (b.l. 185-186). Taigi nepadengta lizinguoto turto vertė sudaro 136 854,12 Lt su PVM (297424,19 – 160570,07) arba 115978,06 Lt be PVM. Ieškovo patirtas nuostolis, nustatytas iš vilkiko pardavimo kainos (99173,55 Lt be PVM) atimant minėto turto likutinę vertę sutarties nutraukimo momentu (115978,06 Lt be PVM), sudaro 16 804,51 Lt be PVM (b. l. 4, 29). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas prašomus priteisti nuostolius iš turto pardavimo apskaičiavo teisingai ir pagrįstai, todėl ši suma pagrįstai buvo priteista iš apelianto.

Apeliantas ginčija 2100 Lt turto suradimo ir 775 Lt turto saugojimo išlaidas (b.l. 32, 33, 112, 113). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas su UAB „RG Baltic“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį (b.l. 154-157), pagal kurią 2011-07-20 pavedė surasti, užtikrinti apsaugą ir atsiimti UAB „Krištodula“ vilkiką Iveco Stralis AS 440S45 T/P, ir perduoti ieškovui (b.l. 109). 2011-07-26 atliktų paslaugų aktu ieškovas patvirtino, kad vykdytojas UAB „RG Baltic“ surado UAB „Krištodula“ lizinguotą vilkiką Iveco Stralis ir užtikrino apsaugą iki perdavimo klientui (b.l. 110). Iš šio akto matyti, kad lizinguotas vilkikas saugotas nuo jo suradimo 2011-07-19 21.30 val. iki 2011-07-21 15 val., kol buvo pasirašytas įsipareigojimas (b.l. 31) ir nuimti valstybiniai numerio ženklai.

Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime nurodė pakankamus motyvus priteisdamas ginčijamas išlaidas, todėl byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į paslaugų teikėją UAB „RG Baltic“ dėl vilkiko suradimo ir patyrė 2100 Lt turto suradimo išlaidas (b.l. 112), todėl šios išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo (lizingo sutarties 12.9. p., laidavimo sutarties 3.1. p.). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas motyvavo ir pagrįstai priteisė išlaidas už vilkiko apsaugą, nes byloje pateikta UAB „Krištodula“ ir UAB „Transhansa“ stovėjimo vietos nuomos sutartis bei atsakovo paaiškinimai patvirtino, kad lizinguotas vilkikas stovėjo šioje automobilių aikštelėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovas dėl lizinguoto vilkiko saugojimo yra 50 Lt, t.y. po 25 Lt už 2 paras (lizingo sutarties 12.9. p., laidavimo sutarties 3.1. p.).

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog nuostoliai nepagrįstai priteisti. Pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 p., lizingo gavėjas įsipareigojo savo sąskaita laiku ir tinkamai apdrausti turtą ieškovo vardu arba ieškovo naudai visam sutarties galiojimo laikotarpiui ieškovui priimtinoje kompanijoje. Lizingo gavėjas įsipareigojo užtikrinti, kad turto draudimas nepertraukiamai galios iki visų sutarties sąlygų įvykdymo, įsipareigojo padengti visas su turto draudimu susijusias išlaidas, jam nevykdant šios pareigos, turtą turi teisę apdrausti lizingo davėjas kliento sąskaita likusiam sutarties galiojimo laikui (lizingo sutarties 9.2-9.3 p., 9.7. p.). Sutartyje numatyta, kad klientui nepadengus susidariusio mokėjimų įsiskolinimo per 30 dienų bei lizingo davėjui pradėjus turto išieškojimą, klientas privalo apdrausti turtą dar vienerių metų laikotarpiui (9.8. p.). Byloje nesant įrodymų, kad lizingo gavėjas būtų vykdęs paminėtas lizingo sutartimi prisiimtas pareigas apdrausti turtą, atsižvelgiant į tai, kad pagal lizingo sutarties nuostatas turto draudimas turi galioti iki visų sutarties sąlygų įvykdymo, ginčo turtą draudė ieškovas kliento sąskaita, ieškovo nuostoliai dėl turto draudimo vertintini kaip pagrįsti, todėl ieškovui iš apelianto pagrįstai priteisti 4283,28 Lt.

Dėl apelianto reikalavimo dėl 815,41 Lt, kurie turi buti užskaityti kaip delspinigių apmokėjimas, tokio atsikirtimo nepareiškė ir, kad tokia 815,41 Lt suma turėjo būti įskaityta atsakovas neįrodė.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasLiuda UckienėRūta Veniulytė-Jankūnienė