- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e1-287-314/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44657-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antanao Baranausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), baltarusis, Baltarusijos Respublikos pilietis (paso Nr. AB2747985), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini)", gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2022 m. lapkričio 25 d. apie 00:47 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), priklausančią (duomenys neskelbtini), kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino, apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. apie 17 val. krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini)), atvyko į vilkikų stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Aikštelėje esančioje kavinėje pavalgė, išgėrė alus, dėl kurio pasijuto apsvaigęs. 2022 m. lapkričio 25 d. apie 00:47 val. nutarė iš vilkikų stovėjimo aikštelės išvažiuoti, tačiau aikštelės apsaugos darbuotojas, kadangi buvo neblaivus, neleido išvažiuoti (atsisakė pakelti užtvarą). Tuomet vairuodamas krovininį automobilį “atbuline eiga kliudė vilkiką (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Netrukus atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu jam nustatė 1,87 promilių neblaivumą (e. b. l. 193-197).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojas V. Ž. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. 2022 m. lapkričio 25 d. apie 00:47 val. pamatė, kaip krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojas (V. M.), kuris prieš tai aikštelėje esančioje kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus, ketino iš vilkikų stovėjimo aikštelės išvažiuoti, tačiau kadangi vairuotojas buvo neblaivus, išvažiuoti jam neleido (atsisakė pakelti užtvarą). Tuomet vairuotojas vairuodamas krovininį automobile atbuline eiga, kliudė vilkiką (duomenys neskelbtini)ir jį apgadino. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams (e. b. l. 178-181).
Liudytojas K. V., (duomenys neskelbtini), parodė analogiškai kaip liudytojas V. Ž.(e. b. l. 184-187).
Iš 2022 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos ir transporto priemonės - krovininio automobilio (duomenys neskelbtini)), apžiūros protokolo matyti, jog krovininis automobilis, kurio dešinės pusės priekabos galo kampas apgadintas, stovi (duomenys neskelbtini) priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šalia stovi krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), kurio priekinis kairės pusės sparnas apgadintas (įlenktas). Po apžiūros krovininis automobilis ir minėtos transporto priemonės registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini)paimti, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos bei, remiantis (duomenys neskelbtini)direktoriaus D. Z. 2022 m. lapkričio 25 prašymu, tyrėjos 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu perduoti saugojimui savininkui - (duomenys neskelbtini)" atstovui D. Z. (e. b. l. 54-63; 68-69; 70-71; 78-79; 92-96).
Iš 2022 m. lapkričio 25 d. neblaivumo nustatymo akto, matyti, jog neblaivumo matavimo prietaiso Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0256 (patikros sertifikatas Nr. 1751602) duomenimis 2022 m. lapkričio 25 d. 01:09 val. V. M.buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, pakartotinai patikrinus 01:30 val. - 1,87 promilių neblaivumas (e. b. l. 100; 77).
Iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK vyr. patrulio E. Š. 2022 m. lapkričio 25 d. tarnybinio pranešimo, liudytojų E. Š., A. Č. ir A. K. apklausos protokolų matyti, jog (duomenys neskelbtini)automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 25 d. 01:09 val. krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, 01:30 val. - 1,87 promilių neblaivumas (e. b. l. 1-3; 66; 130-133; 147-150; 161-164).
“ 2022 m. gruodžio 6 d. pažymos Nr. TRU000004 ir 2022 m. gruodžio 15 d. lydraščiu Nr. TRU000005, pasirašytu direktoriaus pavaduotojo R. B., pateikto 2022 m. lapkričio 25 d. apie 00:47 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio vaizdo įrašo (pateiktas skaitmeninėje (DVD) laikmenoje), kuris 2022 m. gruodžio 16 d. apžiūrėtas kaip daiktas, dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, matyti, jog (duomenys neskelbtini)automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip 2022 m. lapkričio 25 d. apie 00:47 val. krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojas (V. M.) vairuoja atbuline eiga minėtą automobilį ir kliudo krovininį automobilį (duomenys neskelbtini)). Po apžiūros vaizdo įrašas (skaitmeninėje (DVD) laikmenoje) pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (e. b. l. 142-143; 167-175).
Iš VšĮ "Emprekis" duomenų bazės matyti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini) įvykio metu rinkos vertė buvo 10390,00 Eur (su PVM) (e. b. l. 98).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.
Teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų, kad kaltinamajam taikytas psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas ar būtų įskaitoje nėra. Skiriant bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę – Lietuvoje neteistas, nebaustas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro siūloma bausmė - bauda.
Kaltinamasis neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi, tačiau prašo sumažinti jam prašomą skirtą baudą.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir akivaizdu, kad po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo šį darbą praras. Kaltinamasis anksčiau neteistas, padarytas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio kaltinamasis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, administracine tvarka nebaustas, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė bei ši jo padaryta nusiklastama veika yra daugiau atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio. Be to, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pirmosios instancijos teismuose, skiriamos baudos dydis įprastai svyruoja nuo 51 iki 75 MGL, net ir tuo atveju kai kaltinamieji būna eilę kartų teisti ir yra neigiamai juos charakterizuojančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, prokuroro siūloma 90 MGL dydžio bauda mažintina iki 60 MGL. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Prokuroras siūlo kaltinamajam kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimą.
Lietuvos Respublikos BK 42 straipsnio 6 dalyje, BK 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes –vairavo automobilį girtas, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, o taip pat atsižvelgęs į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą kaltinamasis padarė pirmą kartą, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviem metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. sausio 24 d.
Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad krovininis automobilis (duomenys neskelbtini)), registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamasis dirbo vairuotoju. Konfiskuotinas turtas nagrinėjamu atveju nėra kaltinamojo nuosavybė ir byloje nenustatytos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas nors ir priklausantis kitam asmeniui turtas. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo valstybės naudai yra pagrindas išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Iš VšĮ „Emprekis" duomenų bazės matyti, jog automobilio (duomenys neskelbtini) įvykio metu rinkos vertė buvo 10 390,00 Eur (su PVM) (e. b. l. 98).
Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemone, tačiau prašo sumažinti išieškomą valstybės naudai pinigų sumą dėl konfiskuojamo vilkiko.
Pagal kasacinio teismo praktiką turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08).
Teismas sprendžia, kad byloje nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertės 10 390 Eur konfiskavimas suvaržo kaltinamojo teises daugiau, negu yra būtina. Be to, turi būti atsižvelgiama į realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir akivaizdu, kad po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo šį darbą praras, jis yra vedęs, tad nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės itin didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai. Be to atkreiptinas dėmesys, kad automobilis priklauso (duomenys neskelbtini)”, kurioje kaltinamasis dirbo vairuotoju, taigi, nesant teisinės galimybės jo konfiskuoti, automobilis po teismo nuosprendžio ir toliau lieka valdomas šios įmonės. Aptarta aplinkybė sustiprina prevencinę automobilio vertės konfiskavimo reikšmę.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą (nusikaltimo pavojingumą ir jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą), daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti dalies turto vertės konfiskavimą, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl išieškotina suma mažintina iki 5 000 Eur.
Kaltinamajam 2022 m. lapkričio 25 d. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ((duomenys neskelbtini)), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina, o 2023 m. sausio 24 d. paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 68 str. (uždraudimas naudotis specialia teise), vykdymo pradžios. (e. b. l. 46-53; 206-213).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lydraščiu Nr. TRU000005, pasirašytu direktoriaus pavaduotojo R. B., pateiktas 2022 m. lapkričio 25 d. apie 00:47 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio vaizdo įrašas skaitmeninėje DVD laikmenoje, kuris po apžiūros pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, paliktinas saugojimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. M. 40 MGL (2 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, baudžiamojo kodekso 68, baudžiamojo kodekso 72 straipsniais, skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. sausio 24 dienos.
- turto konfiskavimą, išieškant iš V. M. valstybės naudai konfiskuotino krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct).
V. M. skirtą kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą - (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti, o kardomąją priemonę–specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –2022 m. lapkričio 25 d. apie 00:47 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio vaizdo įrašą skaitmeninėje DVD laikmenoje, palikti saugojimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Išaiškinti V. M., kad baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o automobilio vertę atitinkanti pinigų suma iš karto įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokant baudą nurodyti įmokos kodą 6801, mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – įmokos kodą 6610.
Įspėti V. M., kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti bauda jo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.