Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas:

1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 MGL dydžio bauda, bausmė atlikta;

2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmė atlikta;

3) Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

4) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė, subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

5) Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta;

8) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d., 140 str. 2 d., 242 str., 286 str. 2 m. laisvės atėmimo bausme, ją subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo;

9) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. sausio 19 d. nusprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutartimi panaikintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko, atliekančio Lietuvos kalėjimo tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko funkcijas, 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. NĮ-18-792 taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, ir pasiųstas atlikti 2023 m. vasario 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 17.44 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančioje poilsiavietėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis M. P. į veidą ir kitas kūno vietas, padarant jam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, kairės akies ir jos aplinkos audinių sumušimą su akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiais ir dėl akiduobės sienelių kaulų lūžių padarydamas nukentėjusiajam M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 17.44 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, esančioje poilsiavietėje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis M. P. į veidą ir kitas kūno vietas, padarant jam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, kairės akies ir jos aplinkos audinių sumušimą su akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiais, taip sukeldamas M. P. fizinį skausmą, o tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.

Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK vyr. tyrėjo E. S. 2024 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 17.44 val. dirbant Raseiniuose tarnybiniu automobiliu ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, prieš kelias min. pranešėją sumušė draugas, mušė rankomis, spardė. Pranešėjas pabėgo. Eina nuo prūdo keliu link (duomenys neskelbtini). Draugas galimai liko prie prūdo. Pranešėjas savo tel. Nr. nežino, gyvena (duomenys neskelbtini). GMP: vyras, akimi viena nemato, 27 m., kraujuoja akis, šonkauliai skauda. Pranešėjas lauks tarnybų ant kelio, (duomenys neskelbtini), tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas GMP automobilis, kurio viduje sėdėjo neblaivus (1,84 prom.) pranešėjas M. P., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), prie esančio tvenkinio įrengtoje poilsiavietėje, su, kaip vėliau paaiškėjo, pažįstamu A. S. vartojo alkoholį. Kartu su jais buvo I. Č. ir jos draugė L. M. P. pasakojo, kad būnant prie tvenkinio įrengtoje poilsiavietėje, sugalvojo užsikurti laužą, kad galėtų išsikepti šašlykų, todėl tarp vyrų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis A. S. sudavė M. P. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas fizinę žalą. Po įvykio M. P. iš įvykio vietos pasišalino, kad daugiau nekiltų konfliktų ir apie įvykį pranešė paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą ir laukė atvykstant policijos pareigūnų. Visą įvykį matė su jais buvusios moterys, kurios matydamos, kaip yra mušamas M. P., puolė išsigandusios jį nuo A. S. ginti. M. P. GMP medikų buvo pristatytas į VŠĮ (duomenys neskelbtini) tolimesnei apžiūrai. Nuvykus į įvykio vietą, koordinatės ((duomenys neskelbtini)), kur buvo sumuštas M. P., asmenys buvo pasišalinę nežinoma kryptimi. Buvo pradėta įtariamojo A. S. paieška. Nukentėjęs M. P. minėjo, kad A. S. ant kojos turi apykoję ir yra stebimas probacijos pareigūnų. Patikrinus duomenų bazėje, VRIS naršyklėje, paaiškėjo, kad įtariamajam A. S. yra taikoma intensyvi priežiūra ir nuo 2024 m. liepos 24 d. yra įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą. Telefonu susisiekus su atsakingu asmeniu, kuris stebi probuojamųjų asmenų judėjimą paaiškėjo, kad įtariamasis A. S. grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). Nuvykęs į nurodytą vietą, ekipažas 2001, kuriame dirbo Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. VS vyresnysis tyrėjas A. U. ir vyresnioji tyrėja J. Č., sulaikė įtariamąjį A. S., kuris buvo perduotas ekipažui (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo Telšių apskrities Telšių r. PK RS tyrėjas L. S. ir vyriausiasis patrulis Ž. V.. Jie A. S. pristatė į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Su nukentėjusiuoju ir įvykio liudininkais procesiniai veiksmai atlikti nebuvo, nes buvo ieškomas įtariamasis A. S.. Įtariamajam A. S. buvo nustatytas 1,67 prom. girtumas (alkoholio kiekio matuoklis ,, (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2024 m. lapkričio 7 d.). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 7-11). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (1 t., b. l. 1-6).

Iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK vyr. tyrėjo R. Č. 2025 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, atlikus teismo medicinos tyrimą, nustatyta, kad šio įvykio metu M. P. buvo padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, kairės akies ir jos aplinkos audinių sumušimas su akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiais, t. y. M. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 12-17).

Iš 2025 m. rugsėjo 30 d.-spalio 1 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad VšĮ Raseinių ligoninės priėmimo skyriuje apžiūrint nukentėjusiojo veidą, dešinėje pusėje virš dešinės akies yra kirstinė kraujuojanti žaizda. Veido kairėje skruoste yra patinimas, kraujosruva, nukentėjusysis negali atmerkti akies. Apžiūrint kūną, ant priekinės viršutinės krūtinės srities, yra kraujosruva, nugaros pusėje, kairėje pusėje, viršutinės dalies, yra kraujosruva. Daugiau sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 26-38).

Iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK vyr. tyrėjos R. M. 2025 m. spalio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38359-24, pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius. Nukentėjusysis M. P. dėl sukelto fizinio skausmo, GMP medikų buvo pristatytas į VšĮ Raseinių ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. Įtariamasis A. S. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta. Iš VšĮ Raseinių ligoninės gautas slaugytojos I. K. pranešimas apie tai, kad GMP 18.18 val. į VŠĮ Raseinių rajono ligoninę pristatė M. P., diagnozė: (duomenys neskelbtini), girtumas 1,97 promilių. Vykti gydymui į Kauno klinikas atsisakė, iš ligoninės pasišalino (1 t., b. l. 40).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. gruodžio 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. P. Raseinių ligoninėje nustatyta muštinė žaizda dešiniame antakyje, kairės akies ir jos aplinkos audinių sumušimas su akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiais. Dešinio antakio muštinė žaizda ir kairės akies bei jos aplinkos minkštųjų audinių sumušimas su akiduobės sienelių lūžiais atspindi didelės energijos traumuojančius kontaktus su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Darant prielaidą, kad nosis nesumušta, išvardinti sužalojimai atsirado nuo mažiausiai dviejų atskirų smūgių, tai yra į kiekvienos akies sritį suduodant po vieną ar daugiau kartų. Galėjo būti smogta kumščiu, alkūne, keliu ar pėda arba kokiu nors įrankiu. Medicininiai duomenys apie sužalojimus neprieštarauja užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir laikui. Dėl akiduobės sienelių kaulų lūžių nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 41-65).

Iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK vyr. tyrėjos A. Š. 2024 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. spalio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41129-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, dėl eismo įvykio, kurio metu, t. y. 2024 m. spalio 19 d., žuvo M. P. (1 t., b. l. 93-96).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam A. S. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo M. P., liudytojų L. M., I. Č., S. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK vyr. tyrėjo E. S. 2024 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK vyr. tyrėjo R. Č. 2025 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2025 m. rugsėjo 30 d.-spalio 1 d. asmens apžiūros protokolo, Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK vyr. tyrėjos R. M. 2025 m. spalio 1 d. tarnybinio pranešimo, Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK vyr. tyrėjos A. Š. 2024 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis M. P. į veidą ir kitas kūno vietas, padarant jam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, kairės akies ir jos aplinkos audinių sumušimą su akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiais, taip sukeldamas M. P. fizinį skausmą, bei tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį, o dėl akiduobės sienelių kaulų lūžių padarė nukentėjusiajam M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Liudytojos L. M. ir I. Č. dėl šio įvykio, t. y. vyrų muštynių, išsigando, šaukė ir prašė, kad vyrai baigtų muštis, muštynių vaizdas buvo labai baisus, vaizdas sukėlė didžiulę baimę.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo M. P. kilo konfliktas, nes nukentėjusysis jį ragino eiti padėti rinkti šakas laužui, o jis nenorėjo to daryti. Vieną kartą M. P. praeidamas trinktelėjo jam, antrą kartą vėl taip pat, o trečią kartą puolė ant jo, todėl abu susikibo. Kilo muštynės. M. P. trenkė porą kartų jam į veidą. Jis nukentėjusiajam sudavė 2 smūgius ranka į galvą, o koja pataikė kažkur į šoną ar į ranką. Tiksliai neatsimena, kaip M. P. trenkė ir su kuo, galėjo būti kaip specialisto išvadoje nurodyta, kad į dešinį antakį ir į kairę akį. Neneigia, kad sužalojimai atsirado dėl jo suduotų smūgių. Moterys pripuolė prie jų, pradėjo šaukti, todėl jie išsiskyrė. Taigi, kaltinamojo smurtiniai veiksmai vertinami kaip įžūlus elgesys, jie buvo atlikti viešoje vietoje, iš esmės dėl mažareikšmės dingsties, matant dviem liudytojoms, kurios išsigando, buvo susijaudinusios ir šokiruotos kilusių muštynių, bandė išskirti konfliktuojančius asmenis.

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad A. S. 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 17.44 val. Raseinių rajone, Raseinių seniūnijoje, Norgėlų kaimo teritorijoje esančioje poilsiavietėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis M. P. į veidą ir kitas kūno vietas, padarant jam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, kairės akies ir jos aplinkos audinių sumušimą su akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiais ir dėl akiduobės sienelių kaulų lūžių padarydamas nukentėjusiajam M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Be to, jis 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 17.44 val. Raseinių rajone, Raseinių seniūnijoje, Norgėlų kaimo teritorijoje, esančioje poilsiavietėje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis M. P. į veidą ir kitas kūno vietas, padarant jam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, kairės akies ir jos aplinkos audinių sumušimą su akiduobės vidinės bei apatinės sienelių lūžiais, taip sukeldamas M. P. fizinį skausmą, o tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamojo A. S. padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad A. S. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, taip pat ir visuomenės rimtis, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tyčia.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisiamojo posėdžio metu A. S. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nurodė, kad gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertina ir tai, kad konflikto metu nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus, nukentėjusiojo veiksmai taip pat prisidėjo prie konflikto kilimo. Teismo posėdžio metu kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, šiuo metu ieškinys neatlygintas. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad kaltinamasis dar po konflikto nukentėjusiojo atsiprašė.

A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors recidyvas nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamųjų kalbų metu nenurodytas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis 2K-304-648/2019). Dėl nurodyto laikytina, kad dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis vėl nusikalto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-693/2017, 2K-304-648/2019).

Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, taip pat ne kartą ir už nusikaltimus viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 171-196; 2 t., b. l. 1-20, 56-57), byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo metu, t. y. praėjus tik dviem mėnesiams po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas ir jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, anksčiau jam taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo panaikintas. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 22). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis ir toliau, būdamas ne kartą teistas, vėl padarė nusikalstamas veikas, kaltinamojo teistumo ir bausmių laikotarpis tęsiasi daugiau kaip dešimtmetį. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas ne tik dėl to, jog prie konflikto kilimo prisidėjo ir pats nukentėjusysis, bet ir dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Kaltinamasis savo gyvenimo būdo, net ir būdamas daug kartų teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmes, nekeičia. Kaltinamasis nedaro reikiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taigi, nurodytos kaltinamojo A. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas.

Atsižvelgiant į visa tai, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose nustatytas griežčiausias bausmių rūšis – laisvės atėmimą, kurios trukmė 1 metai 6 mėnesiai už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą ir laisvės atėmimą, kurios trukmė 9 mėnesiai už BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, pagal A. S. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam paskirtina subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tais atvejais, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. S. šiuo nuosprendžiu bendrinama bausmė, padaryta lygtinio paleidimo metu, jam neatlikus Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartimi paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės. BK 64 straipsnio 2 dalis numato, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Iš Alytaus kalėjimo rašto nustatyta, kad šio nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos bausmės dalis yra 15 dienų. Atsižvelgiant į visa tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu (įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartimi paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme – 15 dienų, ir A. S. skirtina galutinė bausmė – 1 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. S. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis yra ne kartą teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo metu, t. y. praėjus tik dviem mėnesiams po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas ir jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, anksčiau jam taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo panaikintas. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo A. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. 19.30 val. iki 2024 m. spalio 1 d. 14.45 val. (viena diena) (1 t., b. l. 120-121, 147-148).

Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, tai yra motyvuotu sprendimu.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis, būdamas pilnametis, anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, kaltinamojo teistumo ir bausmių laikotarpis tęsiasi daugiau kaip dešimtmetį. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kurios reikšmingos tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant dėl kaltinamojo pripažinimo recidyvistu, kaltinamasis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150-153). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje pateiktas Kauno teritorinės ligonių kasos 2024 m. spalio 29 d. civilinis ieškinys dėl 124,53 Eur už nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b. l. 69-81). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. S. šios žalos nėra atlyginęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo gydymo išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, kuriuos, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis A. S.. Tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent tarp kaltinamojo A. S. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo gydymo išlaidos buvo padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kurį naudoja teritorinės ligonių kasos, šiuo atveju – Kauno teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (A. S.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 124,53 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Mirusio nukentėjusiojo M. P. giminaičiai brolis J. P. ir sesuo G. V., jiems tinkamai pranešus apie vykstantį baudžiamąjį procesą M. P. atžvilgiu, į teisminį procesą neįstojo, prašymų ir civilinių ieškinių nepareiškė (2 t., b. l. 58-60, 75-76, 78-79).

2024 m. lapkričio 19 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. S. turtui: AB ,,Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 124,53 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – AB ,,Swedbank“ nuo 2024 m. lapkričio 20 d. iki 2025 m. vasario 20 d. (1 t., b. l. 154-157). 2025 m. vasario 13 d. prokuroro nutarimu šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. gegužės 13 d., tačiau 124 Eur sumai (1 t., b. l. 158-160, 163). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas 6 mėnesiams į A. S. turtą – AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas 124,53 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – AB „Swedbank“. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skaičiuotinas nuo 2025 m. gegužės 13 d. (2 t., b. l. 58-60, 67). Patenkinus civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai, tikslinga laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl civilinei ieškovei priteisto civilinio ieškinio atlyginimo. Apie priimtą sprendimą informuotinas Turto arešto registras.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartimi paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme – 15 dienų, ir A. S. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. 19.30 val. iki 2024 m. spalio 1 d. 14.45 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. birželio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. S. pripažinti recidyvistu.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 124,53 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus penkiasdešimt tris centus) turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu paskirtą, 2025 m. vasario 13 d. prokuroro nutarimu ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. S. turtą – AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas 124,53 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – AB „Swedbank“, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl civilinei ieškovei priteisto civilinio ieškinio atlyginimo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o bausmę atliekančiam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.