- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- AS-500-662/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00845-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- S. H. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. H. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. H. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 16 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 104 859,80 Eur turtinės žalos ir 1 035 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 2–52).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi (I t., b. l. 97–99) pareiškėjo skundą atsisakė priimti dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos, kaip nepriskirtiną tam teismui. Pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, dalyje dėl laikotarpio nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. (dalyje dėl perpildytų kamerų, neatitinkančių higienos normų reikalavimų) teismas atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas priėmė pareiškėjo skundą likusioje dalyje (likusioje dalyje už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. ir visa apimtimi už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 30 d.) dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI. Atsakove byloje teismas nutarė laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Šiaulių TI.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi dėl laikotarpio nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1282-394/2016 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, buvo priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad dalis pareiškėjo skundo dėl laikotarpio nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. dėl perpildytų, neatitinkančių higienos normų reikalavimų kamerų yra ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundą šioje dalyje teismas atsisakė priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 ir 2 dalis, pareiškėjas dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos, turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti (I t., b. l. 106–108).
Pareiškėjas nurodo, kad jo reikalavimas atlyginti žalą negali būti išskaidytas nei pagal atskiras atsakovo atstovų veikas, nei pagal atskirus atsakovo atstovus, taip pat negali būti išskaidytas į atskiras bylas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka privalomų motyvavimo, argumentavimo racionalumo, draudimo nuslėpti motyvus, aiškumo reikalavimų, taip pažeidžia pareiškėjo teises, be kita ko, ir pareiškėjo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą bei absoliučią žmogaus teisę į teisingą teismą. Pasak pareiškėjo, skundžiamos nutarties atžvilgiu tiesiogiai taikytina Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad negalioja joks aktas priešingas Konstitucijai. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesielgė pakankamai atsargiai ir rūpestingai, o skundžiama nutartimi įvykdė neteisėtą veiką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Atitinkamai pagal ABTĮ nuostatas skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė (31 str. 1 d.). Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (31 str. 2 d.). Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal ABTĮ 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu (31 str. 3 d.). Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (31 str. 4 d.).
Pareiškėjas Said H. J. skunde atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, t. y. turtinę ir neturtinę žalą kildina iš šių trijų Lietuvos valstybės atstovų, kurių buveinės yra skirtingose teritorijose, veiksmų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju bylos teismingumas ABTĮ nėra aiškiai reglamentuotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus solidariai. Šiuo konkrečiu atveju taip pat reikšminga tai, jog esminė žala tiesiogiai kildinama iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, todėl kitų atsakovo Lietuvos valstybės atstovų įtraukimas į bylą nekeičia jos teismingumo. Taigi sprendžiant pareiškėjo skundo teismingumo klausimą, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat protingumo ir teisingumo principais, taikytina ABTĮ 31 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Konstatuotina, kad byla teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundo dalyse, kuriomis, be kita ko, prašoma priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o jo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu ir 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo skundą priimti dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip nepriskirtiną tam teismui, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo S. H. J. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.