Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-373/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
1-30-373/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26167-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Kaltinamasis
R. I.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-373/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26167-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,sekretoriaujant Rasai Fedinienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei,gynėjui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. 2021-08-02, apie 00.33 val. (duomenys neskelbtini), Utenoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu "Alcotest 7510 Nr. ARFM-0211", metrologinės patikros Nr. 1486419, nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis R. I. parodė, kad 2021-08-01 vakare buvo pirtyje. Jo prašymu draugas A. Š. atvežė nealkoholinio alaus, kurį padėjo į karutį kartu su alkoholiniais gėrimais. Prieš išvažiuodamas namo išgėrė du butelius arba 2-2,5 bokalo 0,5 l talpos, kaip manė, nealkoholinio alaus. Nepajuto, kad apsvaigo nuo alkoholio, todėl nustebo kai Utenoje, (duomenys neskelbtini) jo vairuojamą transporto priemonę BMW 525, kurioje kartu važiavo A. Š., sustabdžius policijai alkotesteriu jam buvo nustatytas girtumas. Mano, kad pirtyje vietoje nealkoholinio išgėrė alkoholinio alaus. Nežinojo, kad vairuoja būdamas neblaivus. Kai nustatė 1,58 promilių girtumą nesijautė neblaivus. Pripažįsta kaltę, nes alkotesteris parodė girtumą. Nuo to momento, kai baigė gerti alų, policija sustabdė praėjus 20 minučių. Nuo vietos, kur vartojo alų iki vietos, kurioje sustabdė policija apie 15 km. Utenoje, kai sustabdė policija, gal jau jautė girtumą, bet iš karto išgėręs nejautė.

Kaltinamasis neginčija jam nustatyto girtumo fakto, tačiau teigia nežinojęs, kad vairuoja būdamas neblaivus, nes manė, jog gėrė nealkoholinį alų ir nejautė apsvaigimo. Ši kaltinamojo versija atmetama, nes paneigta kitais byloje surinktais aptartais įrodymais ir vertinama kaip jo pasirinkta gynybos taktika.

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas N. B., policijos pareigūnas, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tarp 23-24 val. (duomenys neskelbtini)., Utenos m. patikrinimui stabdė R. I. vairuojamą transporto priemonę BMW 525, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), R. I. buvo nustatytas neblaivumas. Jis neneigė vairavęs būdamas neblaivus.

Liudytojas G. S., policijos pareigūnas, parodė, kad Utenos m., (duomenys neskelbtini) pamatė automobilį BMW, kuris sukėlė įtarimą, nes pasirodė, kad važiuoja per greitai ir nusprendė jį sustabdyti. Automobilį vairavo R. I., kuriam nustatė neblaivumą. R. I. su nustatytu neblaivumu sutiko.

Liudytojas A. Š. parodė, kad R. I. prašymu nuvežė į pirtį nealkoholinio alaus ir padėjo į kartutį su ledukais, kad atvėstų. Butelis buvo su etikete. Po pirties atsigėrė alaus ir su R. I. važiavo į namus. Prieš išvažiuojant matė, kad R. I. kažką gėrė.

Kaltinamasis R. I. 2021-08-18 apklausiamas įtariamuoju, dalyvaujant jo gynėjui, teigė, kad jo prašymu A. Š. į pirtį atvežė nealkoholinio alaus. Jis iš karučio paėmė A. Š. jam atvežtą alų, kuris buvo dviejuose plastikiniuose 1 l talpos buteliuose be etikečių. Viso išgėrė apie 3 bokalus 0,5 l talpos. Dar truputį pabuvęs apie 23.00 val. važiavo į savo gyvenamąją vietą su A. Š.. Įvažiavus į Uteną, sustabdė policija. Alkotesteriu nustačius jo girtumą, buvo labai nustebęs ir pasimetęs, kadangi gėrė nealkoholinį alų (t.1, b.l. 99-100).

Šie jo parodymai prieštarauja aukščiau minėtiems policijos pareigūnų tarnybine kamera daryto vaizdo įrašo duomenims, kur R. I., nustačius jo girtumą, neišreiškė jokio nustebimo, neteigė, kad prieš sėsdamas už vairo gėrė nealkoholinį alų. Priešingai, pareigūnui pasakius antro jo girtumo tikrinimo rezultatą, paklausė koks buvo pirmo tikrinimo rezultatas ir dėl alkotesterio duomenų jokio nustebimo ar nesutikimo neparodė. Be to, kaltinamasis parodė, kad alaus buteliai, iš kurių gėrė alų, buvo be etikečių. Tuo tarpu liudytojas A. Š. apklausiamas teisme teigė, kad jo R. I. prašymu atvežtas nealkoholinio alaus butelis buvo su etikete.

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2021-08-19, t. y. po kaltinamojo apklausos. Jis apklausos metu parodė, kad 2021-08-01 R. I. prašymu nupirko nealkoholinio pilstomo alaus 2 plastiko butelius 1 litro talpos, etiketės ant butelių buvo, kas tiksliai buvo parašyta nekreipė dėmesio, tačiau kiek prisiminė ant etiketės buvo užrašyta " Pilstomas alus" ir nurodyta laipsniai, kiek laipsnių parašyta jis nekreipė dėmesio. Pirtyje alų padėjo į karutį prie visų ten buvusių gėrimų ir nuėjo į pirtį. R. I. matė kur jis alų padėjo. Pirtyje pabuvo ir apie 23.30 val. nusprendė važiuoti į namus. Jis neįtarė, kad R. I. neblaivus, todėl sėdo ir kartus su juo išvažiavo. Tik sustabdžius pareigūnams sužinojo, kad R. I. neblaivus (t.1, b.l. 72-73).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad R. I. jo draugas, jie pažįstami apie 10 metų, santykiai geri. Todėl tikėtina, kad jis palaikydamas kaltinamojo versiją apie neva supainiotą alkoholinį ir nealkoholinį alų, bando sušvelninti jo padėtį. Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas po kaltinamojo, todėl tikėtina, kad jam buvo žinoma pastarojo pasirinkta įvykio versija.

Kaltinamojo girtumo požymiai užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte 2021-08-02, 00.05 val.: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (t.1, b.l.19). Jam alkoholio kiekio matuokliu, kurio patikra galiojo iki 2021-11-21, 2021-08-02, 00.07 val. nustatytas – 1,78, 00.33 val. - 1,58 promilių girtumas (t.1, b.l. 20-22).

Policijos pareigūnų tarnybine kamera darytame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas antras kaltinamojo girtumo tikrinimas alkotesteriu, matyti, kad jis patikrinimo rezultatų neginčijo. Kaltinamasis policijos pareigūnams nenurodė aplinkybės, kad jis galėjo vietoje nealkoholinio išgerti alkoholinio alaus. Šios aplinkybės nenurodė ir kartu buvęs liudytojas A. Š., kuris pareigūnui pasakius R. I. antro tikrinimo laiką 00.33, matyt suprato, kad tai tikrinimo rezultatas ir pasakė „ai tai gali vairuoti“ ir nusijuokė (t.1, b.l.55). Ši aplinkybė rodo, kad ir liudytojui A. Š. R. I. girtumas nebuvo staigmena.

Kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jo iškvėptame ore rastas alkoholio kiekis apie 4 kartus viršijo vairuotojui leistiną ribą. R. I., esant tokiam girtumui, negalėjo klysti dėl savo girtumo ir galimybių vairuoti transporto priemonę.

Kaltinamasis dėl alkoholio koncentracijos ištyrimo kraujyje į gydymo įstaigą nesikreipė, nors kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme dėl jam nustatyto girtumo buvo nustebęs. Jis turi teisę vairuoti transporto priemones, vadinasi žino Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims ir prieš sėsdamas už vairo turėjo įsitikinti, kad yra blaivus. Šiuo atveju R. I. nustatytas girtumo laipsnis, neblaivumo nustatymo akte konstatuoti girtumo požymiai, jo elgesys policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumą bei nesikreipimas į gydymo įstaigą dėl kraujo tyrimo rodo, kad jis žinojo, jog vartojo alkoholį ir nepaisant to sėdo už automobilio vairo. Dėl išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad kaltinamasis šią veiką padarė tyčia. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 1,58 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Pirmo kaltinamojo girtumo tikrinimo rezultatas - 1,78 promilės iš kaltinimo šalinamas, kaip perteklinis, nes jam nustatytas mažiausias girtumas - 1,58 promilių pakankamas baudžiamajai atsakomybei. Tokia kaltinamojo veika sudaro BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Nusikalto, būdamas neteistas, tačiau daugybę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų daugiausia už greičio viršijimą. Nusikaltimo padarymo metu turėjo 4 galiojančias administracines nuobaudas bei 2021 m. rugpjūčio 3-4 dienomis jo atžvilgiu priimti 3 nutarimai dėl iki nusikaltimo padarymo padarytų KET pažeidimų dėl leistino greičio viršijimo. Kaltinamasis dirba, buvusių darboviečių charakterizuojamas teigiamai, sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta.

Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis), kurios dydis skaičiuotinas nuo šios bausmės už nesunkų nusikaltimą vidurkio iki minimumo.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių jos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Byloje yra kaltinamojo sutuoktinės A. I. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatos netaikytinos. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir tvarką reglamentuojančio BK 40 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja A. I. yra kaltinamojo sutuoktinė, jie augina mažametį vaiką. Ji vykdo individualią veiklą, save charakterizuoja teigiamai, vieną kartą bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, neteista. Jos kaip galimos laiduotojos asmenybė ir nuoširdus noras, kurį ji išdėstė teismo posėdyje, daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, nekelia abejonių. Tačiau byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, tačiau išnykus teistumui BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme laikomas pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Jis savo kaltės visa apimtimi nepripažino. Neginčijo alkotesterio parodymų dėl jo girtumo, tačiau teigė nesupratęs, kad vairuoja būdamas neblaivus. Aukščiau aptartais motyvais teismas pripažįsta, kad R. I. nusikalstamą veiką padarė tyčia, todėl jo pozicijos nevertina kaip visiško kaltės pripažinimo, kuris yra būtinas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, atsižvelgiant į kaltinamojo administracinius nusižengimus Kelių eismo taisyklėms daroma išvada, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nenustačius aptartų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos, konstatuojama, jog kaltinamasis neatitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto sąlygų.

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi jo padaryta nusikalstama veika susijusi su šios teisės naudojimu (BK 68 straipsnis). Kaltinamasis vairavo, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, vežė keleivį, važiavo jo teigimu apie 15 km atstumą, kurio dalis miesto teritorija. Toks jo elgesys buvo pavojingas jam pačiam, jo vežamam keleiviui bei kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgus į kaltinamojo padaryto pažeidimo pavojingumą, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkio iki minimumo (BK 68 str.). Termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos 2021-08-03 (t.1, b.l.103-104).

Taip pat kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Jis, būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį, kuris laikomas nusikaltimo padarymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio 1-3 dalies nuostatas privalomai konfiskuojamas. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinė nutartis Nr. 2K-104-1073/2019). Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020).

Kaltinamojo vairuoto automobilio vertė nustatoma, remiantis VšĮ Emprekis duomenimis, kad automobilio BMW 525, kurio kuras - dyzelis, variklio darbinis tūris 1995 cm³, gamybos metai 2015, vidutinė kaina Lietuvoje – 19570 EUR su PVM (t.1, b.l. 42).

Sprendžiant dėl kaltinamajam taikytino turto konfiskavimo proporcingumo atsižvelgiama į tai, kad jis už vairavimą esant neblaiviam teisiamas pirmą kartą, nėra padaręs ir tokio pobūdžio administracinių nusižengimų. Išskyrus KET taisyklių pažeidimus, susijusius daugiausia su greičio viršijimu, visi kiti jo asmenybę apibūdinantys duomenys teigiami. Kaltinamasis sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką. Todėl vertinant jo gyvenimo būdą manytina, kad šis jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis ir jam nebūdingas. R. I. automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 2020-08-29 (t.1, b.l.40), t. y. iki santuokos, kuri sudaryta 2021-08-20 (t.1, b.l.130-131), tačiau jam nupirkti naudotos skolintos lėšos grąžinamos ir gyvenant santuokoje (t.1, b.l.171). Todėl baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas paliečia ne tik jo, bet ir jo šeimos interesus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė ir neatitiktų siekiamų teisėtai ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų kaltinamąjį akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. neatitiktų proporcingumo principo. Dėl išdėstytų motyvų laikoma, kad konfiskuoti automobilį netikslinga, o iš kaltinamojo išieškotina dalies konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 7000 eurų (BK 72 straipsnio 5 dalis). Manoma, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė būtų proporcinga padarytai veikai, užtikrintų teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą.

Proceso išlaidos

Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ir – Utenos AVPK) iš kaltinamojo priteistinos jo vairuotos transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo (60,50 EUR su PVM) ir saugojimo išlaidos (paros įkainis - 1,815 EUR su PVM) nuo 2021-08-02 iki automobilio grąžinimo dienos 2021-08-06, kurios sudaro 69,57 eurus (t.1, b.l. 74-91. Utenos AVPK šios išlaidos buvo būtinos ir jos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas).

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Kaltinamajam grąžinama jam priklausanti transporto priemonė BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nuosprendžiui įsiteisėjus naikinamas 2022-08-08 Utenos apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį turtą (t.2, b.l.82-83, 92), kadangi ši priemonė taps nebereikalinga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalis).

Kardomosios priemonės

R. I. iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (t.1, b.l. 101-104).

R. I. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas institucijai, vykdysiančiai specialios teisės atėmimą.

Transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinas kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. I. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 55 MGL (2750,00 eurų) dydžio baudą, kurią jis per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, įmokos kodas 6801.

R. I. vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams penkiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-08-03.

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. I. dalį konfiskuotino turto vertės – 7000,00 eurų valstybės naudai.

Remiantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, priteisti iš R. I. 69,57 eurus proceso išlaidų Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, sąskaitos Nr. LT89 7044 0600 0782 8239 (mokėjimo paskirtis – išlaidos už automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą).

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2022-02-08 Utenos apylinkės teismo nutartimi R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini).

R. I. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. I. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti institucijai, vykdysiančiai specialios teisės atėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. Y (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, gražintini R. I..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Laima DumskienėIšaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, byla apeliacinės instancijos teisme, remiantis BPK 325¹ straipsniu, nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, BPK 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytais pagrindais arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba 3) bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba 4) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus