Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Daivai Šuopienei, Ugnei Rėkutei, Liucyna Vasiliauskienė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, , gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1997-06-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2. 1997-06-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str. pagal 1997-06-05 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendį, paskirta bausmė subendrinta su 1995-06-19 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. su 1/2 dalies turto konfiskavimu.

3. 1998-01-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) paskirta 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str. pagal 1998-01-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį, paskirta bausmė subendrinta su 1997-06-05 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams su 1/2 dalies turto konfiskavimu.

4. 2001-08-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 3 d., 235 str. (BK galiojo iki 2003-05-01), paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

5. 2001-10-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/5 dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. pagal 2001-10-23 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendį, paskirta bausmė subendrinta su 2001-08-23 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams su 1/2 dalies turto konfiskavimu.

6. 2009-03-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 253 str. 1 d. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

7. 2009-09-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 149 str. 1 d. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. pagal 2009-09-09 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendį, paskirta bausmė subendrinta su 2009-03-02 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 (trims) metams.

8. 2014-01-27 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 199 str. 1 d., 291 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimas 4 metams, 2015-11-09 lygtinai paleistas prieš l m. 1 mėn. 2 d., paskiriant intensyvią priežiūrą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m liepos 26 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir A. G. pasiųstas atlikti 2014 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies.

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016-02-05, laikotarpiu tarp 22.00 val. ir 24.00 val, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, sudavė ne mažiau 3 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas K. V., padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvoje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairiojo VIII-o šonkaulio komplikuotą lūžį su diafragmos pažeidimu bei kraujo išlaja į krūtinplėvės ertmę - sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia sunkiai sutrikdė K. V. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016-04-06 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), vieno aukšto medinio namo kambarys. (1 t., b. l. 20-23);

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 794/2016(01), matyti, kad K. V. padarytos poodinės kraujosruvos galvoje, kairiojo VIII-o šonkaulio komplikuotas lūžis su diafragmos pažeidimu bei kraujo išlaja į krūtinplėvės ertmę, galimai ligos istorijoje nurodytu laiku (2016-02-05), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl diafragmos pažeidimo; kraujosruvos galvoje atskirai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai neatspindi nukentėjusiojo pozos traumos metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, (1 t., b. l. 38);

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. pG 1084/2016(01) matyti, kad K. V. padarytos poodinės kraujosruvos galvoje, kairiojo VIII-o šonkaulio komplikuotas lūžis su diafragmos pažeidimu bei kraujo išlaja į krūtinplėvės ertmę, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-02-05), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl diafragmos pažeidimo; kraujosruvos galvoje atskirai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui, tačiau kategoriškai neatmetama konkretaus sužalojimo susidarymo galimybė griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, (1 t., b. l. 41);

Iš byloje esančių Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. 2016-06-01 paaiškinimų matyti, kad specialistas į užduotus klausimus pateikė paaiškinimus, o būtent, kad K. V. galėjo patirti sunkų sveikatos sutrikdymą griūdamas ir atsitrenkdamas į baldų kampą kairiu šonu (krūtinės ląstos kaire puse), įskaitant ir kėdę (taburetę). Sužalojimas - sunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas spardant nukentėjusįjį apautomis kojomis, užšokant, šokinėjant kitam žmogui ant nukentėjusiojo kūno. (1 t., b. l. 44-45);

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. G. parodė namą ir kambarį kur įvyko įvykis 2016-02-05, po to parodė vietą, kurioje, anot jo paties, įvykio metu miegojo M. M., po to parodė vietą, kurioje įvykio metu stovėjo lova, šalia kurios nukrito K. V., po to parodė vietą, kurioje įvykio metu stovėjo šviesiai rudos spalvos spintelė, šalia kurios nukrito nukentėjusysis K. V., po to parodė vietą, kurioje iki įvykio stovėjo nukentėjusysis K. V. laikydamas rankose kėdę, po to parodė vietą, kurioje jis stovėjo kuomet įvykio metu 2016-02-05 pastūmė nukentėjusįjį K. V., kuris po to nugriuvo ( 1 t., b.l. 99-109 ).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. G. kaltė, jog jis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. V. sveikatą, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju A. G. savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, jog jis nukentėjusįjį tik pastūmė, kuris po to nukrito. Savo kaltę pripažįsta tik, kad pastūmė nukentėjusįjį. Tačiau nagrinėjamoje byloje iš specialisto išvadų matyti, jog K. V. sužalojimai buvo padaryti nemažiau trimis trauminiais poveikiais. Kas paneigia A. G. nurodytą aplinkybę, jog jis tik vieną kartą nukentėjusįjį pastūmė. Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog kai ji išėjo į lauką, kambaryje buvo likę A., K., M.. Nors teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M. nurodė, jog praėjo daug laiko ir neprisimena, tačiau pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu duoti M. M. parodymai, jog A. G. K. V. kumščiais mušė per veidą ir spardė kojomis ( 1 t. b.l. 70-72) patvirtina ir specialisto išvadose užfiksuotus sužalojimus ir trauminių poveikių skaičių. Įrodymai vertinami pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ar asmenų parodymai patikimi, vertinama išanalizavus tų parodymų gavimo šaltinį, gavimo būdą (ar duoti gera valia, be pašalinės įtakos), vertinamas parodymų nuoseklumas, detalumas, išsamumas, logiškumas, jie lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog M. M. parydymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duoti M. M. pirminiai parodymai yra mažiausiai nutolę nuo buvusių įvykių, todėl yra išsamiausi ir teisingiausi, dėl to jais teismas ir remiasi. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti M. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ( 1 tomas, b.l.70-72), kurie buvo teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti ( 2 tomas, b.l.154). Juo labiau, kad liudytoja J. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog kai ji grįžo iš lauko, K. V. rado kruviną. Taigi M. M. parodymus patvirtina ir liudytojos J. M. parodymai.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog įvykio vakarą tarp kaltinamojo A. G. ir nukentėjusiojo K. V. buvo kilęs konfliktas. Kaip nustatyta tarp A. G. ir nukentėjusiojo K. V. buvo žodinis, K. V. buvo iškėlęs kėdę. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju nenustatė būtinosios ginties sąlygų. Būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Nors kaltinamasis A. G. teigė, jog tuo metu kai K. V. po apsižodžiavimo pakėlė kėdę bandydamas jam trenkti ir jis pats laikė vaiką. Tačiau šių aplinkybių niekas nepatvirtino, todėl teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog nukentėjusiojo K. V. elgesys buvo pavojingas A. G. atžvilgiu. Be to, nustatyta, jog A. G. nukentėjusįjį mušė ir rankomis ir kojomis ir sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Todėl A. G. veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi. Kaip minėta byloje buvo nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykio vakarą buvo kilęs konfliktas. Taigi nagrinėjamu atveju A. G. veiksmuose yra ir subjektyvioji nusikaltimo pusė, tai motyvas ir tyčia. Be to, A. G. po įvykio sekančią dieną domėjosi nukentėjusiojo K. V. sveikata. Nors kaltinamasis A. G. kategoriškai neigė, jog tą vakarą vartojo alkoholį, tačiau apklausti liudytojai patvirtino, jog visi ten buvę tą vakarą gėrė alų. Liudytoja J. M., patvirtino, jog kaltinamasis A. G. buvo išgėręs, o K. ir M. buvo gerokai išgėrę. Liudytojos J. M. parodymai dėl alkoholio vartojimo sudaro teismui pagrindą daryti išvadą, jog A. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. G. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. V.. Todėl kaltinamojo A. G. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis tą vakarą buvo išgėręs, tačiau nenustatyta, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ši aplinkybė nepripažintina sunkinančia. Tačiau A. G. šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė lygtinai paleistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tai yra turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Todėl jo atsakomybe sunkinančia aplinkybės pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. ( BK 60 str. 1 d.13 p.)

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama sunkiam nusikaltimui (BK 11 str.5d.). Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę. A. G. praeityje yra teistas 8 kartus. Šią nusikalstamą veiką padarė lygtinai paleistas, neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir laikytis visiems priimtinų elgesio normų, kas kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į nukentėjusiojo K. V. poziciją, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, civilio ieškinio atsisakė, iš dalies ir į paties kaltinamojo poziciją, jog jeigu nukentėjusysis buvo sužalotas dėl jo veiksmo, tai gailisi , kad taip atsitiko, taip pat į tai, jog yra vedęs, augina nepilnamečius vaikus, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Šią nusikalstamą veiką A. G. padarė būdamas lygtinai paleistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2014-01-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo 2018 m. balandžio 27 dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Vadovaujantis LR BK 65 - 66 str., į A. G. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą yra pagrindas įskaityti sulaikymo laiką pagal išduotą Europos arešto orderį nuo 2017-11-17 ( tomas 2, b.l.79 ) iki 2018-02-01 ( tomas 2 , b.l. 80 ) bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2018 m. balandžio 27 d.

Civilinis ieškinys.

Baudžiamojoje byloje K. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog jam padaryta 2000 eurų turtinė ir neturtinė žala ( tomas 1, b. l. 31). Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 –ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2016-04-25 nutarimu K. V. buvo pripažintas civiliniu ieškovu. ( tomas 1, b. l. 32), tačiau posėdžio metu duodamas parodymus paaiškino, jog jis nenorėjo prašyti žalos, tačiau policijoje jam pasakė parašyti dėl žalos. Jis neturi jokių pretenzijų. Civilinio ieškinio atsisako. A. G. piniginių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nepalaiko ir neprašo, kad būtų priteista ( tomas 2, b.l.153). Baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d. nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos Civilinio proceso normos. Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 4 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Atsižvelgiant į tai procesas pagal civilinio ieškovo K. V. ieškinį nutrauktinas, nes ieškovas nuo jo atsisakė.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 3247, 41 EUR žalą už K. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( tomas 1, b.l. 48-49). Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ( tomas 1, b. l. 50). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo A. G. veiksmų nukentėjusysis K. V. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ( tomas 1, b. l. 50). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. G. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

2018-02-26 Policijos departamentas prie LR VRM pateikė prašymą dėl A. G. ekstradicijos išlaidų 1601, 09 eurų sumai ( tomas 2, b.l. 133-141). Šios kaltinamojo ekstradicijos metu patirtos išlaidos (kelionės išlaidos ir komandiruotpinigiai policijos pareigūnams, įtariamųjų kelionės išlaidos) susidarė dėl jo baudžiamojo persekiojimo ir pagrįstos dokumentais, todėl pripažintinos baudžiamojo proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

A. G. ( A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu – trims (3 ) metams ir šešiems ( 6 ) mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2014-01-27 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 1 mėnesio 2 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą keturiems (4) metams ir 2 ( dviems ) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2018 m. balandžio 27 dienos.

Vadovaujantis LR BK 65 - 66 str., į A. G. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą įskaityti sulaikymo laiką pagal išduotą Europos arešto orderį nuo 2017m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. vasario 1 d. bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2018 m. balandžio 27 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti suėmimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. V. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. G. 3247, 41 EUR ( tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 41 eurocentą ) Valstybinei ligonių kasai Ž. L. g. 6, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).

Vadovaujantis BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 2 d., A. G. ekstradicijos išlaidas pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisti iš A. G. 1601,09 EUR ( vieną tūkstantį šešis šimtus vieną eurą 09 eurocentus ) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ( atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT04 7044 0600 0782 1039 AB SEB bankas) šioms išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.