Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-8184-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
2YT-8184-235/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Pareiškėjas
N. M.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolio Eduardo Sergejevo veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0190/17/01122 ir Nr. 0190/17/01123. Nurodė, kad 2018-01-04 elektroniniu paštu pateikė antstoliui Eduardui Sergejevui prašymą su priedais dėl banko sąskaitos arešto panaikinimo. Teigė, kad 2018-01-06 minėtam antstoliui pateikė papildytą prašymą su priedais dėl banko sąskaitos arešto panaikinimo ir 2018-01-09 minėtam antstoliui pakartotinai persiuntė 2018-01-06 prašymą su priedais. Kadangi patvirtinimo apie gautus elektroninius prašymus negavo, 2018-01-10 į minėtą antstolių kontorą pareiškėjos prašymu telefonu kreipėsi pareiškėjos tėvas K. M., kuris antstolio pavaduotojai ir išdėstė pareiškėjos prašymo esmę. Nurodė, kad 2018-01-10 iš antstolio E. Sergejevo gavo 2018-01-09 patvarkymą Nr. S16-23463 dėl skolininko prašymo netenkinimo ir 2017-09-29 nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas patikslinimą Nr. S-17-190-4263. Pareiškėja nurodė, kad antstolis E. Sergejevas savo 2018-01-09 patvarkyme Nr. S16-23463 dėl skolininko prašymo netenkinimo cituoja CPK 624 str. 2d. ir 2005-10-25 LR Teisingumo ministro įsakymą „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos“ Nr. lR-352, bet nesiteikė atsižvelgti į pareiškėjos prašyme ir prieduose pateiktą informaciją ir išaiškinti, kodėl nustačius banko sąskaitai LDS aš vis tiek negaliu laisvai disponuoti jai priklausančia pinigų suma elektroninėje erdvėje pagal jo nustatytą LDS informacinei „PLAIS“ sistemai. Prašyme antstoliui, pareiškėja paaiškina, kad yra nurodžiusi, kad jokių kitų pajamų į savo banko sąskaitą be darbo užmokesčio negauna ir kaip to patvirtinimą yra pateikusi savo darbovietės Lietuvos Jūrų Muziejaus 2017-12-3l pažymą Nr. S-598 apie darbo užmokesčio pervedimą į jai priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB. Nurodo, kad išieškojimą minėtas antstolis yra nukreipęs tiesiogiai į pareiškėjos darbovietę, kuri ir daro išskaitas pagal antstolio vykdomuosius raštus ir jas tiesiogiai perveda į minėto antstolio banko sąskaitą. Pareiškėjos teigimu, jos banko sąskaitos areštas yra perviršinė antstolio taikoma priemonė, be to, ji negali naudotis elektronine bankininkyste, kas jai sudaro papildomų nepatogumų ir išlaidų atliekant apmokėjimus už mokesčius ir pan., kas pareiškėjos netenkina ir su kuom kategoriškai nesutinka. Taip pat paaiškina, kad besimokydama 2013 m. iš AB „Swedbank“ buvo paėmusi du lengvatinius banko kreditus mokslams, kuriuos pagal sutartį su banku dengia tiesioginio debeto būdu, bankui nusirašant iš banko sąskaitos reikiamas sumas kreditų dengimui. Šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, kad jau keturi mėnesiai bankas iš pareiškėjai pervesto darbo užmokesčio rezervuoja banko sąskaitoje reikiamą sumą kredito padengimui, bet dėl banko sąskaitos arešto pervesti jų pagal paskirtį į savo sąskaitas negali. Dėl to, pradelstų mokėjimų suma 2018-01-06d. sudaro 49,81 Eur. Pareiškėja prašo atšaukti N. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB areštą

Antstolis 2018 m. sausio 26 d. patvarkyme nurodė, kad atsakant į skundo dalį, kurioje skolininkė prašo panaikinti banko sąskaitos areštą, motyvuodama tuo, jog jokių kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, į savo banko sąskaitą negauna, o skolos išieškojimas yra nukreiptas į jai išmokamą darbo užmokestį, pažymėtina tai, jog CPK 624 str. 2 d. imperatyviai reglamentuojamos šios priverstinio vykdymo priemonės: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Civilinio proceso kodekso 624 str. 3 d. nurodo, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, todėl šiuo atveju taikytas skolos išieškojimas iš skolininkės lėšų, pateikiant nurodymą bankams areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininkės banko sąskaitoje, bei skolos išieškojimas iš skolininkės darbo užmokesčio, pateikiant patvarkymą skolininkės darbovietei dėl išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimo. Taip pat Civilinio proceso kodekso 634 str. 2 d. numato, jog antstolis privalo užtikrinti greitą ir realų skolos išieškojimą, todėl vienu metu taiko kelias priverstinio vykdymo priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtu nurodymu nurašyti pinigines lėšas išieškojimas yra nukreiptas į tokias lėšas, kurios nėra laikomos skolininkės darbo užmokesčiu. Taip pat antstolis nurodė, kad atsakant į skundo dalį, kurioje skolininkė nurodo, jog negali laisvai disponuoti jai priklausančia pinigų suma elektroninėje erdvėje bei dengti įsiskolinimo bankui pagal sudarytą kredito sutartį, žymėtina tai, jog 2005-10-25 LR Teisingumo ministro įsakymo „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos“ Nr. 1R-352, 7¹ punkte reglamentuojama, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalimas nukreipti išieškojimo, sumai. 2017-08-30 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo areštuotos visos lėšos, esančios banko sąskaitose. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą bei į tai, jog 2017-09-29 skolininkė pateikė dokumentus, patvirtinančius gaunamą darbo užmokestį, 2017-09-29 nurodymu skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią yra gaunamas skolininkės darbo užmokestis, nustatyta laisvai disponuojama 684,01 Eur suma. Žymėtina tai, jog būdą, kuriuo skolininkas gali naudotis laisvai disponuojama suma (atsiskaityti banko kortele, naudotis elektronine bankininkyste, pinigus išsigryninti bankomate ar tik banko skyriuje ir t. t.), nusistato bankas, kuriame yra skolininko banko sąskaita, todėl 2018-01-12 skolininkė buvo informuota, jog dėl disponavimo jai nustatyta suma bei paskolos bankui dengimo skolininkė privalo raštiškai kreiptis į banko skyrių, kur bus išspręsti anksčiau minėti klausimai. Atkreipia dėmesį, jog skolininkė skunde išdėstytas aplinkybes grindžia ne teisės aktais, o subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. nepatogumu naudotis piniginėmis lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų ir pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0190/17/01122 ir Nr. 0190/17/01123 medžiagos nustatyta, kad antstolių Brigitos Palavinskienės ir Eduardo Sergejevo kontoroje 2017-08-03 gautas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017-06-12 išduotas Teismo įsakymas Nr. eL2-912-970/2017 bei Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017-06-27 išduotas Teismo įsakymas Nr. eL2-951-314/2017, pagal kuriuos 2017-08-08 pradėtos vykdyti vykdomosios bylos Nr. 0190/17/01122 (v. b. l. 1) ir Nr. 0190/17/01123 (v. b. l. 1). Nustatyta, kad 2017-08-09 visais turimais adresais skolininkei išsiųsti raginimai įvykdyti anksčiau minėtus sprendimus, kurie 2017-08-10 įteikti skolininkės darbovietės direktorei, adresu: Smiltynės g. 3, Klaipėda (v. b. Nr. 0190/17/01123 l. 7-11; v. b. Nr. 0190/17/01122 l. 19-23). Suėjus raginimų apmokėjimo terminui 2017-08-30 atlikti priverstinio vykdymo veiksmai, t. y. išsiųstas patvarkymas pateikti informaciją, pateiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininkės banko sąskaitų, išsiųstas patvarkymas skolininkės darbovietei dėl skolos išieškojimo atliekant išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio (v. b. Nr. 0190/17/01122 l. 28-37). Taip pat 2017-09-18 turto areštu aktu areštuota skolininkei priklausanti kelių transporto priemonė (v. b. Nr. 0190/17/01122 l. 39-40). Nustatyta, kad 2017-09-19 kontoroje buvo gautas skolininkės tėvo prašymas grąžinti nurašytą atlyginimą bei panaikinti banko sąskaitoms taikomą areštą, todėl 2017-09-20 raštu dėl informacijos pateikimo skolininkė buvo informuota, jog areštas sąskaitoms naikinimas nebus, tačiau skolininkė turės galimybę naudotis gaunamu darbo užmokesčiu (v. b. Nr. 0190/17/01122 l. 42-47). Taip pat 2017-09-20 patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo į skolininkės banko sąskaitą grąžinta visa nurašyta suma, o 2017-09-20 nurodymo priverstiniai nurašyti pinigines lėšas patikslinimu nustatytas areštas visoms banko sąskaitoms su leidimu naudotis gaunamu darbo užmokesčiu (v. b. Nr. 0190/17/01122 l. 48-52). 2018-01-06 kontoroje buvo gautas prašymas, kuriuo skolininkė prašė panaikinti banko sąskaitos areštą, motyvuodama tuo, jog tokia priverstinio vykdymo priemonė jos atžvilgiu yra nepriimtina bei apriboja galimybę dengti paskolą bankui, todėl skolininkė buvo informuota apie teisę kreiptis i banko skyrių, kuriame banko skyriaus darbuotojai padėtų išspręsti klausimus dėl naudojimosi nustatyta laisvai disponuojama suma. Atsakant į tą patį prašymą buvo parengtas patvarkymas dėl skolininko prašymo netenkinimo išaiškinant, jog skolininkei taikoma galimybė naudotis savo gaunamu darbo užmokesčiu, todėl areštas banko sąskaitoms naikinamas nebus. 2018-01-18 kontoroje buvo gautas skolininkės prašymas pateikti informaciją apie išieškotą skolos sumą bei skolos likutį, į kurį tuo pačiu elektroniniu paštu buvo atsakyta 2018-01-22 (v. b. Nr. 0190/17/01122 l. 60-75).

Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vykdymo procesas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurio metu priverstinai vykdomas teismo ar kitos kompetentingos institucijos išduotas vykdomasis dokumentas. Jo tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti norminiai aktai. Įstatymų leidėjas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją pavedė atlikti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui. Civilinio proceso kodekso 651 str. 1 ir 3 d. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numatyta, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti - pateiktą vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda vykdymo veiksmus, t. y. užveda vykdomąją bylą, surašo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą ar siūlymą sumokėti skolą, bei išsiunčia juos skolininkui.

Teismas pastebi, kad sutinkant su antstolio patvarkyme išdėstyta pozicija, Civilinio proceso kodekso 624 str. 2 d. imperatyviai reglamentuojamos priverstinio vykdymo priemones, Civilinio proceso kodekso 624 str. 3 d. nurodo, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, todėl šiuo atveju taikytas skolos išieškojimas iš skolininkės lėšų, pateikiant nurodymą bankams areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininkės banko sąskaitoje, bei skolos išieškojimas iš skolininkės darbo užmokesčio, pateikiant patvarkymą skolininkės darbovietei dėl išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimo. Taip pat Civilinio proceso kodekso 634 str. 2 d. numato, jog antstolis privalo užtikrinti greitą ir realų skolos išieškojimą, todėl vienu metu taiko kelias priverstinio vykdymo priemones. Pastebėtina, kad antstolio nurodymu nurašyti pinigines lėšas išieškojimas yra nukreiptas į tokias lėšas, kurios nėra laikomos skolininkės darbo užmokesčiu. Taip pat antstolio 2017-08-30 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo areštuotos visos lėšos, esančios banko sąskaitose, o 2017-09-29 nurodymu skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią yra gaunamas skolininkės darbo užmokestis, nustatyta laisvai disponuojama 684,01 Eur suma. Antstolis taip pat 2018-01-12 informavo skolininkę, jog dėl disponavimo jai nustatyta suma (684,01 Eur) bei paskolos bankui dengimo skolininkė privalo raštiškai kreiptis į banko skyrių, kur bus išspręsti anksčiau minėti klausimai.

Įvertinus pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų turinį bei vykdomosios bylos medžiagą, išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys