Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovei I. M. J., atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį, 163⁵ straipsnio 1 dalį, 172⁹ straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 23 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), vykdant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-7008 atliktas UAB „(duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas. 2016-09-24, 14.00 val. nuvykus adresu Veiverių g. 134, Kaune, kur Bendrovė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaravusį biurą, nustatyta, kad biuro patalpų šiuo adresu Bendrovė neturi. Direktorius T. S. neužtikrino, kad per 5 dienas po biuro uždarymo informacija būtų perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai. Patikrinus pateiktus buhalteriniu apskaitos dokumentus, nustatyta, kad iš AB Šiaulių banko sąskaitos buvo išimta įnešimui į Bendrovės kasą 2016-09-06 1000 Eur ir 5600 Eur, 2016-09-08 1730 Eur, iš SEB banko sąskaitos buvo išimta 2016-09-05 5000 Eur, 2016-09-12 1760 Eur, tačiau nurodytoms sumoms kasos pajamų orderiai nebuvo išrašyti, kasos knyga 2016 m. rugsėjo mėnesį nebuvo suvesta. Direktorius T. S. neužtikrino, kad išėmus pinigus iš sąskaitos jie būtų užpajamuoti kasoje, t.y. išrašyti kasos pajamų orderiai, kasos knyga būtų suvesta, užpildyta už 2016 m. rugsėjo mėnesį. Remiantis buvusių darbuotojų Ž. D., V. V., A. K., R. B. paaiškinimais ir pateiktas Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad direktorius T. S. už darbą Bendrovėje jiems išmokėjo 6367,15 Eur neapsikaityto darbo užmokesčio. Direktorius T. S. neužtikrino, kad nurodyta suma būtų įtraukta į atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, buhalterinės apskaitos registrus ir nuo priskaičiuoti bei sumokėti į biudžetą privalomi mokesčiai. Šiais veiksmais T. S. pažeidė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 46 straipsnio 2 punktas, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16, 17 punktai, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574-12 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S. teismo posėdžiu metu parodė, kad reikėjo greičiau pabaigti objektą, todėl darbuotojams sumokėjo daugiau pinigų, tie pinigai buvo priedai prie atlyginimo už lauko darbus. VMI buvo pristatyti dokumentai, daugiau niekas nieko neprašė. Buvo priskaičiuotas lauko priedas ir išmokėtas, kaip priedai buvo įforminti nežino. Vieniems darbuotojams buvo sumokėta bankiniu pavedimu, kitiems grynais pinigais. Buhalterė atspausdindavo lapą, kuriame darbuotojai pasirašydavo už gautus atlyginimus. Atlyginimai buvo mokami vieną kartą per mėnesį, darbuotojai pasirašydavo, kad gaudavo atlyginimą, tačiau kur atsisprindėjo priedai už lauko darbus nežino. Nepripažįsta, kad atlyginimai buvo mokami pažeidžiant įstatymus, tačiau šio fakto pagrįsti negali. Su V. darbo sutartis nepasirašyta per aplaidumą, kadangi didelė darbuotojų kaita. Darbo sutartys buvo sutarytos su visais darbuotojais, bet ne visos buvo pasirašytos, SODRAI visi duomenys buvo perduoti, tačiau yra tokių atvejų, kai žmogų įdarbini, iškomandiruoji į kitą miestą, o jis po pusės dienos išeina iš darbo. Kasos knyga yra sutvarkoma mėnesio pabaigoje, todėl tikrinant kasos knygą, joje nebuvo įrašų. Kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, gailisi. Prašo skirti mažą baudą, kadangi turi tris mažamečius vaikus.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškino, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų įrodančių, kad T. S. padarė pažeidimus, jie yra įrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-4), T. S. paaiškinimas (b. l. 5), R. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016-04-22 iki 2016-09-23 pilnu etatu, darbų vadovu. Dėl darbo, darbo sąlygų ir apmokėjimo žodžiu tarėsi su Bendrovės direktoriumi T. S., kuris pažadėjo mokėti 1500 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Per nurodytą laikotarpį direktorius T. S. už darbą du kartus į jo asmeninę sąskaitą pervedė po 1000 Eur ir davė grynų pinigų kuro įsigijimui, detalių pirkimui, po kurių įsigijimo jam liko 933,67 Eur, kurie liko jam kaip darbo užmokestis (b. l. 6), A. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016-03-16 iki 2016-06-10, pilnu etatu, darbų vadovo pareigose. Darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 17 val. Dėl darbo sąlygų sutarė su direktoriumi T. S.. Darbo sutarties nepasirašė. Direktorius atlyginimą mokėdavo grynais pinigais, per minėtą laikotarpį gavo 2000 Eur. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose nepasirašė (b. l. 7), V. V. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo santechniku nuo 2016-04-01 iki 2016-07-13. Pradėjus dirbti sutartis pasirašymui pateikta nebuvo. Žodžiu sutarė, kad jis dirbs pilnu etatu su direktoriumi T. S. susitarė, kad jam bus mokama 900 Eur, tačiau vėliau paaiškėjo, kad yra įdarbintas puse etato. 1800 Eur atlyginimą jam išmokėta pats T. S. grynais pinigais, darbo užmokesčio žiniaraščiuose jis nepasirašinėjo, ir jų nėra matęs (b. l. 8), Ž. D. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) santechniku dirbo nuo 2016-04-01 iki 2016-07-13, dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo tarėsi su Bendrovės direktoriumi T. S., kuris pažadėjo mokėti 900 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Darbo sutartis jam nebuvo pateikta pasirašymui. Už darbą jam nebuvo pervesta nei į sąskaitą, nei išmokėta grynais pinigais . Dirbdamas sužinojo, kad yra įformintas kaip esantis neapmokamose atostogose (b. l. 9), A. V. paaiškinimas (b. l. 10), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 11-16), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 17-19), E. T. paaiškinimas (b. l. 20), E. Ž. paaiškinimas (b. l. 21), V. Z. paaiškinimas (b. l. 22), A. V. paaiškinimas (b. l. 23), sąskaitos išrašo kopija (b. l. 24-26), sąskaitos ataskaita (b. l. 27-229), darbo sutarčių kopijos (b. l. 30; 31; 32; 33), darbo užmokesčio žiniaraštis (b. l. 34-39), kasos knygos kopija (b. l. 40-42).

2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.

2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkte numatyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, įmonė pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas įmonės vadovo ir finansininko parašais. Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo popierių. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir finansininko parašais. Įmonės struktūriniai padaliniai (išskyrus biudžetinių įstaigų) finansininko nustatyta tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas. Operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose. Biudžetinėse įstaigose biudžetinėms ir nebiudžetinėms lėšoms pildomos atskiros kasos knygos. Jeigu pildomos atskiros kasos knygos, kasos išlaidų orderiai numeruojami atskira eilės tvarka. 17 punkte numatyta, kad kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį. Kasdien, jeigu finansininko nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) į buhalteriją antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo buhalterijos darbuotojas, priėmęs šiuos dokumentus. Finansininko nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje, o biudžetinėse įstaigose – kiekvieną dieną.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas), 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869, 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šio straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra <...>, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, <...> negu ATPK.

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalis atitinka ANK 99 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, šiuo atveju nėra pagrindo minėtą ATPK straipsnį perkvalifikuoti į ANK.

ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalis atitinka ANK 162 straipsnio 1 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, šiuo atveju nėra pagrindo minėtą ATPK straipsnį perkvalifikuoti į ANK.

ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalis atitinka ANK 189 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, T. S. veika perkvalifikuotina iš ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalies į ANK 189 straipsnio 1 dalį.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad T. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 189 straipsnio 1 dalyje, bei administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas.

Informacijos apie T. S. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į administracinių nusižengimų, administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo asmenybę, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos sankcijose už padarytus administracinius nusižengimus ir administracinius teisės pažeidimus numatytos nuobaudos – baudos sankcijų ribose. Už atskirus nusižengimus ir pažeidimus paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 284 straipsniu, 286 straipsniu,

nutaria:

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) veiką perkvalifikuoti iš ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalies į ANK 189 straipsnio 1 dalį, bei pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje ir skirti:

– už administracinį nusižengimą numatytą ANK 189 straipsnio 1 dalyje skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą;

– už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje skirti 2896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) baudą;

– už administracinį nusižengimą numatytą ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje skirti 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062761255.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.