Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-641-330/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-11-19
Bylos Nr.: 2A-641-330/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02267-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvių kepėjas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „MANTINGA“

Kategorijos

2.7.1Autorių ir gretutinės teisės

Civilinė byla Nr. 2A-641-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02267-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.; 2.7.3.; 2.8. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvių kepėjas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1259-661/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MANTINGA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvių kepėjas“ dėl autorių teisių gynimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „MANTINGA“ (toliau – ieškovas) pateiktu ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvių kepėjas“ (toliau – atsakovas) prašė uždrausti atsakovui naudoti šaldytos tešlos pakuotes, kurių dizainas yra pateikiamas ieškinio Priede Nr.2 – „Bemielė sluoksniuota tešla“ ir „Mielinė sluoksniuota tešla“, kaip pažeidžiančias ieškovui priklausančias autoriaus turtines teises; įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 15 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sunaikinti visas nurodyto dizaino pakuotes; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 130 000 Lt (37 652 EUR) dydžio kompensaciją už autorių turtinių teisių pažeidimą bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „MANTINGA“ nuo 2011 metų spalio mėnesio naudoja atnaujinto dizaino trijų rūšių tešlos pakuotes: bemielė sluoksniuota tešla lapeliais pakuojama į geltonos spalvos pakuotes, mielinė sluoksniuota tešla lapeliais pakuojama į raudonos spalvos pakuotes, bemielė sluoksniuota lankstyta tešla pakuojama į mėlynos spalvos pakuotes. Visų nurodytų pakuočių dizainas yra originalus, vienodo stiliaus, besiskiriantis tik spalvomis ir užrašais. Atsakovo įmonė ir jos prekiaujama produkcija Lietuvos rinkoje atsirado vėliau, nei ieškovas pradėjo naudoti minėtas trijų rūšių tešlos pakuotes. Nuo 2012 metų pabaigos atsakovo įmonė pradėjo savo realizuojamą tešlą pardavinėti labai panašiose į ieškovo pakuotėse, kurios, ieškovo manymu, klaidina vartotojus bei apriboja ieškovui galimybę tinkamai konkuruoti. Ieškovo teigimu, atsakovo naudojamų pakuočių dizainas yra klaidinančiai panašus į ieškovo pakuotes, nes: 1) naudojamos analogiškos pakuočių spalvos tos pačios rūšies gaminiams: geltona pakuotė – bemielei sluoksniuotai tešlai, raudona pakuotė – mielinei sluoksniuotai tešlai; 2) žodis „TEŠLA“ užrašytas tokiu pačiu šriftu, tokio pat dydžio raidėmis, toje pačioje vietoje, užrašą išdėstant ne lygia eilute, o išgaubta eilute; 3) virš žodžio „TEŠLA“ toje pačioje vietoje naudojamas užrašas mažosiomis raidėmis „Bemielė sluoksniuota“ arba „Mielinė sluoksniuota“; 4) virš šių užrašų toje pačioje vietoje kaip „MANTINGOS“ raudonas logotipas yra naudojamas raudonas atsakovo logotipas; 5) panašioje pakuotės vietoje naudojamas panašus grafinis elementas – lapeliai ir užrašas „4 lapeliai“, kuris yra naudojamas ir „MANTINGOS“ pakuotėse (6 arba 5 lapeliai arba 2 lapai); 6) toje pačioje pakuotės vietoje naudojamos panašaus dydžio ir panašiai įkomponuotos kepinių nuotraukos, po kuriomis naudojami užrašai „serviravimo pavyzdys“; 7) naudojami tie patys spalvų deriniai pakuotės fonui ir užrašams: geltona-mėlyna, raudona-mėlyna. Ieškovo teigimu, vartotojų suklaidinimo tikimybė yra labai didelė, kadangi lyginamosios pakuotės yra naudojamos tapačioms prekėms. Be to, ieškovo manymu, šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos atsakovo nesąžiningumą įrodančios aplinkybės, kurioms esant skiriamųjų gaminio požymių kopijavimas yra draudžiamas, t. y. atsakovui imituojant atsakovo gaminio skiriamuosius požymius yra sukeliamas vartotojų klaidinimas dėl gaminio kilmės ir yra pasinaudojama ieškovo reputacija. Ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl klaidinančiai panašaus pakuočių dizaino, tačiau atsakovo atstovas su pretenzijoje išdėstytomis aplinkybėmis ir autoriaus turtinių teisių galimais pažeidimais nesutiko. Ieškovo manymu, atsakovas be ieškovo leidimo naudodamas jam priklausančių autorinių kūrinių kopijas, pažeidžia ieškovo autorių turtines teises, numatytas ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktuose, 2 dalyje ir 73 straipsnyje, kas sudaro pagrindą civilinės atsakomybės taikymui.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Lietuvių kepėjas“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pareikštais reikalavimais. Nurodė, kad atsakovo parduodamos produkcijos pakuočių elementai – serviravimo paveikslėlio pateikimas dešiniame pakuotės šone, logotipo pateikimas raudoname fone, spalvinės kompozicijos – buvo naudojami atsakovo akcininko dar nuo 2004 metų, o tamsiai mėlyna užrašų spalva ir atitinkamos spalvos (geltona bei oranžinė) – atitinkamai nuo 2010 metų pradžios, t. y. pirmiau nei ieškovo nurodytose ginčo objektu esančiose pakuotėse. Tuo metu, kai atsakovas savo gaminių pakuotėse jau naudojo atitinkamus nurodytus pakuočių elementus, ieškovas naudojo visai kitokio pavyzdžio pakuotes nei tos, kurios yra ginčo objektas. Atsakovo teigimu, ieškovo įmonės naudojamas prekių ženklas „MANTINGA“ prekių ženklų registre yra įregistruotas bespalvis (juodos spalvos) ir neturi raudonos spalvos skiriamojo požymio, kuris būtų saugomas kaip vizualinis prekių ženklo elementas, todėl ieškovas negali turėti jokių pretenzijų į raudoną spalvą. Be to, minėtas prekių ženklas prekių ženklų registre apskritai įregistruotas tik 2012 m. spalio 25 d., todėl, atsakovo manymu, ne jis nukopijavo, o pats ieškovas tikėtinai nukopijavo atsakovo ir jo verslo grupės įmonių turimų pakuočių esminius elementus. Atsakovo manymu, ieškovo nurodomų pakuočių elementai nėra originalūs, nes įprastai ir plačiai naudojami rinkoje bei yra nulemti konkrečios prekės pakuotei taikomų funkcionalumo ir paskirties bei ženklinimo reikalavimų. Atsakovo nuomone, jis nepadarė ieškovo pakuočių kopijų, nenukopijavo autorių teisių objekto, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo atsakomybei kilti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas uždraudė atsakovui UAB „Lietuvių kepėjas“ naudoti šaldytos tešlos pakuotes, kurių dizainas yra pateikiamas ieškovo ieškinio Priede Nr.2 – „Bemielė sluoksniuota tešla“ ir „Mielinė sluoksniuota tešla“, kaip pažeidžiančias ieškovui priklausančias autoriaus turtines teises; įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per 15 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sunaikinti visas pakuotes, kurių dizainas yra pateikiamas ieškinio Priede Nr.2, kaip pažeidžiančias ieškovui priklausančias autoriaus turtines teises; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 23 169,60 EUR (80 000 Lt) dydžio kompensaciją už autorių turtinių teisių pažeidimą ir 2 948,91 EUR (10 182 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad nuo 2011 metų spalio mėnesio UAB „MANTINGA“ naudoja atnaujinto dizaino trijų rūšių tešlos pakuotes, kurių spalvos buvo naudojamos atitinkamai tešlos rūšiai ir ankstesnio dizaino pakuotėse nuo 1998 metų. Teismas pažymėjo, kad visų pakuočių dizainas yra vienodo stiliaus, besiskiriantis tik spalvomis ir užrašais, kad pakuočių dizainas yra originalus, sukurtas UAB „MANTINGA“ darbuotojos (dizainerės), todėl ieškovui priklauso visos autoriaus turtinės teisės į šiuos tešlos pakuočių dizainus.

Atsakovo argumentus, kad Estijos įmonė Cristella VT OU dar 2004 metais sukūrė pirmąsias Cristella gaminių pakuotes, panaudojant oranžinę ir raudoną spalvas, dešinėje pusėje panaudojant serviravimo paveikslėlį, kairėje pusėje – Cristella logotipą raudonos spalvos fone su mėlynos ir geltonos spalvos elementais, teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog atsakovas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad įmonės Cristela VT OU gaminiai estiškose pakuotėse į Lietuvą buvo pradėti importuoti ir jais prekiaujama nuo 2009 metų lapkričio mėnesio.

Teismas nesivadovavo atsakovo pateiktu Estijos bendrovės BLOOM DESIGN patvirtinimu (t. II., b.l. 61), kad minėta įmonė 2011 m. rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę, 5-9 dienomis, sukūrė atsakovo ginčo pakuočių dizainą, nurodydamas, jog abejoja tokio patvirtinimo patikimumu (CPK 185 str.). Savo ruožtu ieškovo pateiktus 2011 m. kovo 14 d. bei 2011 m. rugsėjo 20 d. kūrinio perdavimo aktus su priedais teismas vertino kaip tinkamus įrodymus, patvirtinančius ieškovo pakuotės sukūrimo faktą.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginius, kad jo pakuotės į rinką buvo išleistos 2012 metų pradžioje, teismas taip pat atmetė kaip neįrodytus. Ieškovo pateiktus įrodymus (pakuočių dizaino užsakymus spaustuvei, reklaminę medžiagą, sutartis su prekybos tinklais, informaciją svetainėje facebook.com), patvirtinančius, kad jis savo atnaujintas pakuotes su raudonu logotipu naudoja nuo 2011 metų pabaigos, teismas vertino kaip tinkamus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ieškovo atnaujinto dizaino pakuotės su senesniu „MANTINGA“ logotipu niekuo nesiskiria nuo ieškinyje nurodytos pakuotės su raudonu „MANTINGA“ logotipu, (vien tik šiuo logotipu), todėl atsakovo pakuotės laikytinos tiek vienų, tiek kitų ieškovo pateiktų į bylą pakuočių kopijomis.

Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei specialisto išvada (t. I., b. l. 8-72), teismas nusprendė, jog atsakovo lietuviškų pakuočių dizainas yra klaidinančiai panašus į ieškovo pakuočių dizainą.

Teismas sutiko su Lietuvos grafinio dizaino asociacijos specialisto išvada (t. I., b. l. 69), kad nors atsakovo lietuviškos pakuotės nėra identiškos lyginant su ieškovo pakuotėmis, tačiau naudojami tokie patys komponavimo principai bei grafiniai elementai, kurių visuma turi klaidinamo vizualinio panašumo.

Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, kad ieškovo UAB „MANTINGA“ gaminamo produkto – šaldytos tešlos pakuotės buvo sukurtos ir pradėtos naudoti nuo 2011 m. spalio mėnesio, o atsakovo UAB „Lietuvių kepėjas“ platinamo estų kilmės produkto – šaldytos tešlos pakuotės rinkoje atsirado 2012 metų pabaigoje, teismas konstatavo, jog atsakovo šaldytos tešlos pakuotės galėjo būti kurtos imituojant UAB „MANTINGA“ gaminamo produkto pakuotes, kopijuojant charakteringus UAB „MANTINGA“ pakuotės grafinio dizaino kūrinio elementus – pagrindinio pavadinimo komponavimą, pasirinktą šriftą, jo išlinkimo lanką bei spalvą.

Nustatęs, kad atsakovas naudoja ieškovui priklausančių autorinių kūrinių kopijas, neturėdamas šių kūrinių autorių turtinių teisių subjekto, t. y. ieškovo leidimo, teismas padarė išvadą, jog tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidžia ieškovo autorių turtines teises, numatytas ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktuose, 2 dalyje ir 73 straipsnyje.

Įvertinęs faktines aplinkybes, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog neturėdamas ieškovo leidimo jis panaudojo tešlos pakuočių dizainą ir pardavinėjo panašiose pakuotėse savo gaminamas prekes, jog tarp atsakovo kaltų veiksmų ir jais padarytos ieškovui žalos yra priežastinis ryšys, nes didelė dalis vartotojų pasirinko gaminį atsakovo pakuotėse, manydami, jog tai gali būti ieškovo gaminys, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygos dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo.

Pasisakydamas dėl nesąžiningos konkurencijos teismas pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas laikytini tiesioginiais konkurentais, nes veikia toje pačioje verslo srityje, toje pačioje rinkos sferoje, užsiima tos pačios paskirties produktų gamyba ir prekyba. Teismas, remdamasis padaryta išvada, kad atsakovas naudoja nuo ieškovo nukopijuotą šaldytos tešlos pakuočių dizainą, bei ieškovo teiginiais, jog jo ir atsakovo prekės prekybos vietose (šaldikliuose) dažniausiai išdėstomos vienos šalia kitų, konstatavo, kad vartotojai gali būti suklaidinti dėl gaminio tapatybės, kad ieškovo galimybės konkuruoti rinkoje parduodant savo prekes stipriai sumažėja, nes dalis klientų, norinčių nusipirkti ieškovo tiekiamas į rinką prekes, perka nukopijuotu dizainu pažymėtas atsakovo tiekiamas prekes.

Vadovaudamasis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2013 m. gegužės mėnesį atliktos apklausos duomenimis, teismas priėjo išvados, kad yra įrodytas lyginamųjų pakuočių panašumas, galimybė suklaidinti visuomenę ir pasinaudojimas kito subjekto turima reputacija.

Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas sprendė, kad aplinkybės, jog atsakovo lietuviškos pakuotės nebuvo identiškos ieškovo pakuotėms, o tik panašios, kad vartotojų suklaidinimo tikimybė siekė iki 50 proc., sudaro pagrindą mažinti ieškovo prašomą priteisti 130 000 Lt kompensaciją iki 80 000 Lt dydžio.

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas „Lietuvių kepėjas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo pakuočių dizainas nukopijuotas nuo ieškovo pakuočių anksčiau sukurto dizaino. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad ieškovo ginčijamą atsakovo platinamos tešlos pakuočių dizainą lėmė ankstesnis šios prekės gamintojui Cristella VT OU priklausantis pakuočių dizainas, kuris rinkoje pasirodė žymiai anksčiau nei ieškovo pakuotės.

2. Teismas nepagrįstai laikėsi nuostatos, kad atsakovas tinkamai neįrodė aplinkybių, jog Estijos bendrovės Cristella VT OU tešlos gaminiai su specialiai jiems sukurtomis pakuotėmis į Lietuvą buvo pradėti importuoti ir jais pradėta prekiauti 2009 metų spalio mėnesį, po to, kai buvo įsteigtas ir savo veiklą pradėjo vykdyti atsakovas. Priešingai nei sprendė teismas, apelianto manymu, šias aplinkybes patvirtina pakuočių dizainą kūrusios bendrovės DDB Eesti OU 2014 m. sausio 23 d. raštas, kuris skundžiamame teismo sprendime nebuvo įvertintas.

3. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo ginčijamų pakuočių sukūrimo laiko, teismas nepagrįstai nesivadovavo dizainą kūrusios Estijos bendrovės Bloom OU 2014 m. gegužės 29 d. raštu. Apelianto nuomone, tai, kad šiame rašte nėra informacijos apie tikslią pakuočių sukūrimo dieną ir sukurtų pakuočių perdavimą užsakovui, nesudaro pagrindo abejoti aptariamu dokumentu bei jame nurodytos informacijos teisingumu. Tuo labiau, atsižvelgiant į tai, kad pakuočių sukūrimo faktą ir laiką, be kita ko, patvirtina užsakovo Estijos bendrovės Cristella VT OU 2014 m. gruodžio 18 d. raštas, dėl kurio skundžiamame teismo sprendime taip pat nebuvo pasisakyta.

4. Nesutinkama su teismo išvada, kad ieškovo naudojamos pakuotės buvo sukurtos jo darbuotojos dizainerės S. B. . Apelianto manymu, aplinkybės, kad ši darbuotoja ieškovo bendrovėje dirba ne dizainere, o marketingo vadybininke, kad jos pareiginiuose nuostatuose nereikalaujama meninio išsilavinimo bei nėra numatyta dizaino kūrimo funkcijos, paneigia nurodytą teismo išvadą.

5. Pasisakydamas dėl lyginamųjų pakuočių panašumo, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos grafinio dizaino asociacijos narių 2013 m. birželio 12 d. išvada, kadangi šis įrodymas, apelianto vertinimu, nėra tinkamas tokiai pozicijai pagrįsti. Apelianto nuomone, nurodytas dokumentas negali būti kvalifikuojamas kaip specialisto išvada CPK 212 straipsnio 1 dalies prasme, nes jis nebuvo gautas proceso įstatyme nustatyta tvarka. Be to, šis dokumentas išimtinai grindžiamas tik ieškovo pateikta informacija dėl ieškovo ir atsakovo naudojamų pakuočių atsiradimo laiko, neįvertinant aplinkybių, jog atsakovo naudojamos pakuotės buvo ankstesnių gamintojo Estijos bendrovės Cristella VT OU pakuočių nuosekli tąsa. Šiame dokumente padarytos išvados yra prieštaringos, suformuluotos kaip tikėtinos, o ne vienareikšmės.

6. Skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta, ar ieškovo naudojamos pakuotės, su kuriomis jis sieja savo teisių pažeidimą, gali būti laikomos kūriniais ATGTĮ prasme. Apelianto manymu, ieškovo pakuotės nelaikytinos autorių teisių objektu, nes nepasižymi jokių originalumu, kuris yra vienas iš saugotinam kūriniui keliamų įstatymo reikalavimų.

7. Spręsdamas klausimą dėl ieškovui priklausančių autoriaus turtinių teisių pažeidimo, teismas neteisingai nurodė, kad atsakovui platinant tešlos gaminius nuo ieškovo esą nukopijuotuose pakuotėse, šis pažeidė ATGTĮ įtvirtintas autoriaus turtines teise. Apelianto manymu, jo pakuotės nėra ieškovo pakuočių kopijos ATGTĮ prasme, todėl šiame įstatyme numatyti autoriaus teisių gynimo būdai negalėjo būti taikomi.

8. Teismo išvados dėl nesąžiningos konkurencijos ir priteistinos kompensacijos dydžio yra visiškai nepagrįstos, kadangi nagrinėjamoje byloje neįrodyti atsakovo tyčiniai veiksmai siekiant nesąžiningai konkuruoti, taip pat neįrodytas žalos atsiradimo faktas bei priežastinis ryšis tarp žalos ir galimų neteisėtų veiksmų.

9. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai: 1) skundžiamas teismo sprendimas gali turėti įtakos Estijos bendrovės Cristella VT OU teisėms ir pareigoms, nes jame pasisakyta, kad šiai bendrovei priklausantis pakuočių dizainas pažeidžia ieškovo autorines teises (CPK 329 str. 2 d. 1 p.); 2) skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad atsakovo platinamos pakuotės yra nukopijuotos ne tik nuo ginčijamų ieškovo pakuočių, bet ir ankstesnių ieškovo pakuočių, kuriose buvo naudojamas senesnio dizaino ieškovo logotipas, kas patvirtina, jog buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos, jog toks nustatytas faktas gali būti pagrindu reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo ir už kitus laikotarpius (CPK 329 str. 1 d.); 3) teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles – nepagrįstai prioritetą suteikė ieškovo paaiškinimams, o ne atsakovo pateiktiems oficialiems įrodymams (CPK 329 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „MANTINGA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino atsakovo argumentų, kad ieškovo ginčijamų atsakovo pakuočių dizainą lėmė ankstesnis šios prekės gamintojui Estijos bendrovei Cristella VT OU priklausantis pakuočių dizainas ir šio dizaino nuosekli raida, kadangi nurodytos pakuotės yra skirtingos ir nesudaro ginčo objekto nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad ieškovas Estijos įmonei Cristella VT OU neturi jokių pretenzijų.

2. Sutinkama su teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ginčijamas pakuočių dizainas Estijos bendrovės Cristella VT OU užsakymu buvo sukurtas 2004 metais. Ieškovo manymu, atsakovo pateikti pakuočių dizainą kūrusios bendrovės DDB Eesti OU 2014 m. sausio 23 d. ir 2014 m. gegužės 29 d. pranešimai neįrodo ginčijamų atsakovo pakuočių ankstesnį, nei ieškovui priklausančių pakuočių, sukūrimo faktą ir laiką.

3. Teismo išvada, kad ieškovas savo pakuotes pasigamino ir pradėjo naudoti beveik metais anksčiau nei atsakovas, padaryta tinkamai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog paraiška įregistruoti ieškovo prekių ženklą „MANTINGA“ buvo pateikta 2011 m. spalio 19 d., užsakymai spaustuvei dėl naujo dizaino pakuočių platinimo, reklaminė medžiaga, sutartys su prekybos tinklais – 2011 m. lapkričio mėnesį.

4. Apeliantas, pasisakydamas dėl vizualaus lyginamųjų pakuočių panašumo, nepagrįstai ginčija ieškovo pateiktas 2013 m. birželio 12 d. specialistų akto išvadas, kadangi šios išvados nebuvo paneigtos kitais leistinais įrodymais. Ieškovo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovo ir atsakovo naudojamos pakuotės yra klaidinamai panašios ir egzistuoja vartotojų klaidinimo galimybė, taip pat patvirtina 2015 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimas, kuriuo atsakovui priklausančių prekių ženklų registracijos pripažintos negaliojančiomis PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu.

5. Apelianto argumentus, kad ieškovo pakuotės nelaikytinos autorių teisių objektu, paneigia 2013 m. birželio 12 d. specialistų ekspertizės akto išvados, jog šios pakuotės yra autoriniai grafinio dizaino kūriniai. Ieškovo manymu, ATGTĮ prasme ginčo pakuotės yra taikomosios dailės kūriniai, kurie yra priskiriami prie autorių teisių objektų.

6. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl nesąžiningos konkurencijos. Ieškovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybes, jog pakuočių kopijavimas/imitavimas gali klaidinti vartotojus ir sugadinti kito subjekto turimą reputaciją, patvirtina ieškovo pateiktų vartotojų nuomonės apklausų rezultatai.

7. Priimdamas sprendimą teismas neprivalėjo vertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo atskirai, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo UAB „MANTINGA“ gaminamų ir parduodamų tešlos gaminių – „Bemielė sluoksniuota tešla“ ir „Mielinė sluoksniuota tešla“ pakuočių ir atsakovo UAB „Lietuvių kepėjas“ platinamų Estijos bendrovės Cristella VT OU gaminamų tešlos gaminių „Bemielės sluoksniuotos tešlos“ ir „Mielinės sluoksniuotos tešlos“ pakuočių galimo panašumo bei ieškovo autorių turtinių teisių apsaugą ir sąžiningą konkurenciją reguliuojančių normų pažeidimo.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. spalio 19 d. buvo gauti atsakovo (apelianto) rašytiniai paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai, kuriuos atsakovas prašo pridėti prie bylos medžiagos bei įvertinti nagrinėjant jo apeliacinį skundą. Ieškovo pateiktame prašyme teigiama, kad apeliantas neįrodė rašytinių paaiškinimų bei naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės, kad teikdamas naujus dokumentus likus vos dienai iki teismo posėdžio – elgiasi nesąžiningai ir siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis teismas, pasisakydamas nurodytu klausimu pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

Apeliacinis teismas, įvertinęs atsakovo (apelianto) pateiktų rašytinių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų turinį, laikosi nuostatos, kad juose išdėstyta informacija ir duomenimis papildomai grindžiamos aplinkybės, jau nurodytos atsakovo apeliaciniame skunde ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl apeliacinio skundo dalykas iš esmės nekeičiamas.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei siekiant tinkamai atskleisti bylos esmę ir teisingai išspręsti tarp šalių susiklosčiusį ginčą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovo rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai priimami prie bylos medžiagos ir gali būti vertinami.

Dėl ginčo objektų vertinimo autorių teisės aspektu

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl autorių teisių gynimo, padarė išvadą, kad ieškovo naudojamas atnaujintų trijų rūšių tešlos pakuočių dizainas yra originalus, sukurtas UAB „MANTINGA“ darbuotojos (dizainerės), todėl būtent ieškovui priklauso visos autoriaus turtinės teisės į šių pakuočių dizainą. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, laikosi pozicijos, kad ieškovo UAB „MANTINGA“ pakuotės nelaikytinos autorių teisių objektu, kadangi nepasižymi originalumu, kuris yra vienas iš saugotinam kūriniui keliamų įstatymo reikalavimų.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo objektų vertinimo autorių teisės aspektu, visų pirma pažymi, kad nacionalinėje teisėje autorių teisių objektai apibūdinami kaip originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (ATGTĮ 4 str.1 d.). Taikomosios dailės kūriniai priskiriami prie autorių teisių objektų bei apibrėžiami kaip bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui. Vienas iš pagrindinių autorių teisių objektą apibūdinančių požymių yra kūrinio originalumas. Originalumo sampratos teisės aktai iš esmės nepateikia, todėl esant ginčui originalumo nustatymas yra fakto klausimas, kuri išsprendžia teismas. Objekto originalumui, arba kūrinio individualiam pobūdžiui nustatyti reikšmingas yra kūrinio sukūrimo momentas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, laikėsi nuostatos, kad atsakovas neįrodė, jog Estijos įmonė Cristella VT OU 2004 metais sukūrė pirmąsias Cristella gaminių pakuotes, panaudojant oranžinę ir raudoną spalvas, dešinėje pusėje panaudojant serviravimo paveikslėlį, kairėje pusėje – Cristella logotipą raudonos spalvos fone su mėlynos ir geltonos spalvos elementais. Teismo vertinimu, atsakovas taip pat neįrodė, kad įmonės Cristela VT OU gaminiai tokiose estiškose pakuotėse į Lietuvą buvo pradėti importuoti ir prekiauti 2009 metų lapkričio mėnesį, o 2011 metais buvo užsakytas ir sukurtas atsakovo ginčo pakuočių dizainas, kuris į rinką buvo išleistas 2012 metų pradžioje. Nurodytų išvadų bei ieškovo pateiktų įrodymų kontekste teismas nusprendė, kad ieškovas atnaujinto dizaino pakuotes pradėjo naudoti nuo 2011 metų pabaigos, o atsakovo platinamo estų kilmės produkto šaldytos tešlos pakuotės rinkoje atsirado 2012 metų pabaigoje. Teisėjų kolegija su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, kadangi jos padarytos neteisingai atskleidus esmines faktines bylos aplinkybes bei tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos ir jų reikšmės nagrinėjam ginčui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas įrodinėdamas, jog UAB „Lietuvių kepėjas“ ginčo pakuotės atsirado rinkoje anksčiau nei ieškovo, jog jos yra Estijos bendrovei priklausančių pakuočių dizaino nuoseklios raidos rezultatas, kreipėsi į Estijos bendroves DDB Esti OU bei Bloom OU, kurios sukūrė tešlos gamintojo Cristella OU VT pakuočių dizainą. 2013 m. balandžio 11 d. Estijos bendrovės Bloom OU oficialiu pranešimu buvo patvirtintas faktas, kad pakuočių „Mielinė sluoksniuota tešla“ ir „Bemielė sluoksniuota tešla“ dizainą parengė šios bendrovės dizaineriai. Rengiant dizaino pasiūlymus buvo atsižvelgta į Estijos bendrovės Cristella VT OU pasiūlymus ir komentarus. Atlikus darbą visos autorinės teisės, susijusios su pakuočių naudojimu, buvo perduotos užsakovui, t. y. Estijos bendrovei Cristella VT OU (t. 1, b. l. 46-47). 2014 m. sausio 20 d. Estijos bendrovės Bloom OU patikslintu oficialiu pranešimu papildomai buvo pateikta informacija, kad kuriant pakuotes lietuvių ir latvių kalbomis buvo paliktos anksčiau naudotų (nuo 2004 metų) Estijos bendrovės Cristella VT OU pakuočių spalva ir identitetas, kadangi šios spalvos buvo gerai žinomos, istoriškai susijusios su šiais produktais bei simbolizuojančios miltus ir tešlos gaminius (t. 1, b. l. 186-187). 2014 m. sausio 23 d. Estijos bendrovės DDB Eesti OU oficialiu pranešimu taip pat buvo patvirtintas faktas, kad pakuočių dizainas Cristella VT OU užsakymu buvo sukurtas dar 2004 metais (t. 1, b. l. 169-171). 2014 m. gegužės 29 d. Estijos bendrovės Bloom OU pranešimu pakartotinai buvo patvirtintas faktas, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį kompanija „Bloom OU“ sukūrė ginčo pakuočių dizainą, kad sukurtas dizainas yra šios įmonės autorinis darbas (t. 2, b. l. 60-61). Estijos bendrovės Cristella VT OU 2014 m. gruodžio 18 d. pranešimu buvo patikslinta pakuočių dizaino sukūrimo data, nurodant, jog dizainas buvo sukurtas 2011 metų rugsėjo pirmąją savaitę, t. y. rugsėjo 5-9 dienomis (t. 2, b. l. 114-116). Nurodytuose dokumentuose (oficialiuose pranešimuose) yra pakankamai informacijos, sudarančios pagrindą manyti, kad naudojamas ginčijamų pakuočių dizainas yra tiesiogiai susijęs su Estijos bendrovės Cristella VT OU dar 2004 metais sukurtu pakuočių dizainu, nes yra šios bendrovės sukurto dizaino nuoseklios raidos rezultatas. Apeliacinio teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia skundžiamame teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad byloje esančiuose Estijos bendrovių oficialiuose pranešimuose nėra informacijos apie pakuočių dizaino sukūrimo tikslią datą, kadangi ši informacija aiškiai nurodyta Estijos bendrovės Cristella VT OU 2014 m. gruodžio 18 d. pranešime, be to, šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad pirminis ginčijamų pakuočių dizainas buvo sukurtas dar 2004 metais Estijos bendrovės Cristella VT OU užsakymu. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei byloje surinktiems įrodymams, kad Estijos bendrovės Cristella VT OU naudotos tešlos gaminių pakuotės trikalbiu tekstu Lietuvos rinkoje pasirodė 2010 metais (t. 1, b. l. 104-110), teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Estijos bendrovių oficialius pranešimus, tarp kurių nėra jokių esminių prieštaravimų, kritiškai vertino kaip nepatikimus įrodymus bei jais nesivadovavo sprendžiant klausimą dėl ginčijamų pakuočių dizaino dominuojančių elementų sukūrimo momento.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad Estijos bendrovės Cristella VT OU gaminamos tešlos pakuočių, kurias naudoja atsakovas (ginčo pakuočių), dizainas buvo sukurtas 2011 m. rugsėjo 5-9 dienomis. Pasisakant dėl ieškovo atnaujintų pakuočių atsiradimo Lietuvos rinkoje momento, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo pozicija šiuo klausimu bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Teigiant, kad ieškovo atnaujinto dizaino pakuotės buvo naudojamos nuo 2011 metų pabaigos, ieškovas bei atsakovas pateikė tuos pačius įrodymus – UAB „MANTINGA“ 2011 - 2012 m. produkcijos ištraukas, iš kurių matyti, kad ieškovo senesnio dizaino pakuotės buvo naudojamos ir 2012 metais (t. 1, b. l. 17, 118-119). Be to, kaip matyti iš ieškovo pateikto 2011 m. birželio 15 d. – birželio 21 d. reklaminio leidinio „IKI savaitėlė“, nurodytu laikotarpiu tuo pačiu metu buvo reklamuojamos skirtingo dizaino prekių pakuotės (t. 1, b. l. 157). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių kitų byloje esančių įrodymų kontekste visiškai nevertino, todėl padarė klaidingą išvadą, kad ieškovo vien tik atnaujinto dizaino pakuotės buvo naudojamos Lietuvos rinkoje nuo 2011 metų spalio mėnesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų vienareikšmiškai išvadai, kad ieškovo atnaujinto dizaino pakuotės Lietuvos rinkoje atsirado anksčiau, nei buvo sukurtas Estijos bendrovės Cristella VT OU gaminių pakuočių dizainas, padaryti. Šios išvados nei paneigia, nei patvirtina ieškovo pateikti akcijos prekių ir kainų pasiūlymai (t. 1, b. l. 23-36, t. 2, b. l. 20-29), marketingo sutartys (t. 1, b. l. 38, 39, 148), reklamos paslaugų teikimo sutartys (t. 1, b. l. 37, 154, t. 2, b. l. 9-19, 30-48), kadangi šiuose dokumentuose nėra informacijos apie tai, kokio dizaino – seno ar atnaujinto – prekių pakuotės buvo naudojamos.

Prieštaringai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo atnaujintų pakuočių dizainą sukūrė ieškovo Marketingo padalinio specialistė S. B. . Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų – 2008 m. gegužės 23 d. darbo sutarties, 2004 m. rugsėjo 1 d. pareigybinių nuostatų, 2011 m. rugsėjo 20 d. kūrinio perdavimo - priėmimo akto, šiuose dokumentuose nėra jokios informacijos, patvirtinančios, kad bendrovės darbuotoja, vykdydama jai pavestas marketingo vadybininkės pareigas, buvo įpareigota sukurti ieškovui jo prekių pakuočių dizainą. Nurodytuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad minėtos specialistės kvalifikacija yra tinkama tokių funkcijų, kurios nėra numatytos jos pareigybiniuose nuostatuose, vykdymui. Taip pat nėra jokios informacijos, kokie reikalavimai buvo keliami kuriamam pakuočių dizainui, kokia sukurto dizaino ir autorių turtinių teisių į jį perdavimo tvarka. Nesant nurodytų duomenų, nėra pagrindo objektyviai išvadai, kad ieškovo atnaujintų pakuočių dizainas buvo originalus bei sukurtas būtent šios darbuotojos.

Nustačius, kad ginčijamų pakuočių dizainas yra tiesiogiai susijęs su Estijos bendrovės Cristella VT OU dar 2004 metais sukurtu pakuočių dizainu, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šių pakuočių panašumo. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Estijos bendrovės Cristella VT OU užsakymu sukurtų pakuočių ir ginčijamų pakuočių panašumo, apsiribojo išvada, kad vizualiai apžiūrėjus estiškas ir latviškas pakuotes, esą akivaizdu, jog jos visiškai kitokios, nei atsakovo naudojamos lietuviškos pakuotės (t. 1, b. l. 90-91). Kokius pakuočių sudedamuosius elementus lyginant ir kokiu būdu juos vertinant buvo padaryta tokia išvada, skundžiamame teismo sprendime neatskleidžiama. Apeliacinio teismo įsitikinimu, tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi Estijos bendrovės Cristella VT OU sukurtų pakuočių ir ginčijamų pakuočių panašumas buvo įrodinėjamas ne tik šių pakuočių vizualiu palyginimu, kurio faktiškai pirmosios instancijos teismas neatliko, bet ir Estijos bendrovių oficialiais pranešimais, kurių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino.

Kaip matyti iš byloje esančių Estijos bendrovių oficialių pranešimų, sukuriant 2004 metais pirmąsias Estijos bendrovės Cristella VT OU gaminių (prekių) pakuotes, pirmą kartą buvo panaudoti atitinkami pakuočių elementai: spalvos – oranžinė ir raudona; dešiniame pakuotės šone pavaizduotas gaminio serviravimo paveikslėlis; kairės pakuotės pusės, skirtos rašytinei informacijai pateikti, viršuje pateiktas logotipas su stilizuotu užrašu raudoname fone ir su mėlynos bei geltonos spalvos elementais. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo. 2010 metais sukūrus trijų skirtingų kalbų Cristella VT OU pakuotes, šios pakuotės išlaikė savo esminius vizualinius elementus ir panašumą su aukščiau aptartomis Cristella VT OU 2004 metų pakuotėmis. Kuriant šias pakuotes, papildomai buvo nuspręsta užrašus ant pakuočių trimis kalbomis pateikti tamsiai mėlyna spalva bei pakoreguoti pakuotės spalvas, pakeičiant oranžinės bemielės sluoksniuotos tešlos pakuotę į geltoną spalvą, raudonos mielinės sluoksniuotos tešlos pakuotę – į oranžinę spalvą. Nurodyti grafiniai ir spalviniai elementai bei jų išsidėstymas bendrame pakuotės fone buvo išlaikyti ir nuo 2012 m. atsakovo UAB „Lietuvių kepėjas“ platinamų Cristella VT OU gaminių pakuočių dizaine. Taigi, kuriant pirminį pakuočių dizainą bei gaminių pakuotes trims Baltijos regiono šalims (Estijai, Latvijai, Lietuvai) ir pakuotes konkrečiai šio regiono šaliai, šiose pakuotėse jau dominavo esminiai elementai bei jų atitinkamas išdėstymas bendrame pakuotės fone, kurių pagrindu ieškovas įrodinėja savo ir atsakovo naudojamų pakuočių panašumą bei kūrinio (dizaino) kopijavimo faktą. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad tarp Estijos bendrovės Cristella VT OU pirminių 2004 metais sukurtų ir naudotų pakuočių, trijų Baltijos šalių kalba naudotų pakuočių ir atsakovo naudojamų pakuočių dizaino yra akivaizdus panašumas pagal esminius elementus, t. y. spalvines kompozicijas ir jų pateikimu dešiniame pakuotės šone, logotipo su stilizuotu užrašu pateikimą raudoname fone, prekių pavadinimo pateikimą kairiame pakuotės šone. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovo UAB „Lietuvių kepėjas“ pakuočių dizainas negalėjo būti nukopijuotas nuo ieškovo naudojamų pakuočių, kurios atsirado Lietuvos rinkoje vėliau, nei buvo sukurtas Estijos bendrovės Cristella VT OU gaminių pakuočių dizainas. Be to, ieškovo pakuočių dizainas nepasižymi originalumu.

Pasisakant dėl ieškovo naudojamų pakuočių originalumo, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiose pakuotėse naudojami spalviniai sprendimai būdingi aptariamos prekių (maisto produktų) kategorijos pakuotėms, žodinio elemento išsidėstymas iš kairės į dešinę nulemtas kultūrinio faktoriaus. Pakuotėse esantis užrašas „Sluoksniuota mielinė tešla“ yra produkto įvardijimas, kuris, kaip jau buvo pastebėta, dominavo prekių pakuotėse nuo 2010 metų pradžios Estijos įmonės Cristella naudotose pakuotėse. Ieškovo naudojamas logotipas (grafinis ženklas) „MANTINGA“ Prekių ženklų registre įregistruotas tik 2012 m. rugsėjo 25 d. Be to, šiame logotipe naudojama raudona spalva nėra šio prekių ženklo saugomas elementas (t. 1, b. l. 124-125). Tuo tarpu atsakovo UAB „Lietuvių kepėjas“ platinamo produkto pakuotėse virš gaminio pavadinimo pateikiamas raudonos spalvos logotipas Prekių ženklų registre buvo įregistruotas daug anksčiau, t. y. 2010 m. vasario 17 d. (t. 1, b. l. 128-129). Atsakovo naudojamo logotipo koncepcija yra tapati grafiniams ženklams, naudojamiems pakuotėse Latvijoje ir Estijoje (t. 1, b. l. 130-132). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomų pakuočių grafiniai ir spalviniai elementai nėra originalūs, nes tokie įprastai ir plačiai naudojami rinkoje bei yra nulemti konkrečios prekės pakuotės funkcionalumo ir paskirties bei ženklinimo reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui nepaneigus susidariusio bendro įspūdžio, kad jo naudojamų pakuočių dizainą sudaro tokios rūšies pakuotėms būdingos savybės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo naudojamos pakuotės atitinka originalumo (išskirtinumo) reikalavimą.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčijamų pakuočių panašumą ir nukopijavimą patvirtina 2013 m. birželio 12 d. Lietuvos grafinio dizaino asociacijos ekspertizės akte padarytos išvados. Kaip matyti iš nurodyto akto, tyrimo atlikimo metu specialistams buvo pateikti klausimai, ar atsakovo naudojamos pakuotės imituoja (kopijuoja) ieškovo pakuotes, taip pat, ar pateikiamas UAB „MANTINGA“ šaldytos tešlos pakuočių dizainas yra autoriaus kūrinys. Atlikus ekspertizę buvo padarytos išvados, kad pakuotės nėra identiškos, tačiau jose naudojami tokie patys komponavimo principai bei grafiniai elementai, kurių visuma turi klaidinamo vizualinio panašumo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad specialistų išvada dėl ieškovo naudojamų pakuočių galimo kopijavimo buvo padaryta apsiribojus ieškovo vienašališkai pateiktais duomenimis apie tai, kad UAB „MANTINGA“ gaminių pakuotės buvo sukurtos ir pradėtos naudoti nuo 2011 m. spalio mėnesio, o atsakovo platinamo estų kilmės produkto pakuotės rinkoje esą atsirado 2012 metų pabaigoje. Tyrimo atlikimo metu priešingai šaliai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl ginčijamų pakuočių atsiradimo rinkoje aplinkybių, kas galėjo turėti tiesioginės įtakos kūrinių individualaus pobūdžio (originalumo) nustatymui. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovo užsakymu atliktos ekspertizės objektyvumu bei padarytų išvadų teisingumu. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija taip pat nesivadovauja ir atsakovo pateiktomis specialisto 2014 m. vasario 4 d. išvadomis (t. 1, b. l. 174-176).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „VILMORUS“ atliktos 2013 m. gegužės 10 - 19 d. reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos, pažymi, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste šios apklausos rezultatai nepatvirtina visuomenės suklaidinimo tikimybės. Kaip matyti iš atliktos apklausos, jos metu vartotojų buvo klausiama, ar jiems rodomos gaminių pakuotės kopijuoja (imituoja) viena kitą. Apklausos būdas – interviu respondento namuose, atrankos metodas – daugiapakopė, tikimybinė atranka. Apklausos rezultatai: 50,2 proc. apklaustų respondentų mano, kad gaminių pakuotės kopijuoja (imituoja) viena kitą; 32 proc. – kad nekopijuoja; 17,8 proc. – neatsakė (nežino). Taip pat buvo klausiama, ar vartotojai šias prekių pakuotes priskirtų tam pačiam gamintojui, susijusiems gamintojams ar skirtingiems/nesusijusiems gamintojams. Atsakant į šį klausimą, 15,4 proc. vartotojų nurodė, kad priskirtų šias prekes tam pačiam gamintojui; 25,4 proc. – susijusiems gamintojams; 31,6 proc. – skirtingiems/nesusijusiems gamintojams (t. 1, b. l. 52 – 58). Teisėjų kolegijos vertinimu, visuomenės apklausos metu vartotojams buvo pateikiami menantys klausimai, pačiuose klausimuose buvo numatyti galimi atsakymai, taip apribojant galimybę pačiam vartotojui įvertinti jam pateikiamas prekes ir jų galimą panašumą. Be to, pateiktų klausimų rezultatai yra tarpusavyje prieštaringi, pasisakant dėl gaminių pakuočių galimo kopijavimo: 50,2 proc. respondentų atsakė manantys, kad pakuotės kopijuoja viena kitą, tuo tarpu atsakant į klausimą dėl prekių pakuočių priskyrimo gamintojui – didesnė dalis respondentų nurodė manantys, kad prekių pakuotės priklauso skirtingiems/nesusijusiems gamintojams. Esant tokiems esminiams prieštaravimams, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog visuomenės apklausos rezultatais įrodyti lyginamųjų pakuočių panašumas ir visuomenės suklaidinimo galimybė.

Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas ieškovo naudojamų pakuočių originalumo aspektu, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas naudoja ginčo pakuotes, nukopijuotas būtent nuo ieškovo pakuočių, kurių dizainas išsiskiria originalumo požymiu ir yra saugomas pagal autorių teisės normas (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismui netinkamai nustačius bei įvertinus faktines bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo objektų vertinimo konkurencijos teisės normų aspektu

Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nesąžiningos konkurencijos iš esmės padarė remdamasis aplinkybėmis, kad atsakovas naudoja nukopijuotą ieškovo šaldytos tešlos pakuočių dizainą, kas apriboja ieškovo galimybes tinkamai konkuruoti rinkoje. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka bei laikosi pozicijos, kad ieškovui neįrodžius naudojamų pakuočių originalumo bei atsakovo tyčinio siekio nesąžiningai konkuruoti, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo galimybės konkuruoti yra varžomos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu pažymi, kad tarptautinėje teisėje draudimas nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo įtvirtintas Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnyje „Nesąžininga konkurencija“, kurio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraujantis sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams, o šio straipsnio 3 dalyje numatytas pavyzdinis tokių draudžiamų veiksmų sąrašas, inter alia nurodant, kad draudžiami visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla.

Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama, pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir išvadas dėl ginčo objektų lyginamojo vertinimo, nėra pagrindo spręsti dėl nurodytų Konkurencijos įstatyme įtvirtintų nuostatų taikymo ir atsakovo veiksmų, kaip atliktų siekiant nesąžiningai konkuruoti, kvalifikavimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsižvelgiant į pirmiau pateikto teisinio reguliavimo expressis verbis, ne kiekvienas autorių teisės pažeidimas (jeigu toks ir būtų) savaime (per se) galėtų būti vertinamas ir kaip kvalifikuojantis nesąžiningos konkurencijos veiksmas. Apeliantas teisingai akcentuoja, kad Konkurencijos įstatymo draudžiama tik nesąžininga konkurencija; ieškovo ir atsakovo konkuravimas tarpusavyje šio įstatymo nėra draudžiamas, jeigu neįrodomas nesąžiningumas. Konstatavus, kad atsakovo naudojamas prekių pakuotes nėra pagrindo laikyti imituojančiomis (nukopijuojant dizaino elementus) ieškovo naudotas pakuotes, netenka prasmės atsakovo veiksmų, naudojant ginčo prekių pakuotes, vertinimas konkurencijos teisės aspektu. Be to, kaip jau buvo minėta, tapačių ar panašių gaminių buvimas rinkoje savaime nebūtinai reikštų ieškovo teisių pažeidimą, pastarajam neįrodžius fakto, kad atsakovas kopijavo būtent nuo jo, taip pat neįvertinus autoriaus saviraiškos galimybių veikiant tam tikroje srityje, tam tikriems gaminiams dėl jų paskirties būdingų funkcinių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013).

Dėl procesinės teisės normų pažeidimų

Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimą dėl bylos nagrinėjimo metu padarytų procesinių pažeidimų, sudarančių atskirą pagrindą apskųsto sprendimo panaikinimui. Apelianto manymu, priimtas teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos Estijos bendrovės Cristella VT OU, kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, teisėms ir pareigoms. Be to, skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovo naudojamos pakuotės yra nukopijuotos ne tik nuo ieškovo ieškinyje nurodytų, bet ir ankstesnių ieškovo pakuočių, kuriose buvo naudojamas senesnio dizaino ieškovo logotipas, kas gali sudaryti prejudicinį faktą ateityje reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą ir už ankstesnius laikotarpius.

Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatomis, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Nagrinėjamu atveju analizuojant apeliacinio skundo pagrindą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė esmines faktines aplinkybes ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus bei jų reikšmę sprendžiamam ginčui, kas sudaro pakankamą pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str., 330 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto nurodytų procesinių pažeidimų, kadangi tai neturės įtakos bylos baigčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje priimamas naujas sprendimas, tenkinant atsakovo UAB „Lietuvių kepėjas“ apeliacinį skundą ir atmetant ieškovo UAB „MANTINGA“ ieškinį, todėl spręstina dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu patyrė 8 265 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4 585 EUR už įrodymų rinkimą ir procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 73-79) bei 3 680 EUR už procesinių dokumentų rengimą apeliacinės instancijos teisme (įskaitant ir 583 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą – t. 2, b. l. 145, 183-189).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, atsakovo atstovo byloje parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų apimtį, atsakovo išreikalautų ir pateiktų įrodymų skaičių bei jų svarbą bylos teisingam išnagrinėjimui, taip pat atsižvelgusi į tai, kad abi bylos šalys yra juridiniai asmenys, kurie prieš inicijuodami tokio pobūdžio bylas privalo tinkamai įvertinti prisiimamą riziką, nusprendžia, kad teisinga ir protinga priteisti atsakovui iš ieškovo visas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MANTINGA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvių kepėjas“ atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvių kepėjas“ (juridinio asmens kodas 302350696) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MANTINGA“ (juridinio asmens kodas 110669492) 8 265 EUR (aštuonis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Konstantinas GurinasGintaras PečiulisAlvydas Poškus