Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Krogerto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje,

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, teistas: 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 4 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 val. visuomenės labui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

Kaltinamasis R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš keletą mėnesių nusipirko automobilį „Nisssan Almera Tino“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Pirko už 600 Eur, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, tik „Regitroje“ automobilio neperregistravo. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, nes 2016 metais iš jo atėmė už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo nubaustas administracine tvarka. Automobilį pirko, nes ketino jį paremontuoti, perparduoti ir tokiu būdu užsidirbti, neketino juo naudotis, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. 2022 m. birželio 11 d. jis visą dieną namuose vienas gėrė alų, alaus išgėrė daug. Telefonu susiskambino su draugu, su juo pakalbėjęs nusprendė važiuoti pas draugą. Taigi sėdo į nusipirktą automobilį, kuris stovėjo namų kieme ir vienas važiavo pas draugą, kuris gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslios gatvės nežino. Negali paaiškinti, kodėl būdamas girtas vairavo automobilį, neturi paaiškinimo. Policijos pareigūnai jį sustabdė Rasų gatvėje ir nustatė, kad jis girtas. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ateityje pažada nebenusikalsti. Jis neįgalus, gauna 400 Eur neįgaliojo pašalpą, dirba atsitiktinius darbus ir tokiu būdu gauna pajamas. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje, jau pora metų jam tinkamo darbo Užimtumo tarnyba nesiūlo. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, tai atvažiavo jo draugas M. S. ir jis paėmė jo automobilį, kuriame buvo automobilio dokumentai. Jį parvežė namo, o automobilis liko pas M. S. kieme. M. S. jam jo automobilio nepaliko, nes pasakė, kad jis (t. y. M. S.) pareigūnams pasirašė, kad automobilį saugos. Šiuo metu jo automobilis ir yra pas jo draugą M. S.. Pajamas jis gauna, baudą susimokėti galės, tik kadangi labai didelė bauda, prašo baudą leisti išmokėti per du metus laiko (el. b. l. 163-166).

Specialisto S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad birželio 11 d., apie 00.10 val., Drujos g. buvo sustabdytas automobilis „Nissan Almera“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui R. S. buvo pirmu pūtimu nustatytas 1,91 promilių girtumas, antru pūtimu - 1,92 promilės. R. S. paaiškino, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus prieš porą minučių iki sustabdymo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes ši teisė seniai atimta (el. b. l. 9).

Vyresniosios tyrėjos N. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad duomenų bazėse buvo bandoma rasti automobilio „Nissan Almero Tino“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės A. V. kontaktus, tačiau jos telefono numerio rasti nepavyko. Buvo susisiekta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su minėtos moters anūke I. L., kuri paaiškino, kad jos močiutė sena, su ja dėl jos amžiaus telefonu susikalbėti gali nepavykti. I. L. nurodė, kad jos močiutė turėjo automobilį „Nissan Almero Tino“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apytiksliai prieš 1-2 mėnesius ji padėjo savo močiutei parduoti minėtą automobilį už 600 Eur, tačiau „Regitroje“ automobilio naujam savininkui perregistruoti nepavyko, nes kilo kažkokios problemos dėl įgaliojimo. Ji namuose turi automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir ją atsiųs tyrėjai el. paštu pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos (el. b. l. 33-34).

2022 m. birželio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus 4 „Body“ kameros vaizdo įrašus matyti, tarnybinio automobilio vaizdo įrašas, policijos pareigūnas bendrauja kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta su įtariamuoju R. S., jis pareigūnui prisipažįsta, kad jis yra neblaivas. Paprašo jam pirštu pasiekti nosį, eiti tiesia linija, R. S. vykdo policijos pareigūno parodymus. Vyksta pokalbis tarp policijos pareigūno ir įtariamojo apie jam skirtas baudas, R. S. paaiškina, kad sumokėjo 900 Eur baudą, bet niekas nieko nemato, kad sumokėjo prieš savaitę laiko ketvirtadienį, kad surinko pinigus ir sumokėjo. R. S. aiškina, kad kitos administracinės nuobaudos, vyksta skyrybos, dėl vaikų. Pirmu pūtimu R. S. nustatomas 1.91 promilių girtumas (el. b. l. 140-142).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. birželio 11 d. 00.30 val. R. S. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą būklę nustatyta, kad asmuo negali eiti tiesia linija, negai pirštu pataikyti į nosies galą (el. b. l.

Alkotesterio kvitų duomenimis, R. S. 00:27:58 nustatytas 1.91 prom. girtumas, 00:45:11 nustatytas 1,92 prom. girtumas (el. b. l. 10-11).

BIRT ataskaitų žiųryklės apie Registruotą kelių transporto priemonę duomenimis, automobilis „Nissan Almera Tino“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. V. (el. b. l. 24).

2022 m. balandžio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2022 m. balandžio 26 d. 13.00 val. automobilį „Nissan Almera Tino“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. pardavė R. S. (el. b. l. 87-88).

Motyvuojamoji dalis

III Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis R. S. kaltę pripažino visiškai, nurodė, 2022 m. birželio 11 d. jis būdamas vienas namuose išgėrė daug alaus, telefonu pasikalbėjęs su draugu nusprendė pas jį važiuoti, sėdo į automobilį stovėjusį kieme ir išvažiavo. Kodėl būdamas girtas vairavo automobilį, negali paaiškinti, pareigūnai jį sustabdė Rasų g. ir nustatė, kad jis girtas. Jo parodymus patvirtina policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio kvitai, kitų objektų apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad R. S. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis R. S. sutiko su prokuroro pareiškimu skirti jam pasiūlytą bausmę, tik prašė skirtą baudą leisti sumokėti per 2 metų terminą.

Skirdamas bausmę R. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau vieną kartą teistas (el. b. l. 126-131), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu daugybę kartų baustas už įvairius nusižengimus, dirbantis, turintis neįgalumą (el. b. l. 26-27). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skiriant mažesnę nei vidutinio dydžio baudą. R. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, leidžia baudą mokėti dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 Eur.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. S. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pirmą kartą į alkotesterį kaltinamasis įpūtė 1,91 prom., antrą kartą – 1,92. Neblaivus vairuodamas transporto priemonę R. S. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, jis važiavo tamsiu paros metu, iš Vilniaus rajono (namų, esančių (duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini)mikrorajoną, kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jau buvo nuvažiavęs apie 17 km. Asmuo vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi tokia teisė jau buvo atimta iš jo už administracinių nusižengimų kodekse numatytą vairavimą neblaiviam (iki 1,50 prom.), analogišką, tik lengvesnio pobūdžio nusižengimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2022 m. birželio 20 d. (el. b. l. 118-121).

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. S., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Nissan Almera Tino“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. VĮ „Regitra“ duomenimis minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas nėra pats R. S., tačiau byloje pateikti duomenys – tarnybinis pranešimas bei pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog automobilis priklauso kaltinamajam, tik dar nėra tinkamai įregistruotas. Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Nissan Almera Tino“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą yra būtinas.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo skirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 118-121), naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Taip pat, R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Nissan Almera Tino“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, jog turto saugotoju skiriamas M. S., taikant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti 50 MGL (2500 Eur) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Nissan Almera Tino“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

R. S. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Nissan Almera Tino“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, įvykdžius, panaikinti.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti) sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.