Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

J. V. (J. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 178 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikytas BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. iki 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu. 2021 m. gegužės 27 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams, o būtent:

jis, 2022 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje panaudojo fizinį smurtą prieš savo įmotę I. K., t. y. kilus konfliktui sugriebė ją už megztinio ties krūtine, taip sukeldamas fizinį skausmą ir jėga išstūmė iš namo, netrukus įleidęs I. K. atgal į namą 3 kartus sudavė jai kumščiu į veidą, I. K. atsisėdus ant lovos, 3 kartus delnais smūgiavo jai per skruostus, į pagalbą atvykus I. K. sūnui, jo (J. V.) broliui A. (A.) S., jis (J. V.) pastūmė norinčią atidaryti duris I. K. dėl ko ji dešiniuoju šonu atsitrenkė į sieną, į namą užėjus A. S., sudavė pastarajam žarstekliu nemažiau dviejų kartų į kaktos sritį, tokiais tyčiniais veiksmais vartojo smurtą I. K. ir A. S. atžvilgiu, sukeldamas jiems fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis, 2022 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, vartodamas smurtą savo įmotės I. K. atžvilgiu, sakė jai, kad ją išžagins, ji negyvens, nes jis perpjaus jai gerklę, tokiu būdu grasino pastarąją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą dėl vartojamo smurto esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti realiai įvykdytas,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikalstamo pripažino visiškai ir parodė, kad narkologinėje, psichiatrinėje įskaitose neregistruotas. Lietuvių kalbą moka. Gynėjas, vertėjas jam nereikalingi. Įtarimo esmė jam aiški, viską suprato. Iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Jis kelis kartus teistas. Dirba neoficialiai statybose. 2022 m. sausio 22 d. ryte buvo namuose (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena, berods, priklauso jo sesei A. Kartu su juo name gyvena jo netikra mama I. K. (ji jį užaugino nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jis ją vadina mama), sesuo A. (pavardės nežino, ji ištekėjo, pakeitė pavardę). I. K. yra jo mirusio tėvo sugyventinė. Nuo ryto vartojo alkoholį kartu su netikru broliu A. S. ir pastarojo mergina D., nes šventė jos gimtadienį. A. S. su jais kartu negyvena. Pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini). Vartojo alkoholį visą dieną, gėrė degtinę. Kiek išgėrė nepamena, galimai pergėrė, padaugino alkoholio. Dėl išgerto alkoholio kiekio, blogai atsimena įvykio aplinkybes. Pamena tik, kad vakare (valandos nežino) tarp jo ir A. S. įvyko kažkoks konfliktas, tačiau jo priežasties nežino, nepamena. Pamena tik, kad konflikto metu pradėjo muštis. Kas pirmas pradėjo, nepamena. Kas, kiek ir kam smūgių sudavė, nepamena. Tik pamena konflikto pabaigą, kad A. lauke prie namo, kastuvo plokščia metaline dalimi trenkė jam vieną kartą į kairę galvos sritį. Pradėjo bėgti kraujas, nes jam prakirto galvą (vėliau jį vežė į ligoninę ir galvą siuvo). Todėl prisipažįsta iš dalies, t. y. tik, kad galimai susimušė su broliu (b. l. 107). J. V. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., būdamas girtas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu buvo sugriebęs savo įmotę I. K. už megztinio ties krūtine ir taip galėjo jai sukelti fizinį skausmą, taip pat pripažįsta, kad minėtą vakarą (2022 m. sausio 22 d.) išstūmė savo įmotę iš namo, o kai ji užėjo atgal į namus, jis jai 3 kartus sudavė kumščiu į veidą, o jai atsisėdus ant lovos dar 3 kartus delnais trenkė jai per skruostus. Pripažįsta, kad kai jo įmotei I. K. į pagalbą atvažiavo pastarosios sūnus, t. y. jo brolis A. S., jis jėga nustūmė įmotę nuo durų, kad ji negalėtų įleisti A. į namo vidų, o A. žarstekliu sudavė 2 kartus į kaktą. Tokiais savo veiksmais jis galėjo įmotei ir A. sukelti fizinį skausmą. Dėl savo tokių veiksmų nuoširdžiai gailisi, jų atsiprašė. Taip pat pripažįsta, kad 2022 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., būdamas girtas, konflikto su savo įmote I. K. metu, jis galėjo jai pagrasinti, pasakyti, kad ją išžagins, ji negyvens, nes perpjaus jai gerklę. Jo veiksmams turėjo įtakos tai, kad buvo girtas ir nesuvokė ką daro. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokių veiksmų (b. l. 176-179).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad J. V. yra jos posūnis, kurį ji augina nuo (duomenys neskelbtini) metų. Kuomet jis blaivus, jis geras, tačiau kai išgeria, tai tampa agresyvus, neprognozuojamas. Santykiai visada buvo geri. 2021 m. gegužės mėnesį jis grįžo iš kalėjimo. Pradėjo nuolat kabinėtis prie jos, kad, kol jis atlikinėjo bausmę, ji neužbaigė statyti namo, viskas jam negerai, viskas ne taip, kaip jis norėtų. Jis prieš kelis metus atsisakė (duomenys neskelbtini) palikimo. Jam namas, kuriame gyvena nepriklauso. 2022 m. sausio 22 d., apie 13.00 val. J. V. grįžo iš svečių namo neblaivus. Tuo metu namuose buvo ji, jos sūnus A. S., pastarojo mergina D., jos dukra A. S. Jie šventė D. gimtadienį, truputį išgėrė šampano. Kai J. grįžo, jis dar nupirko 3 butelius degtinės. Išgertuvių metu J. gėrė daug, visi kiti išgėrė po truputį. J. stipriai apgirto, pradėjo kabinėtis prie jos, kodėl ji po tėvo mirties pardavė traktorių, kitą techniką, kodėl po technikos pardavimo pinigus išdalino savo vaikams. J. pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais. Apie 19.00 val. išgirdęs tai, jos sūnus A. S. užstojo ją, pradėjo gėdinti J. J. tai labai nepatiko, jis puolė konfliktuoti su A., o A. apliejo J. vandeniu, kad nusiramintų. J. griebė žarsteklį ir puolė prie A. norėdamas muštis, tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu jie vienas su kitu apsikumščiavo į įvairias kūno vietas. Ar J. sudavė žarstekliu A., nežino, nematė. Kiek kam sudavė smūgių nežino, negali tiksliai pasakyti. Tuo metu A. mergina D. pasakė, kad jei jie nenusiramins, tai ji perpjaus sau venas. Pastaroji, paėmusi mažą peiliuką, perpjovė sau ranką. Ji išvarė juos iš namų, sakydama, kad jie tokiais veiksmais sudaužys jai visus indus. J., A. ir D. išėjo į kiemą. Kas ten buvo, nežino, lauke tuo metu jau buvo tamsu. Grįžo į namą tik J., o A. su D. išvažiavo. Užėjęs į namą J. su kabliuku uždarė duris, vėl pradėjo prie jos kabinėtis žodžiais, pasakė, kad yra niekas šiuose namuose, išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jis perpjaus jai gerklę. Paskambino A., paprašė pagalbos, nes labai išsigando. Galvoja, kad tuo metu, būdamas agresyvus ir neprognozuojamas, J. tikrai būtų ją pripjovęs. A. pasakė, kad atvažiuos. Sėdėjo ant savo lovos, kai J. priėjo prie jos ir kažkuriuo (nepamena kokiu) kumščiu 3 kartus sudavė jai į veido sritį virš nosies, jai skaudėjo. Po to abiejų rankų delnais J. sudavė jai nemažiau 5 kartų per abu žandus, jai skaudėjo. Tuo metu kažkas pasibeldė į duris. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo sūnus A. ir dukra A. Ji puolė bėgti prie durų, kad jiems atidarytų. Tačiau J. pasakė, kad įleis tik A. Tarp jos ir J. prie durų įvyko susistumdymas, nes J. laikė durų rankeną, neduodamas jai prisiartinti prie durų. J. ją stipriai pastūmė nuo durų, nes ji norėjo jas atidaryti, įleisti sūnų ir dukrą ir ji dešiniuoju šonu atsitrenkė į sieną, jai skaudėjo. Po to ji prišoko prie J., stipriai jį pastūmė ir jis jėga išsivertė iš namo į kiemą, kur buvo A. ir A. Tačiau prieš tai J. spėjo sugriebti verandoje stovėjusį statybinį gulsčiuką ir ji matė, kad juo užsimojo į A. Tuo metu dukra A. įėjo į namą ir kartu su ja nuėjo į kambarį. Kas tuo metu vyko kieme tarp J. ir A. nežino, tačiau kaip jai vėliau paaiškino A., kai jis pamatė, kad J. grėsmingai artinasi prie jo su gulsčiuku rankose, užsimojo juo, A. griebė į rankas kieme stovėjusį kastuvą ir trenkė juo J. per galvą, sakydamas J., kad jis jos daugiau nemuš. J. pabėgo. Dėl šio įvykio skambino į 112, tačiau ten jai atsakė, kad policija pas juos jau važiuoja (b. l. 61);

- nukentėjusiosios I. K. papildomai ikiteisminio tyrimo metu duotais įrodymais, kad 2022 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., kai jos posūnis J. V., būdamas neblaivus, pradėjo ant jos šaukti, žeminti ją necenzūriniais žodžiais, varyti iš namų, tarp jos sūnaus A. S. ir J. įvyko grumtynės. Matė kaip J. sugriebė žarsteklį ir puolė prie A., tačiau kaip smogė per galvą nematė. Ji labai išsigando, gal užsimerkė, neprisimena. D. prašė vaikinų nusiraminti, ji tuo metu susižalojo peiliuku ranką. D. su A. ir J. šaukdami išėjo į kiemą. D. ir A. išvažiavo namo (kas juos nuvežė iki namų, nežino, nematė), o J. sugrįžo namo. Jis vėl pradėjo prie jos kabinėtis, su ja konfliktuoti, paėmęs ją už megztinio ties krūtine, jėga išstūmė ją iš namų. Kai stūmė, jautė fizinį skausmą. J. iškart namuose užsirakino, bet po to įleido ją į namo vidų ir vėl pradėjo prie jos kabinėtis, žeminti įvairiais žodžiais, grasinti jai. Sakė, kad ji čia negyvens, kad jis ją išprievartaus, perpjaus jai gerklę, tuo metu ji iš tikro išsigando, kad jis gali sunkiai sužaloti jos sveikatą ar ją nužudyti. Būdama išsigandusi, ji paskambino sūnui A. ir dukrai A., kad atvažiuotų. Taip pat J. sakė, kad jeigu ji iškvies policiją, jis sudegins jos namą, garažą. Sakydamas tokius žodžius, jis jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, t. y. jo rankose nebuvo nei degtukų, nei degiojo skysčio. Jų namas mūrinis, mano, kad jis tikrai nenorėjo sudeginti namo, garažo. Jis norėjo tik ją pagąsdinti, kad ji išeitų iš namų. Konflikto metu jis 3 kartus trenkė kumščiu jai į veidą, virš nosies. Jai skaudėjo, ji atsisėdo ant lovos, tada jis delnais pradėjo smūgiuoti jai per skruostus. Kiek buvo smūgių neprisimena, gal 3. Juto fizinį skausmą. Tuo metu atvažiavo jos dukra A. su sūnumi A. Ji norėjo atidaryti jiems duris, J. neleido – viena ranka laikė durų rankeną, kita, kuria neprisimena, stumdė ją nuo durų. Nuo vieno iš jo pastūmimų ji dešiniuoju šonu atsitrenkė į sieną, jai skaudėjo. Jai kažkaip pavyko atidaryti duris ir J., sugriebęs gulsčiuką, puolė A. Kas įvyko kieme tarp A. ir J. nematė. Ji neturėdama jėgų pasiliko namuose ir į kiemą neišėjo. Su ja liko A. A. iškvietė policiją, J. pasišalino. Nori pasakyti, kad konflikto metu ji buvo streso būsenoje. Dar nori pasakyti, kad po minėto įvykio ant jos veido mėlynių nebuvo, tik paraudonavimai. Į medikus dėl kūno sužalojimų nesikreipė, nes sužalojimai buvo nežymūs. Pas med. ekspertus užfiksuoti kūno sužalojimų nevažiavo, neturėjo laiko. Šiuo metu J. dėl savo veiksmų jos atsiprašė, ji jam atleido. Šiuo metu jis jos namuose negyvena. Civilinio ieškinio J. nereikš. Po minėto konflikto matė, kad ant A. kaktos buvo guzas ir mėlynė. Ji neprieštarauja, kad šis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu. J., kai blaivus – geras, ramus, mandagus, o girtas tampa agresyvus. Jam negalima vartoti alkoholio (b. l. 64-65);

- nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. sausio 22 d., apie 19 val. jis buvo namie su mama I. K. ir netikru broliu J. V. Jie vartojo alkoholį. J. ėmė kabinėtis žodžiais prie mamos. Jis ją užtarė. Tada J. konflikto metu jam sudavė nemažiau dviejų kartų su žarstekliu į kaktos sritį. Jis išėjo iš namų ir išvažiavo. Po kiek laiko sugrįžo su seserimi A. S. Juos atvežė jo pusbrolis D. J. ir jie pamatė pro langą, kad J. muša jo mamą kumščiu ir delnais į veido sritį. Jis pagriebė kastuvą. Iš namo išėjo J. rankoje turėdamas aliumininį statybinį gulsčiuką ir puolė jį juo užsimojęs, tada jis apsigindamas, sudavė J. vieną smūgį per tą įrankį, kad išmestų, o kitą smūgį sudavė jam į veido sritį su kastuvu ir J. pabėgo. Tada jis iškvietė policiją ir kai atvyko policija sulaikė J. pasislėpusį kitame name. Dėl įvykio patyrė kūno sužalojimus ir fizinį skausmą (b. l. 68-69);

- nukentėjusiojo A. S. papildomai ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis ir J. V. yra vieno tėvo, kuris (duomenys neskelbtini) metais mirė. Jų motinos skirtingos. Jo mama, I. K., augino J. V. nuo (duomenys neskelbtini) metų. J. prieš metus grįžo iš kalėjimo, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tapo neprognozuojamas. Kai pastarasis girtas – tampa agresyvus, kabinėjasi prie jo motinos, žemina ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Grasino jai perpjauti gerklę ir panašiai, varo iš namų. 2022 m. sausio 22 d. mamos namuose jie, t. y. jis, jo draugė D. ir mama. Šventė D. gimtadienį, vartojo alkoholį. Apie 13.00 val. namo grįžo J. V. Jis buvo neblaivus, atsinešė 3 butelius degtinės. Jis su J. gėrė degtinę, o mama su D. – šampaną. Apie 19.00 val. J. jau buvo girtas. Jis pradėjo žeminti jo mamą įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis užstojo motiną ir jie su J. pradėjo stumdytis. J. griebė žarsteklį ir du kartus trenkė jam per galvą. Pataikė į kaktą, jis pajuto fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė, kadangi sužalojimai buvo nežymūs – ant kaktos buvo mėlynė ir guzas. GMP nekvietė. Jie su D. išvažiavo namo. Praėjo kažkiek laiko, gal 10 – 15 minučių, mama paskambino jam ir pasakė, kad J. vėl prie jos kabinėjasi. Jis su savo seserimi A. nuvažiavo pas mamą. Juos pavežė jo pusbrolis D. J. D. liko sėdėti automobilyje, o jis su A. nuėjo pas mamą į namus. Kai priėjo prie įėjimo durų, pro langą pamatė mamą sėdinčią ant lovos, J. abiem delnais muša per veidą, tai yra per skruostus. Kiek buvo smūgių – nežino, neskaičiavo. A. stovėjo jam už nugaros, pasak jos ji nematė, kaip J. mušė mamą per veidą. Patekti į vidų jie negalėjo – durys buvo užrakintos. Mama, pamačius juos, pribėgo prie durų ir bandė jas atrakinti. J. neleido atrakinti durų, stumdėsi su motina. Kai motinai pavyko atrakinti duris, J. į vidų leido užeiti jo sesei A. J. sugriebė statybinį gulsčiuką, kuris stovėjo prie durų, ir juo užsimojęs šoko prie jo. Bijodamas, kad J. pradės mušti jį gulsčiuku, sugriebė kastuvą, kuris buvo kieme ir bandydamas išmušti iš J. rankų gulsčiuką, vieną kartą kastuvo metaline plokščia dalimi pataikė J. per veidą. J. pabėgo. Gulsčiuku J. suduoti jam nespėjo, jis jį išmušė iš J. rankų. Jis paskambino 112 ir iškvietė policiją. Kuriuo momentu jis kvietė policiją neprisimena, nes buvo streso būsenoje. Ar ant mamos veido buvo sužalojimai, nepastebėjo. Ar nuo smūgių jos skruostai buvo raudoni pasakyti negali, nes nepastebėjo, buvo streso būsenoje. D. J., pamatęs, kad J. išbėgo su gulsčiuku pasitraukė, jis nenorėjo, kad būtų sudaužytas jo naujas automobilis. Šiuo metu D. dirba (duomenys neskelbtini). Dėl žarsteklio nori pasakyti, kad po įvykio J. išmėtė žarsteklį, kuriuo jį mušė ir jie jo nesurado. Žino, kad J. atsiprašė mamos už savo veiksmus. Jis civilinio ieškinio J. nereikš. Neprieštarauja, kad šis tyrimas būtu pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 78-81);

- liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad apie konfliktą, kuris įvyko tarp J. V. ir jos mamos I. K. bei brolio A. S. gali pasakyti, kad 2022 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino motina I. ir pasakė, kad girtas J. V. prie jos kabinėjasi, jai grasina susidorojimu, išvarinėja iš namų, puola ją. Jie su broliu A. S. susiskambino ir kartu nuvažiavo pas mamą į namus. Juos pavežė iki mamos A. draugas. Jie su A. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie mamos namo. Pirmas ėjo A. Kai buvo prie įėjimo durų išgirdo, kad namo viduje mama bandė jiems su broliu atidaryti duris, o J. mamai tai padaryti trukdo. Tada ji jėga patraukė už durų rankenos ir jai jas pavyko atidaryti. Tuo metu J., laikydamas rankoje gulsčiuką, išbėgo į lauką. Jis, užsimojęs gulsčiuku, ėjo link brolio A. Brolis apsigynimui sugriebė kieme stovintį kastuvą. Jau buvo tamsu. Pamatė, kad A. pavyko išmušti iš J. rankų gulsčiuką ir J. pabėgo iš kiemo. Kaip J. mušė mamą nematė, apie tai sužinojo iš mamos žodžių. Kiek kartų ir į kurias vietas J. trenkė mamai, pasakyti negali. Atrodo ji sakė, kad J. delnais plekštelėjo jai per skruostus. Visi buvo šoko būsenoje. A. kvietė policiją. Matė ant A. kaktos guzą ir paraudonavimą. Pasak mamos ir A., prieš tai buvo dar vienas konfliktas, kurio metu J. grasino motinai su ja susidoroti, žemino motiną necenzūriniais žodžiais bei trenkė A. žarstekliu per galvą (b. l. 84-86);

- liudytojo Roberto Vrublevskij ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ajame veiklos skyriuje ir yra vyresnysis tyrėjas. 2022 m. sausio 22 d. kartu su porininku vyresniuoju tyrėju Kęstučiu Pučiu dirbo antrą pamainą (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Apie 19.30 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Nuvažiavo nurodytu adresu. Prie mūrinio namo juos pasitiko dvi moterys ir vyras. Vyro rankose buvo kastuvas. Ant vyro veido, ant kaktos, matėsi raudonos spalvos dėmės, galimai sumušimo žymės ir guzas. Vyras prisistatė A. S. ir pasakė, kad jo brolis J. V. mušė jo motiną I. K., o jam užstojus motiną žarstekliu du kartus trenkė į galvą, pataikė į kaktą. Vyresnė moteris prisistatė I. K., ji buvo susijaudinusi, verkė. Ji paaiškino, kad J. V., t. y. jos buvusio vyro, kuris mirė, sūnus. Jis girtas varo ją iš namų, žemina ją necenzūriniais žodžiais, grasino išprievartauti, perpjauti jai gerklę bei mušė per veidą. Ji paaiškino, kad bijo J. V., nes jis agresyvus, neseniai grįžo iš kalėjimo. A. S. paaiškino, kad J. V. taip pat užpuolė jį kieme su statybiniu gulsčiuku, bet kadangi jis (A. S.) spėjo sugriebti kieme buvusį kastuvą ir išmušti iš J. V. rankų gulsčiuką, J. nespėjo suduoti jam gulsčiuku, o jis, kai išmušinėjo kastuvą J. V. netyčia kastuvu trenkė per veidą. Tada J. V. pabėgo iš kiemo. Jie su porininku ir A. S. surado J. V. ir sulaikė. J. V. buvo pristatytas į areštinę. Žarsteklio, kuriuo J. V. trenkė A. S., sniege nesurado ( b. l. 91-92);

- tyrimo metu apžiūrėtais policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašais (b. l. 21-28);

- 2022 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti BPC garso įrašai. Įrašo pavadinimas 2022/01/22_19:29:37, girdima, kad į BPC kreipiasi A. S., kuris nurodo, kad brolis J. V. smurtavo prieš jį ir motiną, ragina greičiau atvykti policijos pareigūnus (b. l. 31-39).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme numatytas uždraustas nusikalstamas veikas – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo įmotę I. K., t. y. kilus konfliktui sugriebė ją už megztinio ties krūtine, taip sukeldamas fizinį skausmą ir jėga išstūmė iš namo, netrukus įleidęs I. K. atgal į namą 3 kartus sudavė jai kumščiu į veidą, I. K. atsisėdus ant lovos, 3 kartus delnais smūgiavo jai per skruostus, į pagalbą atvykus I. K. sūnui, jo (J. V.) broliui A. (A.) S., jis (J. V.) pastūmė norinčią atidaryti duris I. K. dėl ko ji dešiniuoju šonu atsitrenkė į sieną, į namą užėjus A. S., sudavė pastarajam žarstekliu nemažiau dviejų kartų į kaktos sritį bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas smurtą savo įmotės I. K. atžvilgiu, sakė jai, kad ją išžagins, ji negyvens, nes jis perpjaus jai gerklę, tokiu būdu grasino pastarąją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą dėl vartojamo smurto esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti realiai įvykdytas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą vaizdinę ir rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami J. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje skirti kaltinamajam arešto bausmes. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į J. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, baustas administracine tvarka, tačiau duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 157-162), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje. Išdėstytos aplinkybės, kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, parenkant jų terminus artimus įstatymo nustatytam vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 22 d. 21.00 val. iki 2022 m. sausio 24 d. 16.38 val., vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, t. y. (2 paras).

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis padarė smurtines nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narius – įmotę ir brolį – jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti J. V. (J. V.) subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. (J. V.) skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai J. V. (J. V.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 22 d. 21.00 val. iki 2022 m. sausio 24 d. 16.38 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir skirti galutinę 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Išaiškinti J. V. (J. V.), kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno tardymo izoliatorių raštu arba elektroniniu paštu – info@kaunoti.lt.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti J. V. (J. V.) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti J. V. (J. V.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo pastarojo dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.