- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-1862-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33755-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ (toliau ir UAB „Mano būstas Vilnius“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ “ (toliau ir AB „Vilniaus vandenysuų“) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 369,31 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovė (buvusi UAB „Naujamiesčio būstas“) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Administruojamame name esanti slėptuvė buvo užpilta nuotekomis. Ieškovė inicijavo užpiltų patalpų išvalymą ir jose esančių nuotekų išsiurbimą, manydama, kad nurodytas įvykis yra susijęs su bendrosiomis nurodyto namo inžinerinėmis sistemomis. Patalpų užpylimas vėl pasikartojo. Atlikus neeilinę apžiūrą nustatyta, kad namo vidiniame kieme po patalpomis esantys vamzdynai yra nesusiję ir nepriklauso namo bendriesiems inžineriniams tinklams, o įvykis įvyko dėl tranzitinio vamzdyno ir užsikišusio nuotekų šulinio (duomenys neskelbtini), esančio atsakovės atsakomybės ribose. Reikalavimą priteisti žalą ieškovė grindžia 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros aktu ir 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra. Teigia, kad ieškovei žala atsirado dėl atsakovės kaltės. Ieškovė nusamdė rangovą žalos padariniams pašalinti, laimėjusį viešą konkursą. Ieškovė turi nuolatinio bendradarbiavimo sutartį su UAB „Mano būstas“, todėl sąskaitos apmokamos didesnėmis sumomis, priskaičiuojant mėnesio ar kito laikotarpio, sąskaitas. ir dėl to ieškovė negali pateikti atskiro mokėjimo tik už atliktus kanalizacijos vamzdynų plovimo ir slėptuvės išsiurbimo darbus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnis). Nurodė, kad 2016 m. vasario 4 d. buvo surašytas statinio apžiūros aktas, kuomet ieškovė suprato apie jai galimai padarytą žalą. Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nepateikė įrodymų ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
3. Atsakovė nurodė, kas ieškinys turi būti atmestas ir vadovaujantis CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatomis, ieškovei nepagrindus civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Ieškovė, reikalavimą grįsdama statinio apžiūros aktu, nurodė, kad užsikišęs nuotekų vamzdynas tranzitu eina po (duomenys neskelbtini) namo slėptuve ir išeina tiesiai į gatvės šulinį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo pačiu tvirtina, kad pats gyvenamas namas prie minėto vamzdyno nėra prijungtas. Tokiu būdu ieškovė nepagrindė, kokią įtaką nuotekų vamzdyno, einančio po gyvenamuoju namu, tačiau nešalinančio nuotekų iš to paties namo, tariamas užsikišimas turi atitinkamoms patalpoms. Nėra ginčo, kad vamzdynas nebuvo trūkęs ar kitaip pažeistas, kas hipotetiškai galėtų sukelti nuotekų pritekėjimą į patalpas per gruntą. Taip pat neaišku, kokią įtaką turi nuo namo sąlyginai nutolusio nuotekų šulinio tariamas persipildymas, nes pats savaime nuotekų šulinio persipildymas nesukelia tiek didelio nuotekų srauto, kad būtų užpiltas nuo šulinio nutolusio gyvenamojo namo cokolinis aukštas arba rūsys. Be to, jeigu tariamas šulinio persipildymas buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, kodėl buvo užpilta tik viena patalpa visame gyvenamajame name.
4. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Statinio apžiūros aktas buvo surašytas ir pasirašytas pačios ieškovės ir nėra atsakovės pasirašytas, todėl jame nurodyti teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Be to, akte ieškovė nurodė, kad atsakovės atstovai atliko vamzdyno valymo darbus su elektriniu gyvatuku ir spaudimine mašina, todėl neaišku, kokiu pagrindu atitinkami darbai įtraukti į ieškovės pateiktą 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės tvirtinimu, nepagrįsti ieškovės paaiškinimai, kad ji negali pateikti mokėjimus už atliktus darbus patvirtinančių dokumentų, nes mokėjimai trečiajam asmeniui atliekami didelėmis sumomis. Tai nėra kliūtis pateikti kitus reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Ieškovėr Statinio apžiūros aktą surašė 2016 m. vasario 4 d., kada nustatė užpylimo priežastis ir atsakingą asmenį, tačiau atsakovei pateikta PVM sąskaita faktūra už kanalizacijos vamzdynų plovimą ir patalpų išsiurbimą buvo išrašyta 2016 m. sausio 31 d.
II. Teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NAB65441 1369,31 Eur sumai, 2017 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 6730, aprašas už 2016 m. liepos mėnesį atliktus darbus, 2019 m. gegužės 2 d. pretenzija atsakovei, 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros aktas) nepatvirtina ieškovės nurodomo ieškinio faktinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia jai padarytos žalos atsiradimą dėl atsakovės kaltų veiksmų (neveikimo) (CPK 12, 178, 179 straipsniai). 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros akte nurodoma, kad užpilta slėptuvė, kuri yra po namu, adresu (duomenys neskelbtini); užsikišęs nuotekų vamzdynas tranzitu einantis po (duomenys neskelbtini) namo slėptuve ir išeinantis tiesiai į gatvės šulinį; jokie vartotojai iš (duomenys neskelbtini) neprijungti prie šio vamzdyno, išskyrus nenaudojamus tualetus slėptuvėje; slėptuvė nepriklauso namui; darbų metu kelis kartus buvo kviesta atsakovės avarinė tarnyba, kuri nustatė, kad problema jos atsakomybės ribose ir buvo valytas vamzdynas su elektriniu gyvatuku ir spaudimine mašina. Teismas nurodė, kad nebuvo pateikti: darbų, nurodomų Statinio apžiūros akte, atlikimo aktai; įrodymai, kad avarinė tarnyba dėl nurodomų užpylimo atvejų buvo kviesta ir kiek kartų; 2016 m. vasario 4 d. akte nurodomi duomenys, kad po ginčo namu esanti slėptuvė nepriklauso šiam namui; įrodymai, paaiškinantys, kodėl nurodoma, kad jokie vartotojai neprijungti prie po namu einančios slėptuvės, kai iš naudojamos formuluotės „...išskyrus nenaudojamus tualetus slėptuvėje“ darytina išvada, kad slėptuvės tualetai yra prijungti. Be to, akte nurodoma, kad slėptuvės užpylimo avarijos padarinius šalino atsakovės avarinė tarnyba, tačiau nepateikti tokių darbų atlikimo aktai. Jeigu padarinius šalino ši tarnyba, neaišku, kodėl ieškovės reikalavimas reiškiamas atsakovei.
7. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų nėra aišku, kokiu pagrindu išrašyta 2016 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra 1 369,31 Eur sumai, nes joje nurodoma, kad pirkėjas UAB „Vilniaus vandenys“, pardavėjas UAB „Naujamiesčio būstas“, o sąskaitoje nurodomas pagrindas – UAB „Vilniaus vandenys“ perka iš UAB „Naujamiesčio būstas“ paslaugas – kanaliz. vamzdynų plovimo ir slėptuvės išsiurbimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kaip buvo apskaičiuota ir kokiu pagrindu grindžiama sąskaitoje nurodoma suma.
8. Atsakovė 2020 m. birželio 17 d. pateikė vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą bei išrašą iš informacinės sistemos „Geoinžinierius“ bei nurodė, kad pridedamas eksploatacijos ribų planas patvirtina, kad atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoja nuotekų tinklus nuo miesto tinklų (t. y. nuo tinklo (duomenys neskelbtini)) iki nuotekų šulinių, plane pažymėtų taškais Nr. 15A, 11A bei 20A, tuo tarpu ieškovė eksploatuoja nuotekų tinklus nuo aukščiau nurodytų taškų iki pastato. Atsakovė nurodė, kad tokias aplinkybes patvirtina ir kitas įrodymas – schema iš informacinės sistemos „Geoinžinierius“, kurioje atsakovės nuosavybės teise valdomi ir eksploatuojami nuotekų tinklai pažymėti akvamarino spalva, todėl nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovė kaip viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas eksploatuoja nuotekų tinklus iki aiškiai apibrėžtos ribos. Teismas sprendė, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovė prižiūri ir tvarko nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinių, pateiktame plane pažymėtų Nr. 15A, 11A ir 20A, o ieškovė - atitinkamai eksploatuoja nuotekų tinklus nuo aukščiau nurodytų taškų iki pastato.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245-6.249 straipsniai), todėl ieškinį atmetė.
10. Teismas ieškinį atmetė ir kitu pagrindu - pripažinęs, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros aktu, kuriame ieškovė nurodo, kad už avariją atsakinga yra atsakovė, todėl teismas sprendė, kad akto surašymo metu ieškovė suprato, kad už įvykusią avariją yra atsakinga atsakovė (CPK 135 straipsnio 1 dalis 2, 3 punktai). Todėl ieškinio senaties termino eigą teismas skaičiavo nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 6 d. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 11 d., t. y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą, o ieškinyje nenurodytos aplinkybės, pateisinančios ieškinio senaties termino atnaujinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:
11.1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ieškiniui reikšti. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, ją siedamas su 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros aktu, kuriuo grindžiamas ieškinio reikalavimas. Ieškovės tvirtinimu, ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2017 m. sausio 30 d., kuomet buvo apmokėta trečiojo asmens UAB „Mano būstas“ pateikta sąskaita už Kanalizacijos vamzdynų plovimą ir slėptuvės išsiurbimą. Iki šios dienos ieškovė nebuvo patyrusi realių nuostolių, todėl neturėjo teisinio pagrindo šių nuostolių reikalauti iš atsakovės. Ieškinio senatį reikia taikyti ieškant protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Šiuo atveju teismas ieškinio senatį taikė mechaniškai, neatsižvelgęs į tai, kad ieškovė šiuo atveju veikia išskirtinai namo gyventojų interesais.
11.2. Teismas padarė materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimus, tokiu būdu neužtikrindamas tinkamo proceso. Byloje nebuvo teikiami dublikai ir triplikai, bylos nagrinėjimui buvo ruošiamasi parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame ieškovės atstovo pateikti atstovavimo dokumentai buvo pripažinti netinkamais ir tokiu būdu jos atstovui nebuvo sudaryta galimybė atstovauti ieškovę. Byla nepagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kas lėmė tai, kad ieškovė prarado galimybę aktyviai dalyvauti procese, reikšti prašymus, teikti paaiškinimus. Teismas vadovavosi 2020 m. birželio 17 d. atsakovės į bylą pateiktais papildomais įrodymais, turėjusiais esminę reikšmę priimtam teismo procesiniam sprendimui, tačiau ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl atsakovės pateiktų minėtų įrodymų. Tokiu būdu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo principai.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Teismas tinkamai skaičiavo ieškinio senatį. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad jos reikalavimo teisė į atsakovę atsirado tik nuo 2017 m. sausio 30 d., t. y. nuo tos dienos, kai buvo apmokėta UAB „Mano Būstas“ pateikta sąskaita už Kanalizacijos vamzdynų plovimą ir slėptuvės išsiurbimą. Iki ieškovės vienašališkai surašyto 2016 m. vasario 4 d. statinio apžiūros akto, atsakovė ieškovei pateikė apmokėjimui byloje esančią 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NAB65441, kuria ieškovė, be kita ko, grindžia savo reikalavimą bei kurioje nurodytos mokėtinos sumos dydis tiksliai sutampa su ieškiniu reikalaujamu priteisti nuostolių atlyginim dydžiu. Paslaugas ieškovei teikė susijusi bendrovė UAB „Mano būstas“, todėl neaišku, kodėl sąskaitos apmokėjimas truko vienerius metus, turint omenyje, jog tariamų nuostolių suma, kaip minėta, apeliantei buvo žinoma jau 2016-01-31. Be to, iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, tarp kurių nėra trečiojo asmens UAB „Mano būstas“ pateiktos sąskaitos už paslaugas, kuri sudaro reikalavimo pagrindą, objektyviai nėra įmanoma nustatyti, kada atitinkama sąskaita buvo pateikta bei kada buvo faktiškai apmokėta.
12.2. Teismas nepažeidė procesinių normų. Atsakovės tvirtinimu, 2020-01-24 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei buvo suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje, tačiau tam sutrukdė ne tariamai neteisėti teismo veiksmai, o pačios ieškovės aplaidumas, nepasirūpinant tinkamu atstovavimu. Ieškovei neturint tinkamo atstovo, teismas pagrįstai paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį. Teismas nutarė atšaukti 2020 m. gegužės 7 d. numatytą parengiamąjį teismo posėdį bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 398 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.
12.3. Atsakovės tvirtinimu, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, iš šalių nėra atimama galimybė naudotis CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe teise teikti prašymus, papildomus dokumentus, rašytinius paaiškinimus, rašytinus liudytojų parodymus. Teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovei terminą apsispręsti, ar ji teiks papildomus įrodymus, ieškovei susipažinus su atsakovės 2020 m. birželio 17 d. į bylą pateiktais įrodymais - vandentiekio ir nuotekų eksploatacijos ribų planu bei išrašu iš informacinės sistemos „Geoinžinierius“. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvi ir šiomis teisėmis nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliantė skundą grindžia dviem pagrindais: pirma, teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, antra, nebuvo tinkamo proceso.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
15. Apeliantė nurodo nesutinkanti su teismo pozicija dėl trejų metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo momento. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2017 m. sausio 30 d., kuomet buvo apmokėta trečiojo asmens UAB „Mano būstas“ pateikta sąskaita už Kanalizacijos vamzdynų plovimą ir slėptuvės išsiurbimą. todėl, ieškinį pareiškus 2019 m. lapkričio 11 d., teismas nepagrįstai dalį reikalavimų atmetė praleistos ieškinio senaties pagrindu.
16. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).
17. Ieškovė yra kvalifikuota verslo įmonė ir turėjo žinoti apie trumpesnius ieškinio senaties terminus reikalavimams dėl žalos priteisimo. Ieškovė reikalavimą priteisti žalą ieškovas grindžia 2016 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros aktu ir 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė apie teisės pažeidimą sužinojo nurodytu laiku ir trijų metų ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. vasario 4 d., bei buvo praleistas devynis mėnesius.
18. Be to, teismas pagrįstai nustatė, kad nėra civilinės atsakomybės taikymui būtinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovo patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltės (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Dėl civilinio proceso normų pažeidimo
19. Apeliaciniame skunde keliamas klausiamas dėl tinkamo civilinio proceso nebuvimo ir dėl to iš esmės pažeistų ieškovės teisių teikti įrodymus.
20. Byloje nustatyta, kad 2020-01-24 vykusio teismo posėdžio metu apeliantei buvo suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje, tačiau tam sutrukdė ne teismo veiksmai, tačiau pačios apeliantės aplaidumas, nepasirūpinant tinkamu atstovavimu. Kaip minėto posėdžio metu nurodė apelianto atstovas Augustas Platūkis, jis yra bendrovės UAB „City Service“, kuri yra patronuojanti UAB „Mano būstas Vilnius“ atžvilgiu, darbuotojas, bet pateikė tik UAB „Mano būstas Vilnius“ išduotą įgaliojimą.
21. Vadovaujantis CPK 56 str. 2 d. 2 bei 3 p., juridinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai arba jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šiame punkte patronuojančiu laikomas juridinis asmuo, turintis daugiau kaip 50 procentų kito juridinio asmens (patronuojamo juridinio asmens) akcijų, dalyvio teisių, pajų.
22. Teismas nutarė pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti parengiamajame teismo posėdyje, kaip tą numato CPK 228 str., tačiau tam sutrukdė apeliantės nepasirūpinimas tinkamu atstovavimu. Sutinkamai su pateiktu teisiniu reguliavimu, apeliantės atstovas, būdamas kvalifikuotu teisininku, privalėjo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius CPK reguliavimą atitinkančią priklausomybę tarp apeliantės (patronuojamo juridinio asmens) ir UAB „City Service“ (patronuojančio juridinio asmens) bei UAB „City Service“ tinkamai išduotą įgaliojimą. Apeliantės atstovas šių veiksmų neatliko, todėl teismas pagrįstai nutarė atidėti bylos nagrinėjimą bei nustatyti apeliantei terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius tinkamą atstovavimą. Apeliantė šių teismo procesinių veiksmų neskundė.
23. Vėlesniam bylos nagrinėjimui parengiamojo teismo posėdžio metu sutrukdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantinas dėl situacijos su COVID-19 pandemija. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-04-22 nutarimu Nr. 398 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ atšaukė 2020-05-07 numatytą parengiamąjį teismo posėdį bei nutarė byla nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020-06-18. Kaip teigia apeliantė, dėl šios aplinkybės ji prarado teisę teikti teismui papildomus paaiškinimus bei reikšti prieštaravimus į atsakovės išsakytą poziciją tiek procesiniuose dokumentuose tiek ir 2020 m. sausio 24 d. žodinio teismo posėdžio metu.
24. CPK 441 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas.
25. Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, todėl pirmosios instancijos teismas 2020 kovo 16 d. nutartimi pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie tai informavo byloje dalyvaujančius asmenis (įskaitant ieškovę). Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog atsakovė į bylą teikė procesinius dokumentus, kas reiškia, jog apie bylą žinojo ir galėjo procese dalyvauti aktyviai. Nors teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau byloje iki nutarties nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, byloje vyko net trys žodiniai teismo posėdžiai: 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. spalio 29 d., 2019 m. gruodžio 16 d. Visuose šiuose teismo posėdžiuose ieškovė dalyvavo ir galėjo naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis.
26. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, iš šalių nėra atimama galimybė naudotis CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis: teikti prašymus, papildomus dokumentus, rašytinius paaiškinimus, rašytinus liudytojų parodymus. Tuo tarpu ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvi ir šiomis teisėmis nesinaudojo.
27. Atsakovė nurodė, kad 2020-01-24 vykusio teismo posėdžio metu jis buvo įpareigota pateikti į bylą papildomus įrodymus, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatacijos ribomis. Vykdydama teismo įpareigojimą, atsakovė pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius apeliantė nurodomų aplinkybių neatitikimą faktinei situacijai.
28. Dėl to pirmosios instancijos teismas 2020-07-10 priėmė nutartį, kuria, be kita ko, nutarė nustatyti apeliantei 14 dienų terminą apsispręsti, ar teiks papildomus įrodymus, susipažinus su 2020-06-17 į bylą pateiktais atsakovės įrodymais - vandentiekio ir nuotekų eksploatacijos ribų planu bei išrašu iš informacinės sistemos „Geoinžineirius“, taip pat skirti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2020-07-30. Apeliantė teismo 2020-07-10 nutarties ne tik neskundė CPK nustatyta tvarka, tačiau ir buvo pasyvi, neatsižvelgė į teismo nutarties esmę, neginčijo atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, neteikė rašytinių paaiškinimų ar kitokiu būdu neįgyvendino jam įstatymo suteikiamų teisių.
29. Apeliantė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad jam buvo užkirstas kelias įrodinėti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė, kokių konkrečių aplinkybių jis negalėjo įrodyti ir kokių konkrečių įrodymų negalėjo pateikti, t.y. nepagrindė, kokias procesines teises negalėjo įgyvendinti. Apeliantė, nors ir turėdamas procesines galimybes įgyvendinti jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, buvo absoliučiai pasyvus ir tokios pareigos neįgyvendino.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka nepažeidė atsakovės procesinių teisių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.