Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityta I. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 26 d. 00.50 val. iki 2016 m. gegužės 27 d. 09.55 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 26 d. apie 00.10 val., būdamas neblaivus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudodamas savo sugyventinės N. L. atžvilgiu fizinį smurtą - rankos kumščiu suduodamas vieną kartą į kairę akį, vieną kartą į dešinį skruostą bei vieną kartą į nosį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai N. L. fizinį skausmą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas I. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodo byloje surinkti duomenys. Parenkant nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistais I. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti ir neatimti jam laisvės, o jeigu nebūtų pagrindo skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, tuomet prašo paskirtos bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindais atidėti. Apelianto teigimu, teismas jo atveju neteisingai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šiame baudžiamajame įstatyme nurodytąją nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas visų pirma viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, t. y. šio įstatymo sankcijoje numatyta kaip alternatyvi laisvės atėmimo bausmė yra išimtinė. Šalia to pažymėtina, kad pagal pastarąjį baudžiamąjį įstatymą baudžiami visų pirma tie asmenys, kurie smurtaudami žmogų nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo atveju inkriminuota ne žmogaus sužalojimas ar susargdinimas, o fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas. Taip pat skunde pažymi, jog byloje ir nukentėjusiosios elgesys nebuvo visai tinkamas, ji neginčijo aplinkybių, kad pati buvo neblaivi, tarp jų buvo abipusis konfliktas, ji neneigė savo provokuojančio elgesio. Su nukentėjusiąja N. L. gana greitai po šio įvykio susitaikė, jos atsiprašė, ši jam atleido, iki šiol gyvena kartu. Pažymi, kad jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Turi nepilnametę dukrą, kurią tenka išlaikyti, jis yra dirbantis. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir, jas tinkamai įvertinus, paskirti švelnesnę bausmę arba paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Apelianto manymu, šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, todėl prašo teismo takyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Skirdamas nuteistajam I. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo asmenybės savybes.

6.1. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu I. B. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ši aplinkybė ir tai, kad I. B. anksčiau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir už smurtinį nusikaltimą, kai taip pat panaudojo smurtą prieš šeimos narį – buvusią sugyventinę, rodo, jog jis iš pirmesnių savo teistumų (teistas 5 kartus) nepasimokė, nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant jam tik pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paskyrė jam mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

6.2. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai antroji įstatymo keliama sąlyga bausmės vykdymui atidėti. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe.

6.3. I. B. (kaip minėta aukščiau) anksčiau yra teistas už tyčines, kartu ir to paties pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo, kad toks jo elgesys nėra atsitiktinis. Kaip matyti iš ankstesnių jo atžvilgiu priimtų teismų nuosprendžių, apeliantas dėl padarytų veikų prisipažindavo, gailėjosi, į ką atsižvelgęs teismas 4 kartus patikėjo I. B. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, konstatuodamas, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Tačiau, kaip matyti iš I. B. elgesio, apeliantas teismo pasitikėjimo nepateisino jau ne vieną kartą, ir paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpiu ne kartą yra nusikaltęs. Visos šios aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad jis padarė nusikaltimus ne atsitiktinai, kad yra linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo, ir bausmės tikslų I. B. atžvilgiu jo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo pasiekti nebus įmanoma.

6.4. Apeliaciniame skunde nurodytos apelianto šeiminės aplinkybės, nelaikytinos prioritetinėmis ir leidžiančiomis taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. I. B. skunde teigia, kad turi mažametį vaiką, kurį išlaiko, tačiau vaiko interesai nesustabdė jo nuo tyčinių nusikalstamų veikų. Nors apeliantas teigia su nukentėjusiąja susitaikęs, tačiau iš jos parodymų matyti, kad jis prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, kad neblaivaus jis tampa agresyvus ir ši jo bijo. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nuteistojo šeimos ir mažamečio vaiko interesai dėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės gali nukentėti labiau nei visuomenės interesai.

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustato, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šios aplinkybės rodo, kad nors apeliantas ir pripažino savo kaltę, gailisi dėl padaryto, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas.

8. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ar keisti nuteistojo I. B. apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.