Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-07-08 · Administracinė byla Nr. I-5039-815/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-09-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-08
Bylos Nr.
I-5039-815/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07940-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Ernestas Spruogis, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
R. Š., K. Š.
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
Advokatai
Adolfas Remeikis
Kategorijos
  • 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5039-815/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07940-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui R. Š. (R. Š.), pareiškėjo R. Š. atstovams V. B. ir advokatui Adolfui Remeikiui, atstovaujančiam ir pareiškėją K. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir K. Š. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenins Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjai R. Š., atstovaujamas įstatyminio atstovo V. B. (gimimo liudijimas (b. l. 13, 14)) ir K. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydami:

1.1. panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus teritorinio padalinio (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus padalinys) 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (12.50.-V) 2V-2056 „Dėl žemės sklypo padalijimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (12.50.-V) 2V-2056);

1.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjų skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjai, Lietuvos Respublikos piliečiai, 2011 m. lapkričio 17 d. nuosavybės teise įsigijo po 1/2 20 arų dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Dviems savininkams valdyti vieną nedidelį žemės sklypą labai nepatogu, dėl ko kyla nesutarimai, nes ateityje pareiškėjai sukurs atskiras šeimas (K. Š. laukiasi), taigi, pareiškėjams būtina atidalinti savo dalis, oficialiai lygiomis dalimis pasidalinant Sklypą. Pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyrių (toliau – ir Vilniaus r. skyrius) dėl leidimo pasidalinti Sklypą, skyrius 2013 m. rugsėjo 15 d. išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 48L-(14.48.36.)-491 (toliau – ir Leidimas).

2.2. Pradėję rengti projektą ir tvarkyti dokumentus, pareiškėjai 2013 m. lapkričio 26 d. gavo Departamento Vilniaus padalinio sprendimą Nr. (12.50.-V) 2V-2056, kuriame neleidžiama Sklypo padalinti į du atskirus sklypus. Departamento Vilniaus teritorinio padalinio atsisakymas leisti pasidalinti bendrai valdomą Sklypą, nepritariant rengiamam atskirų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CK), nuosavybės įstatymams, galiojantiems norminiams aktams. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas, nes nėra suformuotas (duomenys neskelbtini) sklypas ir nenustatytos jo ribos. Pareiškėjų žiniomis, (duomenys neskelbtini) žemė išdalinta ir privatizuota daugiau kaip dešimčiai savininkų, kurie (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdo suprojektuotus atskirus žemės sklypus, jais naudojasi ir disponuoja be jokių apribojimų (dirba žemę, perka, parduoda ir pan.). Pareiškėjų žemės sklypo nuosavybės dokumentuose, Nekilnojamojo turto registre ar kitur neįrašyti jokie apribojimai, neleidžiantys pareiškėjams savo nuožiūra valdyti Sklypą, nėra įrašyta duomenų, kad Sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ar kokią nors kitą ypatingą teritoriją, kad draudžiamą Sklypą padalinti, atsidalinant nuosavybę.

II

Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys atsiliepime į pareiškėjų prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 29–30).

1. Dėl kultūros paveldo objekto ir jam nustatytos teritorijos

Pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis Sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Kultūros vertybių registre registruoto nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini); toliau – ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnį kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, kuri neatsiejama nuo kultūros paveldo objekto; pagal Įstatymo 8 straipsnio 12 dalį Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir į kitus registrus neperregistruojami; minėti vieši duomenys skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage.lt. (duomenys neskelbtini) pripažinta kultūros paveldo objektu nuo 1991 m. gruodžio 23 d., kai buvo įrašyta į Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, jai buvo suteiktas numeris (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 1992 m. parengtas ir patvirtintas teritorijos planas.

2. Dėl juridinių faktų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, registravimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 13 punktą Departamentas teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurie yra paveldo objektai, tokių objektų sudedamąsias dalis ar teritorijas, su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus. Atsakovui 2013 m. spalio 28 d. pateikto prašymo planavimo sąlygoms specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. P8-2393(25.7.7)A34(8)4344 priedo, valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7.3 punkte nurodyta, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Šis įrašas atliktas remiantis Departamento 2009 m. balandžio 28 d. pranešimu Nr. 04-86, įrašas galioja nuo 2009 m. gegužės 4 d. Pareiškėjai Sklypą įgijo 2011 m. lapkričio 24 d., taigi, apie tai, kad žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, pareiškėjams buvo žinoma.

3. Dėl priimto individualaus administracinio akto

Remiantis Departamento nuostatais, Departamento uždavinys – atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (toliau – ir nutarimas Nr. 256) 1.2 punktu, pagal kurį visuose nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo ir žemės reformos etapuose buvusių dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių vientisumas sudaro kultūrinę jų vertę, sprendime Nr. (12.50.-V) 2V-2056 (individualiame administraciniame akte) nepritarė Sklypo dalinimui, nes Sklypo skaidymas pažeistų komplekso vientisumą ir sumenkintų (duomenys neskelbtini) kultūrinę vertę. Sprendimas Nr. (12.50.-V) 2V-2056 yra teisėtas ir motyvuotas, atitinkantis bendruosius reikalavimus, keliamus individualaus administracinio teisės akto turiniui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 38–39).

1. Pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis Sklypas patenka i Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 12 dalį Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage.lt.

2. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos 1992 m. spalio 14 d. nutarime Nr. 179/11 (duomenys neskelbtini) įrašyti į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą, nustatyta vertybės teritorija. Vadovaujantis įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (įsigaliojo 1995 m. sausio 28 d.) 9 straipsniu, į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus, Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašyti bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, taip pat visos kartografuotos ir inventorizuotos bei įtrauktos į gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogus neveikiančios kapines, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, turi būti saugoma kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Taigi, nuo 1995 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) buvo saugomi kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Vadovaujantis Įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2005 m. balandžio 19 d., 3 straipsnio 1 dalimi, visi objektai, saugoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnį, pripažinti Kultūros vertybių registre registruotomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, ši teritorija neatsiejama nuo kultūros paveldo objekto.

3. Priešingai negu nurodo pareiškėjai skunde, Sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7.3 punkte nurodyta, jog nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (įrašas galioja nuo 2009 m. gegužės 4 d.; Departamento 2009 m. balandžio 28 d. pranešimas Nr. 04-86).

4. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų nuostatomis, nurodyta jo apskundimo tvarka, sprendimą pasirašė Departamento Vilniaus padalinio vadovas. Sprendimas Nr. (12.50.-V) 2V-2056 priimtas vadovaujantis nutarimo Nr. 256 1.2 punktu, pagal kurį visuose nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo ir žemės reformos etapuose buvusių dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kuriu vientisumas sudaro kultūrinę jų vertę; buvusio dvaro teritorijos skaidymas žemes sklypais sudarytų prielaidas ardyti jo kompleksiškumą ir vientisumą, todėl naujų žemės sklypų formavimas negalimas.

5. Nagrinėjamu atveju svarbus ne tik pareiškėjų privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą. Remiantis Konstitucinio Teismo praktika, kultūros vertybė yra nuosavybės teisės objektas, kartu – ir visuomeninė vertybė, akivaizdu, jog reikalinga tam tikra apsauga, rūpinimasis, kad kultūros vertybė kuo ilgiau išliktų ir tenkintų visuomenės poreikius; kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija (1999 m. kovo 16 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai). Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2282/2006).

IV

Teismo posėdyje pareiškėjas R. Š. ir jo atstovai V. B. ir advokatas Adolfas Remeikis (Vilniaus valstybės garantuojamos tisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (1.7.) S-3907-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 19–21)) (pastarasis taip pat atstovauja ir K. Š. (2013 m. gruodžio 18 d. atstovavimo sutartis Nr. 74 (b. l. 23)) rėmėsi pareiškėjų skunde pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pareiškėjams 2011 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso po 1/2 20 arų dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); Sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (šis įrašas galioja nuo 2009 m. gegužės 4 d.) (Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 5–6, 7–8, 32–33)).

1.2. Tarnybos Vilniaus r. skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 15 d. išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 48L-(14.48.36.)-491, kuriame pareiškėjams leido pertvarkyti Sklypą, t. y. atidalinti bendraturčiams priklausančias Sklypo dalis į atskirus žemės sklypus, nekeičiant tikslinės žemės naudojimo paskirties (b. l. 9, 10).

1.3. Departamento Vilniaus padalinys, susipažinęs su 2013 m. spalio 28 d. prašymu ir pateiktais dokumentais dėl Sklypo atidalijimo į atskirus žemės sklypus, 2013 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. (12.50.-V) 2V-2056 „Dėl žemės sklypo padalijimo“, atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įrašyti į registrą 1995 m. sausio 31 d. kaip kompleksas, vadovaudamasis nutarimo Nr. 256 1.2 punktu, nepritarė Sklypo padalinimui į atskirus žemės sklypus, nes (duomenys neskelbtini) skaidymas sklypais sudarytų prielaidas suardyti sodybos kompleksiškumą ir vientisumą (b. l. 3).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad pareiškėjų žemės sklypo nuosavybės dokumentuose, Nekilnojamojo turto registre ar kitur, neįrašyta duomenų, kad Sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ar kokią nors kitą ypatingą teritoriją. Sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7.3 punkte nurodyta, jog nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (įrašas galioja nuo 2009 m. gegužės 4 d.; Departamento 2009 m. balandžio 28 d. pranešimas Nr. 04-86) (b. l. 5–6). Be to, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalį Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši; minėti vieši duomenys skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage.lt, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) Kultūros vertybių registre suteiktas unikalus kodas – (duomenys neskelbtini) (šis kodas nurodomas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 5–6)). Taigi, konstatuotina, jog pareiškėjai, 2011 m. lapkričio 17 d. pagal dovanojimo sutartį įgydami Sklypą (b. l. 5–6), turėjo ir galėjo žinoti, kad Sklypas priklauso (duomenys neskelbtini), nes tai užfiksuota Nekilnojamojo turto registre.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai papildomai nurodo, jog pareiškėjų žemės sklypo nuosavybės dokumentuose, Nekilnojamojo turto registre ar kitur, neįrašyti jokie apribojimai, neleidžiantys pareiškėjams savo nuožiūra valdyti Sklypą, kad draudžiama Sklypą padalinti, atsidalinant nuosavybę. Teismas sutinka su tokia pareiškėjų pozicija, nes nei Nekilnojamojo turto registre, nei tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage.lt nenustatyti jokie apribojimai pareiškėjų sklypui. Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime (b. l. 3) nepagrįstai ir neteisėtai argumentuota, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ 1.2 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog buvusių dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių vientisumas sudaro kultūrinę jų vertę, Sklypo skaidymas sudarytų prielaidas suardyti sodybos vientisumą. Minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarime Nr. 256 (duomenys neskelbtini) nė nenurodyti kaip sodyba – istorijos ir kultūros paminklas, kurio vientisumas turi būti saugomas, nes išlikę tik fragmentai. Būtent todėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. (12.50.-V) 2V-2056 „Dėl žemės sklypo padalijimo“ naikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

3. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas, sumokėtas advokatui už atstovavimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 bei 45¹ straipsnius pareiškėjai, kadangi jų reikalavimas buvo patenkintas, turi teisę į išlaidų atlyginimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, kiek išlaidų patyrė Lietuvos valstybė, suteikdama pareiškėjo atstovui V. B. antrinę teisinę pagalbą, procesinį sprendimą dėl išlaidų atlyginimo teismas priims tik gavęs visus duomenis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. Š. (R. Š.) ir K. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (12.50.-V) 2V-2056 „Dėl žemės sklypo padalijimo“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasErnestas SpruogisHalina Zaikauskaitė