Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-08 · Administracinė byla Nr. A-502-53-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-08
Bylos Nr.
A-502-53-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
R. P.
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-502-53/2008Procesinio sprendimo kategorija 9.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir R. P. (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Kęstučiui Kadonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių apskrities VMI) 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 14.4-31-38 patvirtino 2006 m. vasario 15 d. patikrinimo aktą Nr. 6335-05-29-307 ir nurodė R. P. sumokėti į biudžetą 49 196 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), 5 830,73 Lt PVM delspinigių bei 4 920 Lt PVM baudą. PVM mokestis buvo papildomai apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 ir 71 straipsniais, R. P. , pradėjusi ekonominę veiklą, nuo 2004 metų liepos mėnesio privalėjo registruotis PVM mokėtoja ir nuo atlygio, gautino už asfalto maišyklės nuomą, privalėjo skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM, tačiau pareiškėja šios pareigos nevykdė. Todėl, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsniu ir 123 straipsnio 2 dalimi, jai buvo papildomai apskaičiuota 49 196 Lt PVM ir skirta 4 920 Lt PVM bauda, o vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo apskaičiuota 5 830,73 Lt PVM delspinigių.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2006 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 68-87 patvirtino Šiaulių apskrities VMI 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 14.4-31-38.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija), išnagrinėjusi pareiškėjos R. P. skundą, 2006 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. S-324(7-304/2006) patvirtino VMI prie LR FM 2006 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 68-87.

Šalies argumentai

Pareiškėja R. P. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Šiaulių apskrities VMI 2006 m. vasario 15 d. patikrinimo aktą Nr. 6335-05-29-307 ir 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 14.4-31-38, VMI prie LR FM 2006 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 68-87 bei Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. S-324(7-304/2006). Pareiškėja skunde nurodė, kad inspekcija, remdamasi 2004 m. birželio 28 d. nuomos sutartimi Nr. 10/2004, sudaryta su S. P. įmone, nepagrįstai pripažino, jog pareiškėja pradėjo vykdyti ekonominę veiklą nuo 2004 m. liepos 1 d. Inspekcija neatsižvelgė į nuomos sutarties priedus, kuriuose nurodyta, kad mokėjimai atidedami iki papildomo susitarimo sudarymo arba pradedami mokėti nuo 2007 metų. Pareiškėja 2004 metais negavo jokių pajamų (sutarties šalys paslaugų teikimo įvykio šiais metais nepatvirtino ir PVM sąskaitos-faktūros nepasirašė), o 2005 metais pareiškėja gavo 88 500 Lt pajamų. Tačiau inspekcija neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos per metus gautos pajamos neviršijo 100 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie LR FM prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pagal 2004 m. birželio 28 d. nuomos sutartį Nr. 10/2004 išnuomojo S. P. įmonei asfalto maišyklę su visa įranga ir kompresoriumi. S. P. įmonė 2004 metų sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, priskyrė 240 000 Lt nuomos mokesčio sąnaudų už išsinuomoto asfalto maišyklę su visa įranga ir kompresoriumi. S. P. savo paaiškinimuose nenurodė, kad asfalto maišyklė iš pareiškėjos nebuvo nuomojama. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji pagal nuomos sutartį 2004 metais negavo jokių pajamų, yra nepagrįsti. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja kartu su susijusiu asmeniu – vyru S. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kontroliuoja S. P. įmonę, kuri yra pagrindinė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saustos prekyba“ akcininkė. Pareiškėjos, S. P. įmonės ir UAB „Saustos prekyba“ bendra gauta ir gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt. Todėl, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsniu, pareiškėja nuo 2004 metų liepos mėnesio privalėjo registruotis PVM mokėtoja ir nuo gautino atlygio sumokėti į biudžetą PVM.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog 2004 m. birželio 28 d. nuomos sutartis Nr. 10/2004, sudaryta tarp pareiškėjos ir S. P. įmonės, ir du šios sutarties priedai patvirtina, kad pareiškėjos gautinas atlygis už asfalto maišyklės su visa įranga ir kompresoriumi nuomą 2004 metų liepos - gruodžio mėnesiais sudarė 240 000 Lt, o 2005 metais – 90 000 Lt. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnis (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d.) nustato, kad kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. To paties įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad susijusiais asmenimis laikomi fizinis asmuo ir jo sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos ir jos kontroliuojamų juridinių asmenų, t. y. S. P. įmonės ir UAB „Saustos prekyba“, bendra jų visų gauta ir gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus viršijo 100 000 Lt ribą. Todėl pareiškėja, išnuomojusi S. P. įmonei asfalto maišyklę, t. y. pradėjusi ekonominę veiklą nuo 2004 metų liepos mėnesio, privalėjo registruotis PVM mokėtoja. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, pareiškėja, įsiregistravusi PVM mokėtoju, privalėjo nuo atlygio, gautino už įrengimų nuomą S. P. įmonei, skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM. Neįvykdžiusi šios pareigos, pareiškėja pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teismas sprendime taip pat nurodė, jog S. P. įmonė 2004 metų sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, priskyrė 240 000 Lt nuomos mokesčio sąnaudų už išsinuomoto asfalto maišyklę su visa įranga ir kompresoriumi, t. y. sumą, kuri turėjo būti mokama pareiškėjai. S. P. įmonės patikrinimo metu teiktuose S. P. paaiškinimuose dėl įrengimų nuomos nėra nurodyta, kad minėta asfalto maišyklė iš pareiškėjos nebuvo nuomojama ir kad nebuvo patirtos nuomos sąnaudos. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, kad nuomos paslaugos nebuvo teikiamos ir kad ji pagal nuomos sutartį 2004 metais negavo jokių pajamų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai pagrįstai nurodyta sumokėti į biudžetą 49196 Lt PVM, taip pat 5830,73 Lt PVM delspinigių bei 4920 Lt PVM baudą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 1-2 dalys).

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių apskrities VMI 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 14.4-31-38, VMI prie LR FM 2006 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 68-87 bei Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. S-324(7-304/2006). Pareiškėja nurodo, jog mokesčių inspekcija pareiškėjos gautinas pajamas nustatė pagal nuomos sutartyje ir jos prieduose aptartas sumas, tačiau neatsižvelgė į papildomus susitarimus, kuriuose nurodyta, kad mokėjimai atidedami iki papildomo susitarimo arba pradedami mokėti nuo 2007 metų. Nagrinėjamu atveju nebuvo patvirtinimo, kad paslaugos buvo suteiktos, PVM sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta. S. P. įmonė nepadarė PVM atskaitos ir nesusigrąžino PVM iš valstybės. Žala valstybei nebuvo padaryta. Pareiškėjos pasirašyta nuomos sutartis nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad ji, kaip fizinis asmuo, nuo 2004 metų vykdė ekonominę veiklą, nes S. P. įmonė įsigijo naujus įrengimus ir gamyboje naudojo naujus įrengimus, o ne pareiškėjos išnuomotus. Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja kartu su susijusiu asmeniu, tai yra vyru S. P. , bendrosios jungtinės nuosavybės teise kontroliuoja S. P. įsteigtą S. P. individualią įmonę, kuri yra pagrindinė UAB „Sausto prekyba“ akcininkė. Pareiškėja taip pat nurodo, kad netikslus individualios veiklos apibrėžimas įstatymuose neleidžia tiksliai atlikti mokestinių prievolių. Pareiškėja nurodo, jog šis atvejis yra išskirtinis tuo, kad fizinis asmuo privalo sumokėti PVM iš anksto, kai dar nėra gautos pajamos, todėl jį nagrinėjant turėtų būti vadovaujamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Be to, pareiškėjos pajamos per metus neviršijo 100 000 Lt. Pareiškėja neišgali sumokėti priskaičiuotų mokesčių, delspinigių ir baudų. Dėl šių priežasčių ji prašė Šiaulių apskrities VMI ir VMI prie LR FM sumažinti mokesčius, tačiau pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji ir jos atstovas dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 9 d. posėdyje. Tačiau teismas neatsižvelgė į jos ir jos atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo jiems nedalyvaujant, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 10, 47-49, 50, 52, 53, 80 ir 81 straipsnių nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas VMI prie LR FM prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais.

Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities VMI prašo netenkinti apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas sutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu pripažino, kad pareiškėja nepagrįstai, pradėjusi ekonominę veiklą (išnuomojusi asfalto maišyklę), nuo 2004 metų liepos mėnesio neįsiregistravo PVM mokėtoja ir nuo gautino atlygio neskaičiavo bei nesumokėjo į biudžetą PVM. Pareiškėja nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, jog mokesčių administratorius neatsižvelgė į papildomus susitarimus, kuriuose nurodyta, kad mokėjimai pagal nuomos sutartį atidedami iki papildomo susitarimo arba pradedami mokėti nuo 2007 m., taip pat į tai, jog nebuvo suteiktos paslaugos ir nebuvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, o teismas ir mokesčių administratorius nesiaiškino, kad S. P. įmonė įsigijo naujus įrengimus, kuriuos ir naudojo gamyboje.

Iš byloje esančios 2004-06-28 nuomos sutarties Nr. 10/2004 (b.l. 20,21) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja S. P. įmonei išnuomojo asfalto maišyklę, o pastaroji įsipareigojo už naudojimąsi asfalto maišykle pareiškėjai 2004 m. mokėti 240000 Lt nuomos mokestį. 2004-06-28 perdavimo priėmimo aktu (b.l. 22) asfalto maišyklė komplekte su visa nurodyta įranga perduota S. P. įmonei. S. P. įmonė minėtą (240000 Lt) nuomos mokesčio sumą įtraukė į 2004 m. sąnaudas, o savo buhalterinėje apskaitoje fiksavo įsiskolinimą pareiškėjai (MGK byla, b.l. 96). S. P. 2005-07-15 paaiškinime teritoriniam mokesčių administratoriui (MGK byla, b.l. 98) nurodė, jog šiais metais numato skolos grąžinimą pagal 2004-06-28 nuomos sutartį. 2006-03-24 prašyme Šiaulių VMI 9 (b.l. 54) pareiškėja paaiškino, jog S. P. įmonė naudojasi asfalto gamybos įrenginiais. Šios aplinkybės patvirtina, kad sutarties šalys susitarė dėl nuomos mokesčio, kurį S. P. įmonė priskyrė 2004 m. sąnaudoms mažinančioms apmokestinamąjį pelną. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, jog S. P. įmonė buvo įgijusi naujus įrengimus, kuriuos ir naudojo gamyboje, nepaneigia 2004-06-28 nuomos sutarties Nr. 10/2004.

2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 (toliau - ir PVM įstatymas), įsigaliojusio 2002-07-01, 71 straipsnio 7 dalis nustatė: „jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą.“ Pareiškėja mokestinio ginčo nagrinėjimo metu ir pirmosios instancijos teisme neginčijo mokesčių administratoriaus nustatytų faktų dėl susijusių asmenų, tačiau apeliaciniame skunde teigia, jog Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja kartu su susijusiu asmeniu, tai yra vyru S. P. , bendrosios jungtinės nuosavybės teise kontroliuoja S. P. įsteigtą S. P. individualią įmonę, kuri yra pagrindinė UAB „Sausto prekyba“ akcininkė. Teisėjų kolegija pažymi, kad susijusio asmens samprata pateikta PVM įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje. Šios dalies 1 punktas nustato, kad susijusiais asmenimis laikomi fizinis asmuo ir jo sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis, todėl pareiškėja kartu su susijusiu asmeniu, t.y. vyru S. P. , bendrosios jungtinės nuosavybės teise kontroliuoja S. P. individualią įmonę, kuri yra pagrindinė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saustos prekyba“ akcininkė. Patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjos ir minėtų kontroliuojamų asmenų bendra visų gauta ir gautina atlygio už ekonominę veiklą (pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas) suma per paskutinius 12 mėnesių viršijo PVM įstatyme nustatytą 100000 Lt ribą, mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, jog pareiškėja nuo 2004 m. liepos mėnesio, t.y. išnuomojusi S. P. įmonei asfalto maišyklę, privalėjo registruotis PVM mokėtoja ir nuo jos gautino atlygio sumokėti PVM.

Nesutikdama su teismo sprendimu pareiškėja nurodo, jog 2004 m. negavo pajamų iš S. P. įmonės, o 2005 m. jai buvo sumokėta tik 885000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė, kaip ir tai, jog nebuvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra, neturi reikšmės sprendžiant 2004-06-28 nuomos sutarties nuomos mokesčio apmokestinimo klausimą. Pagal PVM įstatymo 14 str. 6 dalį (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) ilgalaikių paslaugų, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (tame tarpe ir nuomos), teikimo atveju prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai PVM įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekis, o jeigu PVM sąskaita faktūra neišrašoma, – kai gaunamas atlygis už per tą ataskaitinį laikotarpį suteiktą paslaugų arba patiektų prekių kiekį. Jeigu iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos nėra išrašyta PVM sąskaita faktūra už per tą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ir negautas atlygis, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda kitą dieną po minėto termino, per kurį dokumentas turėjo būti išrašytas, pabaigos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai pažeidus PVM įstatymo 2 ir 71 str. nuostatas, neskaičiavus ir nesumokėjus PVM mokesčio, mokesčių administratorius pagrįstai nurodė sumokėti į biudžetą 49196 Lt PVM, taip pat 5830,73 Lt PVM delspinigių bei 4920 Lt PVM baudą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 1, 2 dalys). Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

teisėjų kolegija nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas