Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, susipažinusi su R. L. T. J. paduotu skundu privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir pripažinti O. K. ir N. K. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. L. T. J. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti privataus kaltinimo bylų procesą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir priimti nuosprendį, kuriuo pripažinti kaltinamuosius O. K. ir N. K. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškime O. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su savo žmona N. K., paskleidė apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorę R. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti R. J. ar pakirsti pasitikėjimą ja ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: O. K. kartu su žmona N. K. 2016 m. birželio 23 d. raštu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą ir šiame rašte nurodė - paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog neva: 1) R. J. terorizuoja ir kankina jų dukrą Z. K. bei mergaitės atžvilgiu naudoja psichologinį spaudimą; 2) R. J. klastoja mokyklos dokumentus; 3) R. J. sūnus žiauriai sumušė penkiametį berniuką, motina rado vaiką kruviną, sužalotu veidu ir šis faktas buvo nuslėptas; 4) R. J. sūnus užpuolė mažametį mokinį ir trenkė jam kelis kartus žirklėmis; 5) mokyklos teritorijoje buvo žiauriai sumušta mokinė S. K., o direktorė R. J., siekdama nuslėpti šį incidentą, šantažavo ir grasino pašalinti vaiką iš mokyklos; 6) direktorė R. J. asmeniškai darė psichologinį spaudimą S. K. ir po kankinimų vaikas susirgo; 7) direktorė R. J. yra užsislėpusi sadistė ir žmogus su akivaizdžiai rasistinėmis pažiūromis. Tokiu būdu 2016 m. birželio 23 d. raštu kreipęsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, O. K. kartu su žmona N. K. paskleidė aukščiau nurodytą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri niekina ir žemina R. J., pakerta pasitikėjimą ja ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. O. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškime N. K. kaltinama tuo, kad ji, veikdama kartu su savo vyru O. K., paskleidė apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorę R. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti R. J. ar pakirsti pasitikėjimą ja ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: N. K. kartu su vyru O. K. 2016 m. birželio 23 d. raštu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą ir šiame rašte nurodė - paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog neva: 1) R. J. terorizuoja ir kankina jų dukrą Z. K. bei mergaitės atžvilgiu naudoja psichologinį spaudimą; 2) R. J. klastoja mokyklos dokumentus; 3) R. J. sūnus žiauriai sumušė penkiametį berniuką, motina rado vaiką kruviną, sužalotu veidu ir šis faktas buvo nuslėptas; 4) R. J. sūnus užpuolė mažametį mokinį ir trenkė jam kelis kartus žirklėmis; 5) mokyklos teritorijoje buvo žiauriai sumušta mokinė S. K., o direktorė R. J., siekdama nuslėpti šį incidentą, šantažavo ir grasino pašalinti vaiką iš mokyklos; 6) direktorė R. J. asmeniškai darė psichologinį spaudimą S. K. ir po kankinimų vaikas susirgo; 7) direktorė R. J. yra užsislėpusi sadistė ir žmogus su akivaizdžiai rasistinėmis pažiūromis. Tokiu būdu, 2016 m. birželio 23 d. raštu kreipęsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą N. K. kartu su vyru O. K. paskleidė aukščiau nurodytą, tikrovės neatitinkančią, informaciją, kuri niekina ir žemina R. J., pakerta pasitikėjimą ja ir VšĮ „(duomenys neskelbtini“, t. y. N. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrius. Tai yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, o byloje nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 412¹ straipsnio 1 dalį, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba nors įvykis buvo, tačiau dėl vienų ar kitų argumentų jo negalima laikyti nusikalstama veika. Taigi jau pradinėje stadijoje, sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, teismas turi pareigą įvertinti turimus duomenis tuo aspektu, ar konkrečiu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 3 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas.

R. L. T. J. prašo iškelti baudžiamąją bylą O. K. ir N. K. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį.

BK 154 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija (šmeižimo dalykas) – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali būti padaryti tik tiesiogine tyčia, t. y. paskleisdamas nurodytą informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės, ir tokią informaciją paskleidžia siekdamas apšmeižti – paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

Teismas nagrinėjamu atveju pažymi ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), kai kitomis švelnesnėmis priemonėmis (civiline, drausmine ir kt. atsakomybė) atitinkamų teisinių gėrių apsauga nėra įmanoma. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Šiuo aspektu akcentuotina, kad asmens garbę ir orumą gina taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis, kuris numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį gali kilti išskirtiniais atvejais, kai veika yra itin pavojinga ir šiurkščiai pažeidžia kito asmens teises.

Kaip matyti iš pareiškimo turinio bei prie jo pridėtų priedų, R. L. T. J. eina direktorės pareigas viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“. Tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir O. K. bei N. K. 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudaryta Mokymo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atitinkamų mokymo paslaugų teikimo O. K. ir N. K. dukrai – Z. K.. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 15 d. raštu O. K. ir N. K. buvo informuoti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. nutraukiama minėta sutartis jos 5.2 punkto pagrindu. O. K. ir N. K. 2016 m. birželio 23 d. skundu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, šiame skunde nurodydami, be kita ko, teiginius, dėl kurių R. L. T. J. ir kreipėsi į teismą privataus kaltinimo proceso tvarka, prašydama iškelti baudžiamąją bylą, kadangi, jos nuomone, nurodytų teiginius išdėstymu minėtame skunde O. K. ir N. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. Šiame skunde Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus O. K. ir N. K. prašė: patikrinti laiške išdėstytus faktus; testais įvertinti Vilniaus tarptautinės mokyklos mokinių lietuvių kalbos žinias; atšaukti mokyklos direktorės sprendimą pašalinti jų dukrą iš Vilniaus tarptautinės mokyklos su esama formuluote ir įpareigoti mokyklos direktorę atsiprašyti raštu; apsvarstyti klausimą dėl galimybės toliau eiti direktoriaus pareigas šioje mokykloje ir spręsti klausimą dėl atsakomybės, R. J. viršijant tarnybinius įgaliojimus, taikant kankinimus ir psichologinį smurtą prieš nepilnamečius, dokumentų ir faktų klastojimo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei tokia informacija nėra paskleidžiama tretiesiems asmenims (pvz., mutatis mutandis Lietuvos A. T. 2004 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-56/2004, Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. 1A-155-327/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 straipsnio 4 dalį, už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnis įtvirtina vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigas, tarp jų – tirti šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytus skundus (2 punktas), o 16 straipsnio 1 dalis numato, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius tiria pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos (manoma, kad pažeidžiamos) ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai numato asmens teisę dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į atitinkamas įgaliotas institucijas. Taigi nagrinėjamu atveju O. K. ir N. K. kreipimasis į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, kuri turi įgaliojimus nurodytoje srityje, išdėstant skunde atitinkamas aplinkybes dėl, jų nuomone, netinkamo ugdymo, taip pat nesant jokių duomenų, kad nurodytos žinios buvo paskleistos kitiems asmenims, žiniasklaidai ir pan., leidžia teismui daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos visų būtinų požymių. Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą O. K. ir N. K. atžvilgiu.

Kaip minėta, asmens garbę ir orumą gina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Taigi išaiškintina, kad siekdama apginti savo galimai pažeistas teises (garbę ir orumą), pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 412¹ straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal R. L. T. J. pareiškimą dėl O. K. ir N. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kaltinant juos nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.