- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- N1-142-100/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00142-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Pocevičienė
- Kaltinamasis
- T. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. 1.2.18.10;1.2.18.11; 2.10.1.4., deklaruota ten pat, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 8 kl. moksleivis, LR pilietis, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. 2013 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 16 iki 20 d., apie 11.00-11.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje ir su mažamečiais D. J., gim. 2000-01-27, K. E., gim. 2001-09-21, V. B., gim. 2000-12-12, kuriems iki pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, per duris įsibrovė į D. B. priklausantį butą, iš kur pagrobė svetimą – D. B. priklausantį turtą – auksinę grandinėlę ant rankos, 700 litų vertės, tuo nukentėjusiajai D. B. padarydamas 700 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis T. L. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nebeprisimena, buvo paskutinė savaitė prieš Kalėdų atostogas, jis būdamas Kupiškio (duomenys neskelbtini) mokykloje susitiko su draugais: jiems bekalbant K. ir V. pasiūlė, kad galėtų nueiti į jo klasioko E. R. butą, nes jo mama turi šokolado. Per ilgąją pertrauką, kuri prasideda nuo 11 val., nuėjo į daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini) E. R. butas yra pirmame aukšte. Kur yra raktas nuo E. R. buto durų, žinojo kažkuris iš draugų. Kuris iš draugų atrakino duris, nematė. Suėjo į butą. Supranta, kad tokiu elgesiu, jie be savininkės žinios įsibrovė į butą. D. B. bute jis su D. J. iš karto nuėjo į virtuvę. Virtuvėje stovėjo ir žiūrėjo, kaip D. J. krausto spinteles. Spintelėje jis rado ir jam parodė auksinę grandinėlę ant rankos. Iš pradžių dar dvejojo, ar imti grandinėlę, bet apsisprendė ir įsidėjo į kišenę. Matė, kad K. E. ir V. B. pasivogė kelias plyteles šokolado. Išeinant iš D. B. buto, kažkuris iš draugų užrakino duris ir paliko raktą. Mokykloje D. J. draugams parodė pavogtą auksinę grandinėlę ir pasiūlė važiuoti į Kupiškį parduoti. Mažojoje ,,Maxima“ parduotuvėje telefonų meistrui D. J. ir pasiūlė pirkti auksinę grandinėlę. Meistras pasiūlė už grandinėlę 100 litų. Pinigus – 100 Lt, jiems padalino D. J.. Jis gavo 24 litus. Pinigus išleido tą pačią dieną Kupiškio m., ,,Maxima“ parduotuvėje, pirkdamas maisto produktus. Mano, kad D. J. už parduotą vogtą grandinėlę gautus pinigus pasidalino, nes norėjo, kad jo neišduotų, nepaskųstų. Dėl tokio savo poelgio, dabar nuoširdžiai gailisi. Jo mama L. Š. atlygino jai dalį žalos dėl grandinėlės vagystės sumokėdama 175 Lt, o jis jos atsiprašė (b.l.47).
Papildomai įtariamuoju apklaustas T. L. parodė, kad suklydo nurodęs, kad 2013 m. gruodžio mėn., kartu su juo, D. J., V. B. ir K. E., į D. B. butą, kai buvo pavogta auksinė grandinėlė ėjo ir M. E.. Geriau pagalvojęs prisiminė, kad po to, kai išėjo iš D. B. buto su M. E. jie susitiko mokykloje. M. E. kartu važiavo į Kupiškį. Patikslino, kad kai D. J. dalino pinigus – 100 Lt, gautus už parduotą grandinėlę, jis pinigų M. E. nedavė, o davė jo broliui K. E.. Paskui K. E. kažkiek pinigų davė broliui M.. Nurodė, kad tarp jų visų keturių – jo, D. J., V. B. ir K. E. bendro susitarimo pavogti iš D. B. buto auksinę grandinėlę nebuvo. Pavogtą grandinėlę iki jos pardavimo visą laiką su savimi turėjo D. J. (b.l.49).
Be kaltinamojo T. L. visiško prisipažinimo jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
2014-04-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu – (duomenys neskelbtini). Bute yra du kambariai ir virtuvė (b.l.5-8).
Nukentėjusiosios D. B. parodymais, kuri nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. viduryje, tikslios datos neprisimena, namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), pasigedo auksinės grandinėlės ant rankos. Grandinėlė buvo padėta virtuvėje, spintelėje. Pavogtą grandinėlę vertina 800 Lt. Įtaria, kad grandinėlę galėjo pavogti kažkuris iš sūnaus draugų, kurie ateidavo į svečius, žinojo, kur paliekamas raktas nuo buto durų. Laužimo žymių nėra, mano, kad į butą buvo patekta atsirakinus duris raktu. Įtaria, kad vagystę galėjo įvykdyti T. L., D. J., V. B.. Pavogta grandinėlė buvo stambaus pynimo, svėrė 6-7 g. Nurodė, kad vagystė iš jos buto galėjo būti įvykdyta 2013 m. gruodžio mėn. laikotarpyje nuo 16 d. iki 20 d. Tuo metu, kai pastebėjo, kad pavogta jos auksinė grandinėlė, pastebėjo, kad pavogtos ir kelios plytelės šokolado, tačiau dėl jų jai turtinė žala padaryta nebuvo, nes jas buvo gavusi dovanų, todėl pretenzijų dėl pavogto šokolado neturi. Auksinę grandinėlę tokia suma vertina kaip juvelyrinį dirbinį, o ne kaip superkamą aukso laužą. 2014 m. birželio ar liepos mėn., tikslios datos nebeprisimena, pas ją į butą buvo atėjusios D. J. motina D. J. ir T. L. motina L. Š.. Jos atsiprašė už savo vaikų poelgį ir dėl pavogtos auksinės grandinėlės ant rankos, atlygino dalį (savo vaikų) vagyste jai padarytos žalos, abi sumokėdamos po 175 Lt. Dėl savo poelgio atsiprašė ir T. L.. Be L. Š. ir D. J., daugiau niekas iš tėvų su ja susisiekę nebuvo ir žalos neatlygino (b.l.9-10).
Liudytojo nepilnamečio V. B. parodymais, kuris nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėn., tikslios dienos nebeprisimena, bet ta buvo prieš pat mokyklines atostogas, kai jis per ilgąją pertrauką kartu su draugais nuėjo prie jo klasioko E. buto. Tame pačiame aukšte, kur gyvena E. su mama, gyvena ir D. J.. Prieš eidami, jie nesitarė, ką veiks E. bute. D. iš po kilimėlio paėmė raktą ir padavė jam. Jis atrakino buto duris ir suėjo į vidų. Suėję į vidų visi vaikščiojo po kambarius. Virtuvėje ant spintelės rado padėtą ir pasivogė plytelę šokolado. Ką ėmė kiti draugai, nematė. Išeinant iš E. buto, jis užrakino duris ir raktą padėjo po kilimėliu. Mokykloje D. J. parodė, kad iš E. buto pavogė auksinę grandinėlę dedamą ant rankos. Visi sutarė, kad reikia važiuoti į Kupiškio m. parduoti D. pavogtos grandinėlės. Mažosios ,,Maxima“ parduotuvės antrame aukšte esančiame kioske, su ten dirbančiu vyru tarėsi D., o jie tik stovėjo šalia. Vyriškis iš D. grandinėlę nupirko už 100 litų. Pavogtą šokoladą jis suvalgė pasidalindamas su kitais. Už grandinėlę gautus pinigus D. pasidalino su kitais, o jam nedavė (b.l.15-17).
Liudytojo nepilnamečio K. E. parodymais, kuris nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėn., tikslios dienos nebeprisimena, žino, kad buvo paskutinė savaitė prieš atostogas mokykloje, jis susitikęs su D. J. ir T. L. sugalvojo nueiti į namus pas E. R., kuris gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir D. J.. Žinojo, kad jo mama turi šokolado. Iš mokyklos į E. R. butą išėjo per ilgąją pertrauką, kuri prasideda 11.00 val., baigiasi 11.20 val. D. J. žinojo, kur laikomas E. ir jo mamos buto raktas. Kas atrakino duris, nebeatsimena. Jie iš anksto nesitarė, kuris ką ims. Jis virtuvėje ant spintelės rado padėtas kelias plyteles šokolado ir dvi pasivogė. Būdamas koridoriuje išgirdo, kaip D. J. būdamas virtuvėje su T. L., tarėsi imti grandinėlę ar ne ir nutarė, kad reikia imti. Jis matė D. pavogtą grandinėlę dedamą ant rankos, ji atrodė kaip auksinė, buvo neplona. Ar dar kas ką pavogė, nežino. Išeidami iš buto, duris paliko tvarkingai, užrakinę. Nuėję į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, nutarė, kad reikia važiuoti į Kupiškio m. priduoti pavogtos auksinės grandinėlės. D. J. parduotuvės “Maxima’ antrame aukšte vienam vyriškiui, kuris taiso telefonus, auksinę grandinėlę pardavė už 100 litų. Pinigus pasidalino - jis, D. J. ir T. L. po lygiai, po trisdešimt kelis litus. Broliui M. davė 5 litus, o V. B. pinigų nedavė visai. Savo dalį pinigų išleido šokiuose, pirko prekes iš mokyklos bufeto (b.l. 21-23).
Liudytojo nepilnamečio D. J. parodymais, kuris nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nebeprisimena, bet viskas buvo dar prieš Kalėdines atostogas, būdamas (duomenys neskelbtini) mokykloje susitiko su draugais ir tarėsi, kad eis į jo kaimyno E. R. butą pasivogti šokolado. Žinojo, kad E. buto raktas yra laikomas arba guminiame bate prie durų, arba po kilimėliu. Kiek pamena, duris atrakino V. B. ir jie suėjo į vidų. Supranta, kad tokiu būdu į butą pateko neteisėtai. D. B. bute jis su T. L. iš karto nuėjo į virtuvę. Virtuvėje jis kraustė D. B. spinteles, o T. buvo užlipęs ant spintelės pasižiūrėti, ar ko nors nėra padėta ant jos, bet nieko nerado. Jis virtuvės viršutinėje spintelėje rado padėtą auksinę grandinėlę ant rankos ir sugalvojo ją pasivogti, todėl įsidėjo į kelnių kišenę. Tai matė T. L. ir K. E.. Iš D. B. buto keletą šokoladų pasivogė K. ir V. Eidami į butą jie nesitarė, kuris ką vogs. Išeidami paliko viską tvarkingai, duris užrakino. Nuėjo į mokyklą. Ten jis pavogtą grandinėlę parodė ir V. B. su M. E.. Susitarę išvažiavo į Kupiškio miestą parduoti auksinės grandinėlės. Grandinėlę nupirkti jis pasiūlė telefonų meistrui, kuris dirba antrame aukšte, virš mažosios ,,Maxima“ parduotuvės. Grandinėlę pardavė už- 100 litų. Nebeatsimena, kaip jis pasidalino už grandinėlę gautus pinigus. Pinigus jis dalinosi, nes ėjo į butą visi kartu, manė, kad vis tiek kaltins visus, jei sužinos. Tą pačią dieną už grandinėlę gautus pinigus jis išleido ,,Maxima“ parduotuvėje, pirkdamas maisto produktus. Supranta, kad pavogdamas D. B. priklausančią auksinę grandinėlę pasielgė netinkamai, dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b.l. 32-33).
Liudytojo M. E. parodymais, kuris nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nebeprisimena, žino, kad buvo paskutinė savaitė prieš Kalėdų atostogas, būdamas (duomenys neskelbtini) mokykloje, po keturių pamokų per pertrauką susitiko brolį K. E. ir draugus - D. J., T. L. ir V. B.. D. J. sakydamas :“žiūrėk, ką turiu“, išsitraukęs iš kišenės parodė auksinę grandinėlę dedamą ant rankos. D. J. pasiūlė visiems penkiems važiuoti į Kupiškio miestą parduoti jo grandinėlės. Kad auksinė grandinėlė buvo pavogta iš E. R. mamos buto, sužinojo autobusų stotyje, kalbėdamas su draugais T., V., D. ir broliu K. Jie pasipasakojo, kad visi keturi buvo nuėję per ilgąją pertrauką į D. B. butą, iš kur D. ir pavogė auksinę grandinėlę. Jis kartu su jais per ilgąją pertrauką nuėjęs į D. B. butą nebuvo ir nieko nevogė. Autobusu iš Noriūnų nuvažiavus į Kupiškio miestą, visi penki nuėjome į antrą aukštą, virš mažosios ,,Maxima“ parduotuvės, kur dirba telefonų meistras. Telefonų meistrui D. J. parodė ir pasiūlė pirkti auksinę grandinėlę. Meistras iš D. J. grandinėlę nupirko už 100 litų. Gautus pinigus už grandinėlę D. po lygiai pasidalino su T. ir K. E. - po 33 Lt. Iš savo dalies gautų pinigų brolis K. jam davė 5 Lt. (b.l.81-82).
Liudytojo R. T. parodymais, kuris nurodė, kad Kupiškio m., Vytauto g. 3, antrame aukšte, virš parduotuvės „Maxima“ yra jo mobilių telefonų taisykla, kurioje jis dirba pagal verslo liudijimą. Atsimena, kad 2013 m. gruodžio mėn., tikslios dienos nebeprisimena, sutiko keletą nepažįstamų vaikinų, jų galėjo būti keturi ar penki. Vienas iš vaikinų jam pasiūlė nusipirkti auksinę grandinėlę ant rankos ir ją parodė. Jis paklausė, ar ši grandinėlė nevogta ir vaikinas patikinimo, kad ne. Pasiūlė vaikinui už grandinėlę 100 litų ir šis sutiko už tiek ją parduoti. Grandinėlę jis keleto dienų laikotarpyje nuvežęs į Panevėžį pardavė nepažįstamam asmeniui turguje. Kad jo nusipirkta auksinė grandinėle gali būti vogta, tikrai neįtarė (b.l.12-13).
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis T. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, kad patekęs į D. B. butą su bendrininkais pavogė svetimą D. B. priklausantį turtą (auksinę grandinėlę), todėl T. L. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo T. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Teismas, skirdamas T. L. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), kuriuo pasikėsinta į kitų asmenų turtą, dalis padarytos žalos atlyginta. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: administracine tvarka nebaustas (b.l.93), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l.37), charakterizuojamas patenkinamai (b.l.95), yra jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė, viena sunkinanti. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti mokslą. Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, taikomos BK 64¹ str. nuostatos ir T. L. paskirta bausmė mažinama trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str.,
nusprendžia:
T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti mokslą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. T. L. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti mokslą.
Iki bausmės vykdymo pradžios T. L. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise per aukščiau nurodytą terminą nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teismas, kaltinamojo prašymu išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.