- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-1273-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15078-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- T. N.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo T. N. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei antstolei Nemirai Šiugždaitei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. N. pareikštu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės antstolės Nemiros Šiugždaitės 6 338,56 Eur turtinės žalos, įstatyme numatyto dydžio procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-09 sprendimu nutraukė jo ir D. N. santuoką bei padalino sutuoktinių turtą: po ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat T. N. buvo priteistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 32 324,28 Lt piniginių lėšų. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-04 nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-09 sprendimą ir buvusiems sutuoktiniams padalino po ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), po ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir po 16 162,14 Lt piniginių lėšų, o iš T. N. priteisė ieškovei 3 900 Lt kompensaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė 2013-05-30 vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu priteisto turto: ½ dalies 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir 16 162,14 Lt piniginių lėšų, kuriame išieškotoju nurodytas jis, o skolininkė - D. N.. 2013-09-19 Vilniaus miesto apylinkės teismas D. N. išdavė vykdomąjį dokumentą dėl 16 162,14 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. N., kuris buvo pateiktas antstolei Nemirai Šiugždaitei vykdyti. Ieškovas 2013-09-24 pateikė antstolei 2013-05-30 išduotą vykdomąjį raštą ir prašymą netenkinti D. N. reikalavimo dėl 16 162,14 Lt, kadangi jis turi tokį patį reikalavimą D. N., todėl prašė priimti sprendimą dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo. Antstolė areštavo ieškovo banko sąskaitas ir nurašė nuo jo sąskaitos 16 162,14 Lt sumą. Dėl tokių neteisėtų antstolės veiksmų ieškovas patyrė 20 339,36 Lt žalą (priskaičiavus 3 proc. palūkanų). Patikslino, kad 2014-05-22 jis pats savanoriškai nepervedė antstolei 19 395,46 Lt sumos į jos sąskaitą, šią sumą antstolė nuo jo sąskaitos nuskaitė savavališkai, nepaisant to, kad tai dienai T. N. ir D. N. turėjo lygiaverčius vienas kitam galiojančius teismų išduotus vykdomuosius raštus. Įrodinėjo, jog antstolė neteisėtais veiksmais sukėlė materialinius nuostolius, kadangi laikotarpiu nuo 2013-09-24 iki 2014-05-22 neatliko tarpusavio skolų užskaitymo bei nurašiusi 16 162,14 Lt sumą, sau papildomai užsiskaitė 3 233,32 Lt vykdymo išlaidų. Teigė, jog antstolė priėmė jo prašymą įvykdyti tarpusavio skolų sudengimą, paėmė paslaugos mokestį, tačiau paslaugos nesuteikė. Vilniaus apygardos teismo 2014-06-02 nutartimi buvo sustabdomas išieškojimas iki teismo nutarties dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo priėmimo, tačiau nutartis yra po 2014-05-22, taigi, tokiai datai nurašyti sumas nuo jo sąskaitos nei užsiskaityti vykdymo išlaidas nebuvo jokio teisinio pagrindo. Turėdamas prievolę sumokėti sumas, jis būtų pats jas padengęs gera valia. 2014-05-22, kai minėta suma buvo nurašyta nuo jo sąskaitos, jis neturėjo prievolės jos mokėti. Nuo jo sąskaitos nurašytos lėšos buvo pervestos D. N., kuri tuo metu buvo ieškovo skolininkė (b. l. 1 - 5, 61 - 62).
Atsiliepimas
Atsakovė antstolė Nemira Šiugždaitė pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas niekada neturėjo reikalavimo teisės į D. N. 16 162,14 Lt sumai, vykdomasis raštas jam buvo išduotas dėl klaidos teismo sprendime, o ieškovas siekė pasinaudoti šia klaida ir neatiduoti D. N. priteistos turto dalies. Paaiškino, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-03-04 nutartimi iš ieškovo asmeninėje sąskaitoje esančio dalintino sutuoktinių turto priteisė D. N. 16 162,14 Lt ir ieškovui 16 162,14 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtos lėšos teismo sprendimo priėmimo metu buvo ieškovo banko sąskaitoje, lėšų priteisimas ieškovui iš jo paties banko sąskaitoje esančių lėšų buvo aiškus ir akivaizdus rašymo apsirikimas. Tuo metu, kai ji sužinojo apie išieškojimą iš D. N., buvo akivaizdu, kad atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą realiai nebūtų įvykdytas sprendimas, nes D. N. negautų pusės ieškovo sąskaitoje buvusių lėšų. Iš ieškovo D. N. naudai buvo išieškota 16 162,14 Lt vykdant galiojantį ir įsiteisėjusį teismo sprendimą pagal teisėtai ir pagrįstai išduotą vykdomąjį raštą. 2014-05-23 patvarkymu išieškotos lėšos buvo paskirstytos: 16 162,14 Lt pervesta D. N., o 3 233,32 Lt priskaičiuota vykdymo išlaidų. Ieškovas šio patvarkymo neskundė ir nebeturi teisės jo skųsti. Teismo sprendimo įvykdymas nėra ir negali būti laikomas ieškovo patirta žala. Kadangi atsakovės veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė (b. l. 69 - 73).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovės iš jo išieškotą 16 162,14 Lt sumą ir už sprendimo įvykdymą paskaičiuotas išlaidas vykdomojoje byloje, kurioje antstolės veiksmų, atliekant išieškojimą pagal nurodytą vykdytiną dokumentą, teisėtumas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-40914-809/2013, nebuvo paneigtas. Tokiu atveju, neturėdamas duomenų apie antstolės, vykdomoje byloje, pagal D. N. pateiktą 2013-08-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-726-872/2012 (vykdomosios bylos Nr. 0033/13/00660), veiksmų neteisėtumą, negalėjo konstatuoti vienos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinio pagrindą nurodė aplinkybes, kad žala susidarė dėl to, jog antstolė išieškojo iš jo 16 162,14 Lt sumą, o ne atliko įskaitymą, kurį, jo nuomone, turėjo atlikti, tačiau antstolio neteisėtų veiksmų klausimas vykdymo procese turi būti sprendžiamas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartimi ieškovo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Sprendė, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, be to, 16 162,14 Lt suma iš ieškovo buvo išieškota vykdant teismo sprendimą. Antstolės veiksmų/neveikimo vykdant priverstiniam vykdymui ieškovo pateiktą 2013-05-30 išduotą vykdomąjį raštą dėl 16 162,14 Lt išieškojimo iš D. N., Vilniaus apygardos teismo 2013-063-04 nutarties pagrindu, T. N. įstatymų nustatyta tvarka iki Vilniaus apygardos teismo 2014-06-19 nutarties, kada buvo ištaisyta rašymo apsirikimo klaida, neskundė. Todėl, šiuo atveju, teismas vadovavosi kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, kad ieškovui pasirinkus netinkamą savo teisės gynimo būdą, nes ieškinio dalykas prieštarauja ieškinio pagrindui, ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tik ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką. Teismui nustačius, kad antstolės veiksmai, vykdant 2013-08-12 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 16 162,14 Lt išieškojimo iš T. N. D. N. naudai, nebuvo pripažinti neteisėtais, o antstolės veiksmų, vykdant 2013-05-30 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 16.162,14 Lt sumos išieškojimo iš D. N. T. N. naudai, ieškovas neskundė iki 2014-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, vertino, jog tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nurodytu ieškinio pagrindu negalima. Dėl nurodyto ieškinį atmetė. Ieškovo teiginius apie jo vardu atidarytoje sąskaitoje buvusią/nebuvusią 32 324,28 Lt sumą laikė neaktualiais, nes šis turtas buvo įtrauktas į sutuoktinių dalintino turto sąrašą ir buvo padalintas, dėl šio turto yra įsiteisėję teismų sprendimai.
Apeliaciniu skundu ieškovas T. N. teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-05 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantas prašo spręsti dėl absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų. Nurodė šiuos nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:
Dėl priešpriešinių piniginių sumų įskaitymo nurodė, kad antstolei Nemirai Šiugždaitei buvo pateikti du vykdomieji raštai dėl 16 162,14 Lt išieškojimo: 1) iš T. N. D. N. naudai ir 2) iš D. N. T. N. naudai. Antstolė priešpriešinių piniginių sumų įskaitymo neatliko, nes laukė Vilniaus apygardos teismo sprendimo, dėl rašymo apsirikimų ištaisymo, priėmimo. Tačiau nesulaukusi šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, taip pat neatsižvelgusi į T. N. prašymą įvykdyti priešpriešinį išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, 2014-05-23 areštavo skolininko banko sąskaitas ir nuo jų nurašė 19 401,46 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2014-06-19 nutartimi ištaisė padarytus rašymo apsirikimus. Apelianto nuomone, antstolė pažeidė CPK 687 straipsnį, kadangi nepagrįstai nurašė nuo ieškovo sąskaitų 19 401,46 Lt sumą, t. y. esant pinigų sumų tarpusavio įskaitymo pagrindui, kitos priverstinio vykdymo priemonės negali būti taikomos. Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi, nes tuo metu ieškovas antstolei nebuvo perdavęs vykdomojo rašto, dėl to ir antstolei nebuvo kilusi pareiga spręsti dėl sumų tarpusavio įskaitymo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Papildomai nurodė, kad antstolė negali remtis faktais, įvykusiais vėliau, nei ji atliko neteisėtus veiksmus.
Dėl vykdymo išlaidų paaiškino, kad antstolė, nesulaukusi teismo sprendimo, nuo ieškovo banko sąskaitos nurašė ne tik teismo priteistą 16 162,14 Lt sumą, bet ir 3 233,32 Lt priverstinio vykdymo išlaidų. Pasak apelianto, tokiais veiksmai antstolė padarė ieškovui 3 233,32 Lt žalą, nes vietoj to, kad būtų atlikusi priešpriešinių sumų tarpusavio įskaitymą, ji atliko piniginių lėšų nurašymo veiksmus. Teigia, jog atlikus priešpriešinių sumų tarpusavio įskaitymą, vykdymo išlaidos būtų mažesnės ir jas tektų atlyginti ne T. N., o D. N.. Nesutinka su atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais dėl ieškovo nesąžiningumo, siekio pasipelnyti. Pažymėjo, jog iš antstolės nebuvo gavęs jokių pranešimų dėl vykdomosios bylos pradėjimo ir ketinimo atlikti priverstinį skolos išieškojimą. Šiuo atveju antstolė priėmė vykdyti ieškovo pateiktą vykdomąjį dokumentą, už tai gavo 345,50 Lt atlygį, tačiau paslaugos nesuteikė. Dėl to apeliantui buvo padaryta 345,50 Lt žala. Įrodinėja, jog dėl žalos atlyginimo: 19 746,96 Lt sumos, kurią sudaro 16 162,14 Lt skola pagal vykdomąjį dokumentą, 3 233,32 Lt vykdymo išlaidos, 6 Lt banko komisinis mokestis bei 345,50 Lt mokestis antstolei už priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo atlikimą) pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime nepasisakė.
Dėl išlaikymo sumų sumokėjimo nurodė, kad teismo prašė priteisti ir 1 501,40 Lt (1 500 Lt išlaikymo ir 1,40 Lt banko komisinio mokesčio) žalos atlyginimą dėl klaidingai apskaičiuotų išlaikymo įmokų. Paaiškino, jog po santuokos su D. N. nutraukimo, apeliantas teikia išlaikymą savo vaikams, kas mėnesį pervesdamas į buvusios sutuoktinės sąskaitą po 1 000 Lt. A. D. Bliznikas išdavė 2013-11-15 pažymą dėl 1 000 Lt išlaikymo permokos. Nepaisant to apeliantas atliko dar vieną 1 500 Lt pavedimą. 2013-09-29 gavo iš antstolės Nemiros Šiugždaitės raginimą sumokėti 1 851 Lt skolą už vaikų išlaikymą ir 167,94 Lt vykdymo išlaidų. Apeliantas sumokėjo antstolės nurodytas sumas. Vėliau antstolės padėjėja surado skaičiavimo klaidą ir nurodė, jog susidarė išlaikymo įmokų 1 500 Lt permoka. Dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė (b. l. 128 – 133).
Atsiliepimas
Atsakovė antstolė Nemira Šiugždaitė ir trečiasis asmuo D. N. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo T. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-726-872/2012, nutraukė T. N. ir D. N. santuoką bei išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susiję klausimus (b. l. 30 - 37). Šiame sprendime nurodyta, kad 32 324,28 Lt piniginės lėšos, buvusios ieškovo T. N. vardu atidarytoje Danske Bank A/S sąskaitoje yra sutuoktinių santuokoje įgytas turtas ir turi būti dalijamas nutraukiant sutuoktinių santuoką. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-666-345/2013, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-09 sprendimą pakeitė dalyje, tame tarpe ir 32 324,28 Lt pinigines lėšas, esančias ieškovo T. N. vardu atidarytoje banko sąskaitoje, padalijo lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams: po 16 162,14 Lt (b. l. 22-29). Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė 2013-05-30 vykdomąjį raštą dėl 16.162,14 Lt išieškojimo iš D. N., civilinėje byloje Nr. N2-726-872/2012 (b. l. 6). Apeliantas 2013-12-18 prašymu kreipėsi į antstolė Nemirą Šiugždaitę dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (b. l. 7). Antstolė 2014-05-22 patvarkymu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0033/13/00660, priėmė vykdyti išieškotojos D. N. pateiktą vykdomąjį raštą dėl 16 162,14 Lt sumos išieškojimo iš T. N. (b. l. 8). Vilniaus apygardos teismas 2013-11-04 nutartimi netenkino antstolės prašymo išaiškinti, ar pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 16.162,14 Lt išieškojimo iš T. N. D. N. naudai ir T. N. pateiktą vykdomąjį raštą dėl 16.162,14 Lt sumos išieškojimo iš D. N. yra galimas įskaitymas ir ar ji privalo vadovautis CPK 589 straipsnio nuostatomis (b. l. 42 - 43). Vilniaus apygardos teismas 2014-06-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-666-345/2013, ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir Vilniaus apygardos teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Priteisti ieškovei D. N. ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, 16 162,14 Lt piniginių lėšų. Priteisti atsakovui T. N. ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).“ Teismas 2014-06-19 nutartyje nurodė, kad sutuoktinių santuokoje įgytas 32 324,28 Lt pinigines lėšas nutarė padalinti lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams, t. y. po 16 162,14 Lt kiekvienam, tačiau nutartimi atsakovui turėjo būti ne priteista ½ nurodytų piniginių lėšų suma, o ši suma turėjo būti pripažinta jo asmenine nuosavybe, esančia jam priklausančioje Danske Bank A/S banko sąskaitoje, dėl nurodyto teismas tai pripažino klaida, kurią ištaisė (b. l. 48 - 49). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ieškovo kasacinį skundą pasisakė ir dėl Vilniaus apygardos teismo nutartyje padaryto rašymo apsirikimo taisymo ir nurodė, kad „<...Apeliacinės instancijos teismas 2013-03-04 nutartimi šias lėšas padalijo tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. po 16 162,14 Lt kiekvienai, apie tai nurodydamas nutarties motyvuojamojoje dalyje, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė 16 162,14 Lt priteisti ieškovei ir 16 162,14 Lt atsakovui. Akivaizdu, kad tokia faktinė ir teisinė situacija negalėjo likti neištaisyta, nes nustačius, kad dalijamos lėšos buvo valdomos atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje banke, padalijus jas šalims, dalies šių lėšų priteisimas atsakovui iš esmės neatitiko sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytos aplinkybės, pagal kurias šios lėšos buvo valdomos atsakovo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje byloje susiklosčiusią situaciją buvo pagrindas ištaisyti netiksliai suformuluotą rezoliucinę teismo nutarties dalį, nes Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-04 nutarties rezoliucinėje dalyje palikus nurodymą priteisti atsakovui 16 162,14 Lt, būtų likęs neaiškus tokios teismo nutarties vykdymas, antstoliui išieškant nurodytas sumas iš abiejų ginčo šalių, nors iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad 16 162,14 Lt liko atsakovo asmenine nuosavybe, o kita padalytų lėšų (32 324,28 Lt) dalis – 16 162,14 Lt – priteista ieškovei.>“. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad „<...nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas taikyti rašymo apsirikimo ištaisymo institutą bei priimti rašymo apsirikimą ištaisančią teismo nutartį, nes tai atitiko CPK 18 ir 270 straipsnių prigimtį ir tikslus, klaidos ištaisymas nepakeitė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-04 nutarties esmės.>“.
Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) prašo priteisti iš atsakovės antstolės Nemiros Šiugždaitės turtinę žalą, kurią sudaro: 6 440,36 Eur (16 162,14 Lt skola pagal vykdomąjį dokumentą, 3 233,32 Lt vykdymo išlaidos, 6 Lt banko komisinis mokestis ir 345,50 Lt mokestis antstolei už priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo atlikimą) bei 434,83 Eur (1 501,40 Lt) (1500 Lt išlaikymo ir 1,40 Lt banko komisinio mokesčio) antstolės klaidingai apskaičiuotų išlaikymo įmokų. Apeliantas (ieškovas) reikalavimą dėl 6 440,36 Eur žalos priteisimo grindžia aplinkybėmis, jog antstolė, nesulaukusi Vilniaus apygardos teismo 2014-06-19 sprendimo priėmimo ir paskelbimo, taip pat neatsižvelgusi į ieškovo T. N. prašymą dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo atlikimo, už kurį ieškovas antstolei sumokėjo 345,50 Lt, 2014-05-23 areštavo ieškovo banko sąskaitas ir nuo jų nurašė 19 401,46 Lt. Reikalavimą dėl 434,83 Eur (1 501,40 Lt) (1 500 Lt išlaikymo ir 1,40 Lt banko komisinio mokesčio) žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, jog antstolė, padariusi skaičiavimo apsirikimą, nepagrįstai 2013-09-26 pareikalavo įvykdyti teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje Nr. N2-726-872/2012 (sumokėti vaikų išlaikymo skolą), todėl susidarė išlaikymo įmokų 1 500 Lt permoka, kurios antstolė nesugrąžino.
CPK 327 straipsnis suteikia apeliacinės instancijos teismui teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas savo reikalavimą antstolei dėl patirtos žalos atlyginimo iš esmės reiškė dviem pagrindais – nepagrįstai neatlikto įskaitymo, įskaitytinų sumų ir nepagrįstai paskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimo, taip pat nepagrįstai didelio išlaikymo vaikams išieškojimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmojo ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės antstolės Nemiros Šiugždaitės turtinę žalą, kurią sudaro: 6 440,36 Eur (16 162,14 Lt skola pagal vykdomąjį dokumentą, 3 233,32 Lt vykdymo išlaidos, 6 Lt banko komisinis mokestis ir 345,50 Lt mokestis antstolei už priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo atlikimą), pasisakė tik dėl 6 338,56 Eur nuostolių priteisimo, t. y. (4 680,88 Eur (16 162,14 Lt) skolos ir 936,43 Eur (3 233,32 Lt) vykdymo išlaidų, tačiau nepasisakė dėl susijusio reikalavimo - 345,50 Lt mokesčio antstolei už priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo atlikimą, taip pat neišsprendė ir niekaip niekur sprendime nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo pareikšto kitu faktiniu pagrindu, t. y. dėl 434,83 Eur (1 501,40 Lt) (1500 Lt išlaikymo ir 1,40 Lt banko komisinio mokesčio) nepagrįsto išieškojimo išieškant antstolės klaidingai apskaičiuotas vaikų išlaikymo įmokas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, taip pat į tai, jog visi apelianto (ieškovo) pareikšti reikalavimai (tiek teismo spręsti, tiek ir nespręsti) yra taip tarpusavyje susiję kad negali būti išskirti, sprendžia, jog yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis, CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Minėtus reikalavimus išsprendus apeliacinės instancijos teisme būtų paneigta šalių teisė į apeliaciją.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, CPK 327 straipsnio 2 dalimi, CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.