- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- TS-92-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48989-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- E. M.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalį, 6 punktą, 144 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 20 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. vasario 19 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. M., lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Stebimos nuoseklios nuteistojo pastangos valdyti kriminogeninius veiksnius bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Asmuo atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kaltę pripažįsta. Nuo 2024 m. sausio 16 d. nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.
Komisijos vertinimu, nuo bausmės pradžios stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos: nuteistasis dalyvauja resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Metus laiko vykdė individualią veiklą, bet po to požiūrį į darbinę veiklą pakeitė ir nuo 2024 m. kovo 15 d. turi stabilius darbinius santykius, finansinius įsiskolinimus dengia. Nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu nusižengimų nefiksuota, jaučia artimųjų pagalbą. Komisija pažymėjo, kad kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio, nuostatų bei gyvenimo stilius ir draugai srityse, reikalauja papildomos intervencijos, tačiau gali būti valdomi probacijos sąlygomis. Atsižvelgiant į tai Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama jį panaikinti ir nuteistajam E. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad nepaneigiamai nustatytos E. M. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau įvertinus visus duomenis, spręstina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, kas savaime neleidžia spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Visgi šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Prokurorė pažymi, kad net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nuteistajam vis dar išlieka du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: Dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą (susiję su elgesiu būnant laisvėje), negebėjo atpažinti problemų, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Taip pat pažymi, kad galima teigti, jog tam tikrą laiko tarpą nuteistasis užsiėmė veikla, kuri skatino jo nusikalstamo elgesio raišką. Tikėtina, jog asmeniui negebant atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių draugų, išlieka rizika jam įsitraukti į nusikalstamų veikų vykdymą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nagrinėjamu atveju, neįvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybių bei kilusių pasekmių, būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas kaltininko interesams, iš esmės ignoruojant nukentėjusiųjų ir visuomenės interesą. Prokurorė nurodo, kad atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebuvo nuosekliai teigiamas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir nors nuobaudos už tai skirtos nebuvo, tačiau tai jį neigiamai charakterizuoja. Įvertimus visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinai paleidus E. M., nebūtų užtikrintas bausmės tikslų realizavimas bei teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Nuteistasis E. M. pateikė atsiliepimą į prokurorės Eglės Privenienės skundą, kuriuo prašo netenkinti prokurorė skundo ir Komisijos nutarimą palikti nepakeistą. E. M. nurodo, kad prokurorės skunde išdėstytos aplinkybės nepagrįstos, subjektyvaus pobūdžio, paremtos vien prielaidomis ir samprotavimais, remiantis vien prokurorės asmeniniu požiūriu į jo elgesį atliekant paskirtą bausmę bei į jo asmenybę. Atsiliepimu į skundą E. M. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, atliko jau daugiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės. Jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra tris kartus skatintas už gerą elgesį ir darbą, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, turi stabilų darbą, atlygino visą priteistą žalą, jokių įsiskolinimų niekam neturi, vykdamas į trumpalaikius pasimatymus jokių pažeidimų nepadarė, todėl teigia, kad Lygtinio paleidimo komisija priėmė teisiškai pagrįstai teisėtą ir teisingą sprendimą, kurį naikinti rimto įstatyminio pagrindo nėra. Taip pat pabrėžia, kad prokurorės teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio, paremti tik prielaidomis ir jos subjektyviais pasvarstymais, teisiniu požiūriu neturintys jokios konkrečios reikšmės sprendžiant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Be to, jo socialiniai ryšiai su šeima nėra nutrūkę, jis reguliariai naudojasi trumpalaikėmis išvykomis ir visada laiku grįžta į bausmės atlikimo vietą, nurodo, kad turi tikslą ateityje gyventi su šeima, laikytis įstatymų ir nebegrįžti prie nusikalstamo elgesio.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad E. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, teismas konstatuoja, jog nuteistojo E. M. elgesyje jau egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Taigi, tiek formaliojo, tiek materialiojo pagrindų egzistavimas, kartu ir įvertinus vien teigiamą nuteistojo charakteristiką, sudaro neabejotiną pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, dėl ko spręstina, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema, o kaip aukščiau nurodyta, tai sudaro vieną iš pagrindų lygtinio paleidimo taikymui. Nepaisant to, teismas siekdamas visapusiškai įvertinti lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, įvertina nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir šiuo atveju konstatuoja, kad nuteistasis kryptingai ir nuosekliai viso bausmės atlikimo metu siekė teigiamos elgesio korekcijos ir dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimo savo elgesyje. Nors nuteistojo elgesyje vis dar yra fiksuojama dinaminių kriminogeninių veiksnių, tačiau įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis bei atsižvelgus į tai, kokiose intervencinėse, elgesio keitimo programose nuteistasis dalyvauja, teismas sprendžia, kad nuteistasis imasi aktyvių veiksmų siekiant valdyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, kas atskleidžia teigiamai vertini jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio raišką. Be kita ko, įvertinama ir tai, kad nustatyti trys apsauginiai veiksniai – turima gyvenamoji vieta laisvėje, tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, patvirtintos įsidarbinimo galimybės po bausmės atlikimo. Šiuos apsauginius veiksnius teismas vertina kaip itin teigiamus ir neabejotinai nuteistąjį skatinančius laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
Iš 2025 m. liepos 16 d. pažymos, „apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ nustatyta, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis du kartus pažeidė drausmės ir režimo reikalavimus, tačiau nebuvo baustas drausmine tvarka ir net tris kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, be to nuteistasis būdamas išleidžiamas trumpalaikių išvykų metu taip pat laikosi nustatytų ribojimų, kas leidžia spręsti, kad ir paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nuoseklus ir teigiamas elgesys, teismo vertinimu jau sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad šiuo metu atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, nustatyta, jog nuteistojo elgesyje yra teigiamų pokyčių, kontroliuojant ir valdant egzistuojančias rizikas. Taip pat sutiktina su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, kad socialinis gyvenimas laisvėje ir artimųjų palaikymas, įvertinus ir nedidelę likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, bus paskata nuteistajam savo nusikalstamas nuostatas esmingai keisti, o elgesį būnant laisvėje sieti išimtinai su įstatymų laikymusi.
Nuteistojo neabejotiną siekį koreguoti nusikalstamą elgesį patvirtina ir tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo konsultacijoje su psichologu dėl problemų susijusių su mąstymu ir elgesiu, dalyvavo kontaktiniuose pokalbiuose, dirbo. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir priešingai nei teigiama prokurorės skunde, yra pakankamos spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat, įvertinus, kad nors šiuo metu nuteistojo atliekama laisvės atėmimo bausmė ir yra subendrinta ir skirta už kelių nusikaltimų įvykdymą, vis tik tai yra pirma jo atliekama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, todėl spręstina, kad jau atliktos bausmės dalis, nuteistajam bus paskata paleistam lygtinai laikytis visuomenėje vyraujančių moralės ir elgesio principų ir nebesielgti nusikalstamai. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis yra gana jauno amžiaus, todėl yra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tolesnis atlikimas lygtinio paleidimo sąlygomis, taip išreiškiant valstybės pasitikėjimą nuteistuoju, bus paskata E. M. elgtis išimtinai laikantis įstatymų. Prokurorė skunde akcentuoja dar gana didelę neatliktos bausmės dalį, tačiau teismas, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog šiuo metu nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ją atliekant laisvės atėmimo vietoje, jau yra pakankama, kad nebūtų paneigti bausmės tikslai. Tuo labiau, nuteistasis bausmės atlikimo metu, įkalinimo įstaigoje, dėjo pakankamas pastangas, jog įrodytų, kad yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti paleistas lygtinai. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus atleidimas nuo bausmės, priešingai tai yra tolesnis bausmės atlikimas tik švelnesnėmis sąlygomis, vykdant nuteistojo asmens probaciją, o nuteistajam, pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas, šio instituto taikymas gali būti panaikintas.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundo dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.