Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-508-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
1A-290-508-2011
Teisminio proceso Nr.
20-1-00442-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Civilinis atsakovas
akcinės draudimo bendrovės ,,BTA“, UAB „BTA Draudimas“
Nukentėjusysis
M. V., E. K.
Advokatai
Vladislovas Mikša

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-290-508/2011;

Teisėjas G. Varanavičius Proceso Nr. 20-1-00442-10;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.4
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai, civilinio atsakovo atstovui Rokui Tvarijonui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,BTA“ (uždarosios akcinės bendrovės ,,BTA Draudimas“ teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-11 nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius patenkinus iš dalies, iš civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ priteista 3000 Lt nukentėjusiajai M. V. ir 4000 Lt nukentėjusiajai E. K. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. pagal LR BK 281 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-05-09, apie 13.40 val., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Kaune, A.Baranausko gatve nuo Varpo gatvės link Radvilėnų plento, nereguliuojamoje sankryžoje su Studentų gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus, nereguliuojamoje perėjoje nepraleido pėsčiųjų N. K. ir E. V., jas partrenkė ir sužalojo, N. K. padarydamas nesunkų, o E. V. – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Civilinis atsakovas akcinė draudimo bendrovė ,,BTA“ apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-11 nuosprendį dalyje, kurioje buvo priteista M. V. 3000 Lt, E. K. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti ir civilinius ieškinius atmesti. Skunde nurodo, kad nuosprendžiu buvo pažeistos imperatyvios LR BPK bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatos, taip pat teismas netinkamai taikė LR Vyriausybės nutarimą dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos ir išmokos mokėjimo taisyklių, dėl ko netinkamai nustatė nukentėjusiosioms iš draudimo bendrovės atlyginti žalos dydį.

Skunde nurodoma, kad teismas iš dalies tenkindamas civilinius ieškinius, neturtinę žalą priteisė iš UAB ,,BTA Draudimas“, nors tokia įmonė nebeegzistuoja. 2011-01-21 prašyme nagrinėti bylą civilinio atsakovo atstovui nedalyvaujant buvo nurodę, kad nuo 2011-01-01 UAB ,,BTA Draudimas“ teises ir pareigas perėmė AAS ,,BTA“, veikianti per savo filialą Lietuvoje. Tokiu būdu teismas pažeidė LR BPK 111 str. nuostatą, kuriose pasakyta, kad civiliniu atsakovu gali būti įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios yra materialiai atsakingos už nusikalstama kaltinamojo veika padarytą žalą. Šiuo atveju materialiai yra atsakinga AAS ,,BTA“ K. V. 63, LV - 1142, Ryga, Latvijos Respublika, kaip jau išregistruoto juridinio asmens UAB ,,BTA Draudimas“ teisių ir pareigų perėmėja, šiuo metu veiklą vykdančia per filialą Lietuvoje. Tokiu būdu teismo sprendimo vykdymas neįmanomas, klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme, į teismo procesą civiliniu atsakovu įtraukiant AAS „BTA“, LV40003159840, o UAB ,,BTA Draudimas“ kaip neegzistuoti juridinį asmenį, pašalinant iš proceso.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas šiurkščiai pažeidė LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 1 str. 1 d. 2 p., kuriame numatyta kad draudimo bendrovė atlygina neturtinę žalą iki 2500 EUR (atitikmuo litais 8632). Ši suma negali būti viršyta, nepaisant to, kiek asmenų nukentėjo nuo eismo įvykio. Draudimo bendrovė iki teismo nuosprendžio priėmimo atlygino 2300 Lt E. K. ir 260 Lt M. V., iš viso 2560 Lt. Teismui priteisus bendrai dar 7000 Lt neturtinės žalos, draudikas AAS „BTA“ privalėtų iš viso atlyginti 9900 Lt, todėl teismo nuosprendžiu akivaizdžiai buvo pažeistas minėtasis įstatymas.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad draudimo bendrovė atlygina žalą nukentėjusiems asmenims pagal draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Neturtinės žalos apskaičiavimo tvarką reglamentuoja 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimas Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo, šio nutarimo 12 str. 4 d. 1 p. numato, kad draudimo bendrovė už kiekvieną nedarbingumo dieną atlygina po 20 Lt neturtinės žalos, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Pagal pateiktus dokumentus mergaitės buvo gydytos iš viso 128 dienas (128 x 20 = 2560 Lt), tai yra būtent tiek, kiek draudimo bendrovė be ginčų išmokėjo nukentėjusioms. N. K. buvo gydoma 115 dienų, E. V. 13 dienų. Pagal minėtą vyriausybės nutarimą, maksimali neturtinės žalos suma atlyginama tik mirties ar visiško nedarbingumo atvejais, tuo tarpu šioje byloje mažametėms mergaitėms buvo nustatytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas. Draudimo bendrovės nuomone, žalą jie atlygino tinkamai, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jų papildomai 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, civilinio atsakovo atstovą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę ir nuteistojo gynėją, prašiusius civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.

Šalies argumentai

Civilinis atsakovas skunde nurodė nesutinkantis su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teisingai kvalifikavo Ž. P. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tačiau netinkamai išsprendė civilinio ieškinio atlyginimo klausimus, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (LR BPK 328 str. 4 p.).

Šalies argumentai

Apelianto skunde teisingai nurodyta, kad tenkindamas civilinius ieškinius, pirmosios instancijos teismas, neturtinę žalą nepagrįstai priteisė iš uždarosios akcinės bendrovės ,,BTA Draudimas“, nes tokia bendrovė nebeegzistuoja, nuo 2011-01-01 jos teises ir pareigas perėmė akcinė draudimo bendrovė ,,BTA“, apie ką teismui buvo pranešta 2011-01-21 prašyme bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b.l. 82). Civilinio atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Latvijos Respublikos įmonių registro 2010-12-20 sprendimu uždaroji akcinė bendrovė ,,BTA Draudimas“ prijungta prie akcinės draudimo bendrovės ,,BTA“ (b.l. 132-135), išraše iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,BTA Draudimas“ 2010-12-31 po reorganizavimo išregistruojama iš Juridinių asmenų registro (b.l. 121-131), be to, 2011-02-14 įgaliojimu akcinės draudimo bendrovės ,,BTA“ valdybos pirmininkas Gints Dandzbergs įgaliojo bendrovės filialo Lietuvoje direktorių Tadeuš Podvorski atstovauti bendrovei teismuose (b.l. 120), šis savo ruožtu 2011-01-07 ir 2011-02-22 įgaliojimais įgaliojo akcinei draudimo bendrovei ,,BTA“ teismuose atstovauti Roką Tverijoną (b.l. 83,119).

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas posėdžio metu uždarąją akcinę bendrovę ,,BTA Draudimas“ kaip nebeegzistuojantį juridinį asmenį pašalino iš proceso ir civiliniu atsakovu įtraukė akcinę draudimo bendrovę ,,BTA“, Lietuvoje vykdančią veiklą per ,,BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialą, įmonės kodas 300665654.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad akcinė draudimo bendrovė ,,BTA“ iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusioms E. K. ir M. V. atlygino iš viso 2560 Lt, o teismui priteisus dar 7000 Lt neturtinės žalos, draudimo bendrovė privalėtų iš viso atlyginti 9900 Lt, dėl ko akivaizdžiai būtų pažeistas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.

Be to, civilinis atsakovas skunde pagrįstai akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos mokama tik gyvybės atėmimo atveju. Tokia nuostata įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p. Šiuo atveju nukentėjusiajai N. K. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus, o E. V. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.1 p., civilinis atsakovas išmokėjo draudimo išmokas nukentėjusiosioms po 20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną (M. V. – 260 Lt, E. K. – 2300 Lt). Nukentėjusiosios pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino gavusios šias draudimo išmokas. Laikytina, kad civilinis atsakovas savo prievolę įvykdė tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad šių taisyklių 12.4.p. taikomas tik tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1–12.3 punktai, tačiau šiuo atveju pagrįstai taikytas numatytasis atvejis. Atitinkamai esminis taisyklių principas dėl išmokų taikymo nurodytas 12p., reglamentuojančiame sekančius atvejus, kad atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos.

Priteisdamas 7000 Lt nukentėjusiosioms (E. K. – 4000 Lt, M. V. – 3000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo, pirmosios instancijos teismas pablogino civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,BTA“ padėtį labiau, nei leidžia įstatymas, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas. Pritartina apeliaciniame skunde nurodytam teiginiui, jog maksimali neturtinės žalos suma atlyginama tik mirties ar visiško nedarbingumo atvejais, o mergaitėms buvo nustatyti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms (E. K. – 4000 Lt, M. V. – 3000 Lt), nustatytas teisingai, tačiau negalima įpareigoti draudiką atlyginti didesnę žalą, negu numatyta įstatyme, todėl skirtumą nuosprendžiu nustatytos neturtinės žalos privalo atlyginti vairuotojas Ž. P., kuris yra atsakingas už savo neatsargiais nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius, be to, eismo įvykį jis padarė ne darbo metu ir nevykdydamas darbinių funkcijų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,BTA“ apeliacinį skundą tenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-11 nuosprendį pakeisti:

Priteisti iš Ž. P. nukentėjusiajai E. K. – 1700 litų, nukentėjusiajai M. V. – 2740 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė