Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-237/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-13
Bylos Nr.
1-21-237/2014
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00345-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Kaltinamasis
O. A.
Baudž. byla Nr. 1-21-237/2014
(Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00345-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.8., 1.2.26.2.1., 1.2.26.2.2., 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDURaseiniai, 2014 m. birželio 13 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant prokurorui E. Chmieliauskiui,advokatei V. S.,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenama ir deklaruota gyv. vieta, (duomenys neskelbtini), baigęs 8 klases, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “, teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 2 d., BK 284 str. 2 d. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad jis 2011-09-09 apie 14.40 val. Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 60, Kelmės rajono apylinkės teismo salėje Nr. 2, viešoje vietoje, elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadino O. V. visokiais įžeidžiančiais žodžiais, tyčia pečiu sudavė į petį O. V., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl mentės kaulo lūžimo, šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Be to, 2011-09-09 apie 14.40 val. Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 60. Kelmės rajono apylinkės teismo salėje Nr. 2, tyčia pečiu sudavė į petį O. V., tuo padarydamas mentės kaulo lūžimą, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Be to, 2011-10-03 apie 13.30 val. Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 60, Kelmės rajono apylinkės teismo salėje Nr. 2, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai išvadino O. V. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, tuo savo nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 2 d.

Be to, 2011-11-07 apie 11 val. Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 60, prie įėjimo į Kelmės rajono apylinkes teismo pastatą, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadino O. V. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, tuo savo nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 2 d.

Šalies argumentai

O. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis jokių nusikaltimų nepadarė, O. V. jis necenzūriniais žodžiais neįžeidinėjo, jos nesužalojo, viešosios tvarkos nepažeidinėjo. O. V. buvo I. J., su kuria jis turi bendrą vaiką gynėja, teismuose vyko bylos dėl bendravimo su vaiku. Kelmės rajono apylinkės teisme buvo pertrauka privataus kaltinimo byloje, kurioje I. J. jį kaltino sumušimu, gynėja buvo O. V.. I. J., R. J. ir O. V. pertraukos metu bandė jį provokuoti, S. S. siūlė jam suduoti. Jis, pasiėmęs dokumentus, norėjo išeiti iš salės, einant pro O. V., gal ir galėjo jų rūbai susiliesti, tačiau jis smūgio nesudavė, advokatė paklausė „ar matėt“ . O. V. atsisėdo prie stalo ir kažką parašė, S. S. grįžus į salę, abu tuoj išėjo, o kai jie grįžo, I. J. ir R. J. pasakė, kad jos bus liudininkės, ir visi pasakė, kad jam dabar bus. Apie tai, kad jis sužalojo O. V. sužinojo daug vėliau, tą dieną teisėja grįžusi paskelbė nutartį, jai niekas nieko nesakė apie jokį įvykį pertraukos metu. Į kitą teismo posėdį jis atsivežė mamą, kad nebūtų provokacijų, O. V. ranka buvo įtvare, nors ji su ja viską darė. Jam susidarė įspūdis, kad šio posėdžio pertraukos metu jos norėjo daryti įrašus, nes jį vėl provokavo. Jis mano, kad O. V. norėjo iš jo pasipelnyti, ji iš I. J. išviliojo visus pinigus, bylas pralaimėdavo. Prie teismo įėjimo jis O. V. neįžeidinėjo. Prašo jį išteisinti.

Nukentėjusioji O. V. parodė, kad 2011-09-09 13 val. vyko teismo posėdis Kelmės rajono apylinkės teisme, privataus kaltinimo tvarka, ji gynė nukentėjusiąją I. J.. Teismo posėdžio pertraukos metu O. A. ją pradėjo vadinti ,.kumele, iškrypėle, žyde” ir t.t., po tų žodžių ji paklausė jo ar jai grasina, ji pamanė, kad jis jai nori trinktelti su kakta ir pasitraukė nuo jo. Ji atsistojusi prie stalo kalbėjosi su savo ginamąja, kai O. A. einant pro šalį pajuto smūgį ir ji užkrito ant stalo, šis dar pasakė „baik stumdytis“ ir nuėjęs atsisėdo salėje. Ji išėjo iš salės, ieškojo apsaugos, bet neradusi grįžo atgal, kai teisėja paskelbė nutartį, nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Jai skaudėjo ranką, negalėjo vairuoti. Šeštadienį ji jautė stiprų skausmą, sekmadienį negalėjo pasikelti, pirmadienį buvo blogiau, kreipėsi pas gydytojus, jai nustatė lūžį, uždėjo įtvarą, dėl sužalojimo ji turėjo ilgai gydytis, negalėjo dirbti. Spalio mėnesį, atvykus į Kelmės teismą į posėdį vėl O. A. vadino ją „aferiste, šlykštyne“ ir kt., tada buvo salėje ir jo motina, kuri jį ramino. Jis visokiais žodžiais išvadino ir jos klijentę bei jos mamą. 2011- 11- 07 ji vėl dalyvavo Kelmės rajono apylinkės teisme posėdyje, pertraukos metu ji išėjo iš posėdžių salės į lauką, ten stovint priėjo O. A. ir pradėjo įžeidinėti visokiais įžeidžiančiais žodžiais: „iškrypėle, gyvate, išsigimėle, šlykštyne, baigsiu tau vieną kartą". Apie tai ji pranešė tyrėjui. Aplink kitų žmonių nebuvo.

Liudytojas S. S. parodė, kad jis su kolege O. V. Kelmės rajono apylinkės teisme atstovavo I. J. privataus kaltinimo byloje. Pertraukos metu O. A. koliojo buvusią sugyventinę I. J., jos motiną, jį taip pat išvadino „očkariku“, jis išėjo iš salės. O. V. stovint prie stalo, O. A. ją pečiu stumtelėjo ir ji apsisuko ir atsirėmė į stalą, dar pasakęs „nesistumdyk“. Jis smūgį matė pro duris, smūgis buvo stiprus. Po bylos nuėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Važiuojant namo ji sakė, kad skauda. Pirmadienį darbe pasakė, kad skauda mažiau, bet jam pridėjus ranką prie nugaros, pasakė, kad labai skauda, jis liepęs jai eiti pas gydytoją. Sekantį kartą atvykus į teismą, O. A. vėl įžeidinėjo O. V.. Kas vyko prie Kelmės teismo durų jis nematė.

Liudytoja I. J. parodė, kad Kelmės teisme vyko byla dėl O. A. panaudoto smurto prieš ją. Posėdžio pertraukos metu, O. A. įžeidinėjo ją, jos mamą ir advokatę. Eidamas pro šalį jis taip trinktelėjo advokatei, kad ta apsisuko pilną ratą ir atsirėmė į stalą. S. S. buvo ant teisėjo pakylos. Po posėdžio visi ėjo į policijos komisariatą, kur advokatė parašė pareiškimą. Kito posėdžio metu, jau salėje buvo ir O. A. mama, jis vėl įžeidinėjo advokatę. Kai buvo posėdis lapkričio mėnesį, jai advokatė sakė, kad O. A. prie teismo jai grasino.

Liudytoja R. J. parodė, kad 2011-09-09 posėdžio pertraukos metu O. A. įžeidinėjo ją, jos dukterį ir advokatę. Jis eidamas pro O. V. apsisuko ir trenkė , advokatė apsisuko ir atsirėmė į stalą. Prie stalo sėdėjo advokatas S. S., I. J., O. V. stovėjo. Kito posėdžio pertraukos metu jis vėl visas įžeidinėjo. Ji yra ant jo taip pat rašiusi pareiškimą po konflikto pasimatymo su vaiku metu.

Liudytoja V. S. A. parodė, kad ji buvo su sūnumi atvykusi į posėdį Kelmės teisme, kad pasakytų, kaip su juo elgiasi I. J. ir jos advokatė. Per posėdžio pertrauką prasidėjo J. provokacija, ji tyčiojosi, kad susiginčytų, pradėjo rodyti ir į ją, advokatė I. J. mokė kaip tą daryti. Ji matė, kad advokatės ranka buvo su įtvaru, tačiau ji ranką judino, kilnojo. Tada ji sužinojo, kad vėl sūnus apkaltintas sužalojęs advokatę ir jam iškelta byla. Po bylos, einant koridoriuje, I. J. ją iškoliojo, o kai buvo Vilniuje, O. V. pasakė, kad sūnus bus nuteistas, o ji irgi prisikalbės. O. V. jai skambino į mobilų telefoną , kad ji daugiau Kelmėje nesirodytų. Kelmėje jie visi tyčiojosi iš jos sūnaus ir jos, sūnus nieko nekalbėjo. Visas konfliktas kilęs dėl vaiko.

Liudytoja T. Z. parodė, kad ji dirba Kelmės rajono apylinkės teisme posėdžių sekretore. Taikinamojo posėdžio metu per pertrauką ji iš salės buvo išėjusi, sugrįžo anksčiau už teisėją pasitikrinti ar visi yra, jokių emocijų kaip ir nebuvo. Teisėja paskelbė nutartį. Pertrauka galėjo trukti 20-30 minučių. Po posėdžio iš nuogirdų žino, kad kažkas susistumdė, gal nukentėjusioji sakė, kad reiktų kreiptis į policiją. Sužalojimų nesimatė, įvykio ji nematė.

Iš 2011-09-12 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 60, bei apžiūrėta Kelmės rajono apylinkės teismo posėdžių salė Nr. 2 (b.1. 11, 12, 13). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1716/11(04), matyti, kad O. V. buvo nustatyta kraujosruva dešinės mentės srityje, dešinės mentės kaulo lūžis. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų. (b.1. 15). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio 2012-12-27 ekspertizės akto Nr. G 490/12(10) , matyti, kad O. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje. Dešinės mentės lūžimų požymių ( senų ar šviežių) nenustatyta. Poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta nurodomu laiku, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti nėra galimybės, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 2 tomas, b. l. 52-53). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-11-06 – 2014-03-06 ekspertizės akto Nr. EKG 32(105)/14(01), matyti, kad O. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje, ji padaryta kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, O. V. galėjo būti sužalota nurodytu laiku, suduodant kito asmens smūgį petimi į nugaros sritį, neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir griuvimo ar atsitrenkimo metu. O. V. dešinės mentės lūžis ( taip pat ir senas) nėra patvirtintas. Iš O. V. pareikšto civilinio ieškinio ( 1 tomas, b. l. 123-126) matyti, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl 14 799 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

O. A. išteisintinas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

O. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-09-09 Kelmės rajono apylinkės teismo salėje, viešoje vietoje, elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadino O. V. visokiais įžeidžiančiais žodžiais, tyčia pečiu sudavė į petį O. V., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl mentės kaulo lūžimo, šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. bei tyčia pečiu sudavęs į petį O. V., tuo padarydamas mentės kaulo lūžimą, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Be to, jis 2011-10-03 apie 13.30 val. Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 60, Kelmės rajono apylinkės teismo salėje Nr. 2, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai išvadino O. V. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, tuo savo nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 2 d.

Be to, 2011-11-07 apie 11 val. Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 60, prie įėjimo į Kelmės rajono apylinkes teismo pastatą, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadino O. V. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, tuo savo nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 2 d.

Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kuris nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinimas šio nusikaltimo padarymu buvo grindžiamas specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai buvo nustatyta kraujosruva ir mentės lūžis, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atlikus ekspertizę ir komisijinę ekspertizę nustatyta, kad mentės lūžio nėra, nukentėjusiajai yra kraujosruva, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nepadaryta veika, nurodyta šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje, kaltinimas nepagrįstas.

Yra nustatyta nukentėjusiajai poodinė kraujosruva mentės srityje. Ekspertizės aktuose yra nurodyta, kad išvados duotos remiantis medicininiais dokumentais, jais remiantis padaryta ir išvada dėl kraujosruvos. Teisme ekspertas A. J. nurodė, kad kraujosruva įrašyta pirminiuose dokumentuose , ar ji buvo, patikrinti nėra galimybės, aprašyta nenurodant nei jos dydžio, nei formos, nei spalvos. Pažymėtina, kad kraujosruva paminėta tik vieną kartą, toliau apie ją įrašų medicininiuose dokumentuose nėra. Komisijinės ekspertizės metu duota išvada, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota jos nurodytomis aplinkybėmis, tačiau neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir griuvimo ar atsitrenkimo metu, tai yra, ir kitomis aplinkybėmis. Teisiamasis kategoriškai neigia sudavęs smūgį pečiu nukentėjusiajai ir ją sužalojęs. Pačios nukentėjusios O. V. parodymai dėl smūgio sudavimo ir jos sužalojimo yra nenuoseklūs, o būtent, pareiškime dėl šio įvykio, tuoj po jo, Kelmės policijos komisariatui ( 1 tomas, b. l. 5 ) ji pranešė, kad ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir priėjęs prie jos pastūmė, panaudodamas fizinį veiksmą. Tos dienos paaiškinime ( 1 tomas, b . l. 6 ) nurodo, kad eidamas pro šalį priėjęs tyčia trenkė pečiu į petį. 2011-10-03 ( 1 t., b. l. 30) aiškino, kad jis norėjo suduoti su galva, vėliau eidamas pečiu trenkė į petį, ji nuo stipraus smūgio apsisuko ir griebėsi už stalo , 2013-05-03 teismo posėdžio metu nukentėjusioji aiškino ir taip, kad ji nematė su kuo jai sudavė teisiamasis, galėjo ir su kažkokiu geležimi, nes jai yra likusi duobutė ( 2 tomas, b.l. 109 ) Liudininkai I. J., S. S. ir R. J. parodymus dėl O. V. sužalojimo duoda labai vienodai, teisme visi parodė, kad teisiamasis trenkė nukentėjusiajai pečiu iš nugaros į petį, ji apsisuko ir pasirėmė ant stalo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tuoj po įvykio, R. J. aiškino, kad O. A. priėjęs tyčia įžeidžiamai kibo, tai yra, tyčia ją pečiu stūmė ( 1 t., b. l. 7 ), S. S. paaiškino ( 1 t., b. l. 8 ), kad matė, kaip tyčia pečiu pastūmė ir plūdo įžeidžiamais žodžiais. Nei vienas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė pirminiuose paaiškinimuose aplinkybės, nukentėjusioji taip pat, kad nuo smūgio nukentėjusioji būtų apsisukusi, virtusi ant stalo, ar pasirėmusi ant jo nuo smūgio. Kelia abejonių jų parodymai ir dėl to, kad visi vienodai aiškina smūgio sudavimą, žodžius, kuriais vadino O. V. teisiamasis, tačiau neprisimena ir skirtingai aiškina aplinkybę, kur jie visi buvo salėje šio smūgio sudavimo metu : S. S. nurodo, kad buvo išėjęs iš salės ir matė pro duris, I. J. sakė, kad S. S. buvo ant teisėjo pakylos, R. J. parodo, kad I. J. ir S. S. sėdėjo už stalo, O. V. stovėjo prieš juos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji ir liudininkai yra priešiški teisiamajam, konfliktai tarp jų yra seni, konfliktai yra ne tik tarp O. A., jo buvusios sugyventinės I. J., jos mamos R. J., bet ir jas gynusių advokatų O. V. ir S. S. ( šis pripažino siūlęs suduoti teisiamajam), teisiamasis jau buvo kaltinamas dėl smurto naudojimo prieš I. J., bet buvo išteisintas, kad santykiai labai blogi, rodo ir visos kitos aplinkybės, todėl laikyti šių liudininkų parodymus patikimais, nėra pagrindo. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kad O. A. būtų sužalojęs O. V. nėra. Esant tokiems parodymams dėl sužalojimo aplinkybių, O. V. parodymams, kad ji lūžį gydėsi ilgą laiką, jai skaudėjo, negalėjo judinti rankos, dirbti ir pan., kai jokio lūžio nebuvo, ji kreipėsi pas gydytojus ne tą pačią dieną po sužalojimo, o po kelių dienų, yra pagrindo manyti, kad kraujosruva galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, bei abejoti aplamai jos buvimu, kadangi ji yra užfiksuota tik vieną kartą pirminiuose dokumentuose, kur užfiksuotas ir nesantis lūžis, visiškai nedetalizuota, nėra duomenų apie jos gydymą ar gijimą. Teismas laiko neįrodytu ir nenustatytu, kad O. A. sudavė O. V. ir ją sužalojo.

Dėl tų pačių aplinkybių laikyti nukentėjusios, liudininkų parodymus patikimais ir dėl O. V. išvadinimo visokiais įžeidžiančiais žodžiais nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių ir parodymų, O. A. nukentėjusios ir liudininkų parodymais, išvadino įžeidžiančiais žodžiais ir necenzūriniais žodžiais ne tik O. V., bet ir juos visus, bet apie tai pranešė ir nubausti O. A. prašė viena O. V.. Nėra nustatyta, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismo posėdis po pertraukos vyko toliau kaip įprasta, nei vienas kitas pašalinis asmuo incidento nematė, į teismo salę atėjusi po pertraukos posėdžių sekretorė ( liudytoja T. Z.) jokių emocijų nepastebėjo, apie tai niekas nesakė, kad kažkas buvo, sužinojo jau vėliau.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra tas, kad įstatyme išvardintais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad buvo panaudotas fizinis smurtas, nenustačius, kad buvo sutrikdytas teismo darbas, ar būtų kilusi kokia nors sumaištis, visiškai į šį įvykį nesureagavus nei vienam pašaliniam asmeniui, nėra pagrindo teigti, kad O. A. padarė viešosios tvarkos pažeidimą 2011-09-09 d.

2011-10-03 epizodas taip pat įrodinėjamas tik nukentėjusios, ir tų pačių liudytojų parodymais, dėl jau išvardintų anksčiau aplinkybių, jų parodymų laikyti patikimais teismas negali. O. A. neprisipažino, dėl šio epizodo teismo salėje pertraukos metu buvusi teisiamojo mama V. S. A. parodė, kad buvo priešingai, jos sūnų provokavo jie, įžeidinėjo ir ją ir jos sūnų, o O. V. yra skambinusi jai telefonu ir grasinusi. Teismas negali laikyti ir šių asmenų parodymus patikimais taip pat dėl tų pačių priežasčių, tačiau kaltę įrodinėti turi ne jie. Pagal BK 284 str. 2 d. atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nėra nustatyta necenzūrinių žodžių, nėra nustatyta kokiu nepadoriu elgesiu buvo trikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, vėlgi, nėra įrodymų ar tai buvo padaryta tyčiniais teisiamojo veiksmais – nei vienas pašalinis asmuo to nepatvirtina, patikimų įrodymų, įrodančių teisiamojo kaltę nėra.

Dėl 2011-11-07 epizode be nukentėjusios parodymų, nėra daugiau nei vieno įrodymo, pagrindžiančio teisiamojo kaltę. Jis visiškai neįrodytas, remtis nukentėjusios parodymais dėl jų nepatikimumo, nėra pagrindo. Nukentėjusioji teismo posėdžiuose aiškino, kad bijojo šio žmogaus, jo saugojosi, net ją saugojo pašalinis asmuo, tačiau nurodo priešingai, kad teismo pertraukos metu ji viena ėjo į lauką parūkyti, o ten ją O. A. įžeidinėjo.

Be to, šiuose epizoduose, kuriuose O. A. kaltinamas padaręs veikas, numatytas BK 284 str. 2 d., tai yra , baudžiamuosius nusižengimus, nurodyta kaltinimuose ir įstatymo nenumatyti požymiai – demonstravimas nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai, bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, kas rodo kaltinimų nepagrįstumą, tai būtini požymiai kvalifikuoti veiką pagal šio straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimą.

Teismas privalo tirti ir tikrinti įrodymus laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatuose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principais, bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklėmis, t.y., pagal savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtų aplinkybių. Turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Visi prieštaravimai, abejonės, prielaidos, jeigu jų neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Nuteisti žmogų prieštaringais ir abejotinais įrodymais negalima.

Byloje nėra patikimų įrodymų dėl O. V. sužalojimo, nėra įrodyta, kad O. A. pažeidė viešąją tvarką. Apkaltinamojo nuosprendžio grindimas vien nukentėjusios, bei liudininkų S. S., R. J. bei I. J. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, juo labiau nustačius, kad nebuvo jokio lūžio, nors O. V. įrodinėjo skausmą, gydymąsi ir t.t., o liudininkai tą patvirtino, prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms, O. A. remiantis šiais duomenimis, negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, O. A. išteisintinas iš visų jam inkriminuotų veikų, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu byloje pareikšti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir O. V. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

O. A. pagal BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 2 d. , BK 284 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir O. V.

civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Kregždienė