Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Zeno Leonavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1194-246/2016 perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi, perduodamas baudžiamąją bylą Nr. 1-1194-246/2016 Kauno apygardos prokuratūrai, nurodė, kad iš kaltinamojo akto ir kitos baudžiamosios bylos medžiagos visiškai neaišku, kaip 2012 ar 2014 metais kaltinamoji galėjo padaryti žalą nukentėjusiajai I. A., jei nuo 2010 m. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl žalos, padarytos UAB „„(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo, kurioje atsakove yra I. A.. Iš jos prašoma priteisti 524 920,29 Lt (152 027,42 Eur) dydžio sumą, tai yra lygiai tiek pat, kaip nurodoma kaltinamajame akte kaltinamosios atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji 2012 ar 2014 m. negalėjo atlikti veiksmų, kurie buvo padaryti kito asmens dar iki 2010 metų. Taip pat nurodoma, kad J. S. kaltinama pasikėsinimu sukčiauti, tačiau kaltinamajame akte nenurodyta, kaip pasireiškė jai inkriminuota apgaulė įgyti svetimą turtą ir kas sutrukdė kaltinamajai įvykdyti nusikaltimą, kurio padarymu ji yra kaltinama. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. (toliau BPK) reikalavimų, kaltinamosios galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pilnai ištirtos, ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir paviršutiniškai, esami trūkumai trukdo ištirti galimos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, reikalingas papildomas tyrimas ir įrodymai, o visa tai turi reikšmės faktinių aplinkybių nustatymui, trūkumų nėra galimybės ištaisyti bylą nagrinėjant teisme.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Zenas Leonavičius skundžia šią Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Skunde prokuroras teigia, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas, kadangi kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta, kad kaltinamoji laikotarpyje nuo 2012-12-11 iki 2014-06-17 rankiniu būdu ištrynė (panaikino) UAB „„(duomenys neskelbtini) “ kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ 2009, 2010 ir 2012 metų duomenų kopijose esančiuose 2003-2005 metų žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) nurašymo dokumentuose (I0412/034, I0412/037, R0501/039, I0502/009, R0502/059, I0509/017, I0312/039, I0409/020, I0409/019, I0409/028, R0312/077, I0312/057) buvusias pastabas apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) panaudojimą UAB „„(duomenys neskelbtini) “ veikloje: („sunaudota gamyboje“, „sunaudota į ataudus“, „Sunaudota gamybos procese“, „sunaudota į ataudus“, „sunaudota pakuojant pledus“, „Sunaudota ūkio reikmėms“). Tai yra, teismas neįvertino kaltinamajame akte, specialistės išvadoje ir kitoje tyrimo medžiagoje nurodytų J. S. nusikalstamų ir kryptingų veiksmų apie tai, kad duomenys kompiuterinės buhalterinės apskaitos programoje buvo ištrinti 2012-2014 m. laikotarpyje ir ne kokio nors kito asmens iki 2010 metų, o būtent J. S., kai ji tvarkė UAB „„(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. Šių ištrintų duomenų pagrindu kaltinamoji paruošė dokumentus ir pasirašė UAB „„(duomenys neskelbtini) “ 2014-03-18 pažymą apie buhalterinės apskaitos duomenis, siekiant apgaulės būdu UAB „„(duomenys neskelbtini) “ naudai neteisėtai įgyti turtinę teisę Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos priteisimo iš I. A.. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos aiškiai matosi ir suprantama, kas sutrukdė kaltinamajai iki galo įvykdyti nusikaltimą, tai yra pagal I. A. pareiškimą Kauno apskrities VPK 2014-06-16 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00412-14, o teismo 2016-05-19 nutartyje aptarta civilinė byla Kauno apygardos teisme dėl žalos priteisimo iš I. A. buvo sustabdyta. Todėl esant paminėtiems duomenims ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir kaltinamajame akte nėra pagrindo teismui teigti, kad tyrimo metu yra padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sutrukdė teismui dar bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje išsamiai iš nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 str. nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 str. nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013).

Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 str. 3 d. esminiais šio kodekso pažeidimais laikytini tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Formaliai BPK 219 str. aukštų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui nėra keliama – nurodomos kaltinamojo akto sudėtinės dalys, nėra reikalaujama išsamios įrodymų analizės pagrindžiant kaltinimą. Tačiau, kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi būti tikslus – turi būti kiek įmanoma tiksliau nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamas asmuo negali tinkamai gintis nuo pateikto kaltinimo, jei iš kaltinimo turinio neaišku, kokioje vietoje, kokiu laiku ir būdu padaryta nusikalstama veika jam inkriminuojama. Taigi, reikalavimai kaltinamajam aktui iš esmės susiję su kaltinamojo asmens teisės į gynybą užtikrinimu.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs visus baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis iš esmės atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką, yra nurodyti visi reikiami duomenys ir faktinės aplinkybės, pateikta veikos kvalifikacija, kurios padarymu kaltinama J. S., nurodant BK straipsnį ir jo dalį.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme.

Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro pateikto skundo argumentais, jiems pritaria, ir mano, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė sąlygų visumos, kurios paminėtos teismų praktikoje. Skundžiamoje nutartyje nurodytas trūkumas dėl to, kad Kauno apylinkės teismui nėra aišku kaip kaltinamoji nurodytu laikotarpiu galėjo padaryti žalą I. A. ir, kodėl veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas – yra nepagrįstas ir, aukštesniojo teismo nuomone, siekiant išsiaiškinti objektyvą tiesą byloje, negali būti vertinamas kaip kaltinamojo akto trūkumas, trukdantis teismui baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės. Nurodytas kvalifikavimas ir visos esminės aplinkybės yra pateiktos pagal byloje esančius duomenis, o teismui kylantys neaiškumai gali būti pašalinami ir bylą nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina, kad kiti konkretūs esminiai BPK pažeidimai, kurie gali trukdyti pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą, skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyti, buvo apsiribota tik pasisakymu, kad tokie pažeidimai buvo padaryti.

Pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepakanka duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti, turi galimybę pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis teisėmis. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmą. Jeigu tokių veiksmų atlikimas teisme dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija turi atspindėti prokuroro poziciją, tai yra prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Akivaizdu, jog pagal BPK 256 str., prokuroras ir teisiamajame posėdyje turi teisę papildyti kaltinimą ar pateikti jį naują, priklausomai nuo posėdyje ištirtų įrodymų. Be to, tiek prokurorui, tiek teismui yra suteiktos itin plačios galimybės, kurias galima ir būtina išnaudoti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Tam tikri neaiškumai paprastai negali būti ir nėra pripažįstami esminiais kaltinamojo akto trūkumais, leidžiančiais bylą perduoti prokurorui, juo labiau kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neargumentavo, kokiu būdu jo nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, kad egzistuoja BPK 254 str. 3 d. numatytos sąlygos perduoti bylą prokurorui, o išskirtos tam tikros aplinkybės yra nepagrįstos bylos duomenimis bei paneigtos prokuroro skundo argumentais.

Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstytą, apylinkės teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti šią baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.