Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Skuodo rajono savivaldybės administracijos, Valstybės įmonės Turto banko bei Valstybės įmonės Registrų centro atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys Skuodo rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras pateikė teismui atsiliepimus, kuriais neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjo pareiškimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė. Prašė jį tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų pagrindu.

Liudytojas L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta pareiškėją daug metų, nuo 1986 metų jis pats dirbo Aleksandrijos kolūkyje inžinieriumi-techniku, sugriuvus kolūkiams dirbo agrarinės reformos tarnybos vadovu, ši tarnyba buvo atsakinga už kolūkių turto privatizavimą. Jis žino, kad pareiškėjas dalyvavo turto pirkime ir už savo pajus pirko nekilnojamąjį turtą Aleksandrijos kolūkyje. Po privatizacijos Aleksandrijos kolūkio turtas visas buvo privatizuotas, joks materialus turtas valstybei ar savivaldybei nebuvo perduotas. Liudytojas parodė, kad pareiškėjas privatizavo dalį komplekso ir dalį teritorijos, kurioje buvo siloso tranšėjos. Šios tranšėjos iš viso komplekso buvo išskirtos, nes jų niekas nenorėjo pirkti ir jos buvo parduodamos atskirai. Įsigijus tam tikrą turtą, visi dokumentai būdavo perduodami rajono privatizavimo komisijai, tačiau kur šiuo metu jie yra, ar jie yra išlikę nurodyti negali, būtent dėl siloso tranšėjų privatizavimo dokumentai galėjo būti ir neperduoti, nes ši siloso tranšėja buvo privatizuota atskirai nuo pagrindinių pastatų. Liudytojas parodė, kad pareiškėjas šia tranšėja ir šiuo metu naudojasi savo veiklai, t. y. laiko teritorijoje pareiškėjo įmonės gaminamus gelžbetonius ritinius bei tranšėjose pašarus gyvuliams.

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėją pažįsta apie 30 metų, nes jie abu gyvena Aleksandrijoje. Turto privatizavimo metu, liudytoja dirbo agrarinės reformos tarnyboje, kuri vykdė Aleksandrijos kolūkio privatizavimą. Liudytoja, šioje tarnyboje dirbo sekretore, ji buvo atsakinga už aukcionų organizavimą. Įvykus aukcionui, žmogui nusipirkus tam tikrą turtą jam būdavo išduodama nuosavybės teisės pažyma. Apie įvykusius aukcionus patvirtinančius dokumentus minėta tarnyba perduodavo Skuodo savivaldybės privatizavimo komisijai. Liudytoja atsimena, kad pareiškėjas dalyvavo aukcione ir pirko fermos dalį bei siloso tranšėją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Byloje esančiais rašytinais duomenimis nustatyta, kad į siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės nėra įregistruotos. Taigi šis turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Pareiškėjas nėra minėtos tranšėjos savininkas, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuotų asmenų, liudytojų teismo posėdyje pateiktų žodinių paaiškinimų, pareiškėjas nuo 1995 metų tranšėja naudojasi, prižiūri ją, laikė ir laiko joje pašarus, t. y. šį turtą valdo kaip savo. Be to iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Aleksandrijos kolūkio privatizavime dalyvavo ir aukciono būdu įsigijo karvidę, (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai L. V. ir A. S. patvirtino, kad pareiškėjas dalyvavo aukcione ir pirko fermos dalį bei siloso tranšėją. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas dalyvaudamas aukcione įsigijo ne tik karvidę, bet ir ginčo objektą, t. y. siloso tranšėją, tačiau iki šių dienų neišliko tai patvirtinantys dokumentai. Jokie kiti asmenys, išskyrus pareiškėją, tranšėja nesinaudoja, t. y. nuo 1995 metų nebuvo žmonių, kurie tranšėją būtų laikę savo daiktu. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti tranšėjos valdytojo – pareiškėjo nesąžiningumą, t. y. kad jis būtų pripažinęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba kad jis būtų žinojęs apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas nurodytą tranšėją valdė sąžiningai ir teisėtai. Tai, kad tranšėjos valdytojas – pareiškėjas nepripažino, jog kas nors kitas turėjo daugiau už jį teisių į šią tranšėją, buvo įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas, ir pats elgėsi kaip šio nekilnojamojo daikto savininkas, patvirtina, kad jis valdė ją kaip savą. Be to, objekto valdymas prasidėjo sąžiningai, pareiškėjas ilgą laiką atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo minėtą tranšėją (CK 4.22, 4.68 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog minėtai tranšėjai gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra nustatytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytina nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamojo turto objektą – Inžinerinį statinį – Siloso tranšėją, 1985 metų statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo V. M. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę pareiškėjo nuosavybės įgijimui turintį faktą, kad pareiškėjas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą – Inžinerinį statinį – Siloso tranšėją, 1985 metų statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.