Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

nukentėjusiajai D. K.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, teistas 2002-10-21 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal 1996 m. BK 116 straipsnį ir 121 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėn., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nesunkiai sužalojo žmogų, dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo:

2012 m. gruodžio 30 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant nepilnamečiui M. K., gim. 1998 m., tyčia kumščiu sudavė D. K. vieną smūgį į veidą, padarydamas jai sužalojimus: veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies minkštųjų audinių patinimą, dešinio poakinio nervo potrauminę neuropatiją ir nosies kaulų lūžimą, nesunkiai sutrikdžiusius sveikatą.

K. V. A. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 30 d., vakare, atėjo į svečius pas nukentėjusiąją D. K.. Buvo išgėręs alkoholio ir atsinešė dar butelį degtinės. D. K. namuose buvo jos sūnus M. V. A. ir D. K. išgėrė degtinės, kelis kartus ėjo į koridorių parūkyti. V. A. buvo visiškai girtas, todėl neatsimena tolesnių įvykių aplinkybių. Nukentėjusioji D. K. jį įžeidė. Neatsimena, ar jis sudavė nukentėjusiajai smūgį. Po įvykio buvo atėjęs pas nukentėjusiąją. D. K. papasakojo, kad tą dieną jis sudavė jai vieną smūgį ranka į veidą, nuo kurio ji prarado sąmonę.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2012 m. gruodžio 30 d., apie 17. 30 val., grįžo namo iš darbo. Autobusų stotelėje ją pasitiko kaltinamasis V. A.. Jis turėjo butelį degtinės, buvo išgėręs. D. K. namuose abu gėrė degtinę, ėjo parūkyti. D. K. papriekaištavo V. A., kad jis meluoja, išgalvoja nebūtus dalykus. V. A. įsižeidė ir sudavė stovinčiai D. K. vieną smūgį į veidą. Nuo smūgio ji pargriuvo ant žemės ir prarado sąmonę. Atsipeikėjo ligoninėje. Sūnus M. K. papasakojo, kad išsigandęs V. A. pabėgo iš buto. D. K. buvo sulaužytas nosies kaulas, sužalotas akies nervas. Dėl V. A. veiksmų didelį išgąstį ir šoką patyrė jos nepilnametis sūnus M. K.. Apie įvykį ji policijai nepranešė ir nepageidavo, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas.

L. M. K. parodė, kad 2012 m. gruodžio 30 d., vakare, su mama D. K. grįžo į namus. Į svečius atėjo neblaivus kaltinamasis. Ji atsinešė butelį degtinės. Mama gamino valgį, kartu su kaltinamuoju išgėrė degtinės. Motina pavadino Vladimirą melagiu. V, stovėdamas šalia motinos, kumščiu trenkė jai į veidą. D. K. nuo smūgio pargriuvo ant grindų. M. K. labai išsigando, kėlė mamą, tačiau ji gulėjo be sąmonės. V pabėgo iš jų buto. M. K. paskambino motinos broliui Arūnui. Kai atvažiavo Artūras, mama vis dar buvo be sąmonės. Dėdė nunešė mamą į automobilį ir nuvežė į ligoninę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 298/13(03) konstatuota, kad 2012 m. gruodžio 30 d., antroje paros pusėje, D. K. padaryti sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies minkštųjų audinių ptinimas, nosies kaulų lūžimas, dešinio poakio nervo potrauminė neuropatija. Minėtaą veido sužalojimą D. K. galėjo patirti vienos bukos traumos pasekmėje, paveikus dešinės akies – nosies sritį kietu buku daiktu. Dėl nosies kaulų lūžimo D. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. A. sudavė nukentėjusiajai D. K. vieną smūgį į veidą. Dėl smūgio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta D. K. sveikata. Kaltinamojo V. A. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą V. A. padarė netiesiogine tyčia: jis suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajai į veidą, suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau jis buvo tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, tačiau naujos nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesnis teistumas yra išnykęs.

V. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau nedavė parodymų apie nusikaltimo aplinkybes, motyvuodamas, kad jų neatsimena. Po nusikaltimo padarymo nukentėjusiajai D. K. jis nepadėjo, paliko ją be sąmonės tik su nepilnamečiu vaiku ir nesidomėjo jos sveikata ir gydymu. Jis neatlygino nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos taip nesiekdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinių. Kaltinamojo prisipažinimas nelaikomas jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam V.A. B. kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, artimą įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 482,48 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo V. A. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (b.l. 22-23). Kaltinamasis V. A. su nesutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu. Nurodo, kad gydymo įstaiga tokių didelių išlaidų negalėjo patirti. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta nukentėjusioji D. K. dėl kaltinamojo V. A. nusikalstamos veikos buvo sužalota ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma nemokamai. Jos sveikatos priežiūros išlaidos -482,48 Lt apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Civilinis ieškovas pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus (b.l. 24). Kaltinamasis V. A., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama kaltinamojo V. A. atlyginti 500 Lt turtinę žalą ir 1000 Lt neturtinę žalą, patirtą jos nepilnamečio sūnaus M. K. (b.l. 10). Teisiamojo posėdžio metu D. K. atsisakė civilinio ieškinio, todėl šis procesas nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendž i a:

V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 90 valandų per devynių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo V. A. 482,48 Lt turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Procesą dėl nukentėjusiosios D. K. pareikšto 1500 Lt civilinio ieškinio nutraukti, nukentėjusiajai atsisakius civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.