Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresnysis tyrėjas G. K. 2018 m. kovo 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. M. (J. M.) už tai, kad jis 2018 m. kovo 15 d. 9.45 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 31-ANR_N-442-2018 J. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. kovo 22 d. gautas J. M. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. kovo 15 d. nutarimą panaikinti. J. M. nurodė, kad administracinio nusižengimo nepadarė, mobiliojo ryšio telefonu, vairuodamas automobilį, nesinaudojo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarimu J. M. skundas tenkintas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. kovo 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-442-2018 panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta.

Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, policijos pareigūnai G. K. ir A. T. nurodė, kad puikiai matė, kaip vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone, telefoną laikė prie kairės ausies. Administracinio nusižengimo byloje yra pateikti minėtų pareigūnų tarnybiniai pranešimai, parodymai teisme nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Be to, J. M. teisme nurodė, kad policijos pareigūnai negalėjo gerai matyti jo, vairuojančio automobilio, nes įvykio metu snigo, tačiau, peržiūrėjus pareigūnų pateiktą vaizdo registratoriumi padarytą vaizdo įrašą, matyti, kad įvykio metu ne snigo, o buvo debesuota, pareigūnai iš arti matė J. M. vairuojamą transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, jog Lietuvos teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai teisme laikytini tinkamais įrodymais, kurie šiuo atveju įrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir tai, kad teismo posėdžio metu abu pareigūnai pateikė nuoseklius ir neprieštaraujančius vieni kitiems parodymus, jog J. M. naudojimosi mobiliojo ryšio priemone, laikytini tinkamais įrodymais. Tvirtinama, kad policijos pareigūnai naudojimosi mobiliojo ryšio priemone faktą matė aiškiai, o J. M. pateikta versija laikytina pasirinkta gynybos taktika, kadangi natūralu, jog, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo gali neatskleisti tikrųjų savo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą ir apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kad visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jei konstatuojama, kad vairuotojas nesilaikė draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. savo kaltės tiek duodamus paaiškinimus policijos pareigūnams (b. l. 4), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 28, 53–54) nepripažino. Iš esmės galima daryti išvadą, jog nutarimas nubausti J. M. ir jo kaltė padarius administracinį nusižengimą buvo grindžiami išimtinai vien policijos pareigūnų G. K. ir A. T. parodymais.

Liudytojas G. K., (duomenys neskelbtini) vyresnysis tyrėjas, posėdžio apylinkės teisme metu parodė, kad 2018 m. kovo 15 d. dirbo kartu su tyrėju A. T. Išvažiuodami iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, apie 100 metrų atstumu pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, įvažiuojantį iš (duomenys neskelbtini) pr. į šią aikštelę. Vairuotojas kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, telefoną laikė prie kairės ausies. Vairuotojas nesutiko padaręs administracinį nusižengimą. Tarnybinį automobilį vairavo jis, G. K. Važiavo lėtai, apie 20 km/h, kitų automobilių tuo metu nebuvo. Oro sąlygos buvo geros (b. l. 44). Liudytojas A. T., (duomenys neskelbtini) vyresnysis tyrėjas, parodė, kad 2018 m. kovo 15 d. su kolega G. K. važiuodami tarnybiniu automobiliu iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės į (duomenys neskelbtini) prospektą, pastebėjo automobilį, įvažiuojantį iš (duomenys neskelbtini) pr. į minėtą aikštelę. Vairuotojas kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, telefoną laikė prie kairės ausies. Tarnybinį automobilį vairavo G. K. G. K. nuėjo prie pažeidėjo, jis pats liko mašinoje. Oro sąlygos tuo metu buvo geros, buvo debesuota. Matė J. M. vairuojamą automobilį 15–20 metrų, o gal ir didesniu atstumu, vaizdo įraše gerai matyti, kad vairuotojas prie kairės ausies laiko telefoną (b. l. 53–54). Nors abiejų pareigūnų parodymai iš esmės sutampa, be to, analogiškas faktines aplinkybes jie nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 12, 13), tačiau pažymėtina, jog daugiau jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina pažeidimo padarymo fakto.

Pirmosios instancijos teismas nutarime yra teisingai pažymėjęs, jog, vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese galioja nekaltumo prezumpcija, o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaip jau minėta, rašydamas tarnybinį pranešimą, G. K. nurodė, jog peržiūrėjus automobilio vaizdo registratoriaus įrašą, matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kairėje rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, kurio nugarėlė saulėje atsispindi geltona spalva (b. l. 12).

Pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo registratoriaus įrašą, padarė išvadas, jog matyti, kaip J. M. vairuojamas automobilis prasilenkia su policijos tarnybiniu automobiliu, automobiliai važiuoja priešpriešinėmis eismo juostomis, tarp automobilių buvo pakankamai didelis atstumas, automobiliai nebuvo sustoję ir laiko tarpas, kai policijos pareigūnai turėjo galimybę pamatyti J. M. rankomis naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, buvo labai trumpas. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad vairuotojas laiko rankoje telefoną (b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai abejojo policijos pareigūnų, užfiksavusių administracinį nusižengimą, objektyvia galimybe aiškiai matyti J. M. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstyta nuomone, kad policijos pareigūnų parodymai patikimai nepagrindžia fakto, jog J. M., vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skundą pateikęs J. M. ir teisme apklausti policijos pareigūnai nurodo skirtingą mobiliojo ryšio telefono spalvą, tačiau pašalinti šių prieštaravimų šiuo metu negalima, nes J. M. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas policijos pareigūnų apžiūrėtas nebuvo.

Be policijos pareigūnų parodymų, kitų J. M. kaltę objektyviai įrodančių duomenų nėra. Papildomai pažymėtina, kad J. M. versiją, jog jis vairuodamas mobiliojo ryšio telefonu rankomis nesinaudojo, patvirtina J. M. prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos prijungti pateiktos jo mobiliojo telefono, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos išklotinės, iš kurių matyti, kad administracinio nusižengimo protokole ir 2018 m. kovo 15 d. nutarime nurodytu pažeidimo padarymo laiku šiuo numeriu įeinantys ir išeinantys skambučiai neužfiksuoti (b. l. 24–27). Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, skundą pateikusio J. M. versija, kad jis mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, paneigta nebuvo.

Taigi apygardos teismas visiškai sutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje nesama pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių J. M. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.