Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-02-07 · Civilinė byla Nr. 2A-163-259/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-07
Bylos Nr.
2A-163-259/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Neringa Venckienė, Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
S. D., M. M., S. V., Kauno apskrities viršininko administracijos, A. J., V. V., B. K., J. J.
Advokatai
Jelena Koltakova
Civilinė byla Nr. 2A-163-259/2008
pirmos instancijos teismo teisėja Irena Sabaitienė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 30.4.1, 128.2

(S)(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Neringos Venckienės, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant pareiškėjai A. J. , jos atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, suinteresuotiems asmenims S. D. , M. M. , S. V. , suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos viršininko atstovui R. Š. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0899-097/2007 pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, A. J. , V. V. , B. K. , S. D. , S. V. , M. M. , J. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. J. prašė nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,60 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) , Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje (dabartinis (duomenys neskelbtini) ., Ringaudų sen., Kauno r.).

Pareiškėja nurodė, kad nėra archyvinių dokumentų, patvirtinančių, koks žemės sklypas iki nacionalizacijos priklausė P. J. .

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija su pareiškimu sutiko iš dalies, nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teisės turi būti atkurtos pagal vėliausius rašytinius dokumentus - 1939 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities, Zapyškio valsčiaus, Virbališkių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą, kuriame nurodyta, kad P. J. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) , Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje priklausė 2,80 ha žemės sklypas.

Suinteresuotas asmuo pareiškėjos pusseserė V. V. su pareiškimu sutiko, nurodė, kad jos senelis P. J. turėjo virš 8 ha žemės, dalį pardavė, todėl liko 5,6 ha.

Suinteresuoti asmenys pareiškėjos seserys S. V. , S. D. ,M. M. su pareiškimu sutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai, nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,60 ha žemės, esančios Stangviškių kaime, Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje (dabartinis (duomenys neskelbtini) ., Ringaudų sen., Kauno r.) bei iš pareiškėjos A. J. priteisė 58,60 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai prieštarauja vieni kitiems: pareiškėja parodė, kad P. J. nekilnojamasis turtas Stangviliškių k., Zapyškio valsč. susideda iš 5,60 ha žemės su apdegusiu tvartu ir šuliniu, tą patvirtina Kauno apskrities mokesčių inspekcijos 1936-04-07 raštas Aleksoto notarui (b.l. 5). Lietuvos centrinis valstybės archyvas nurodė, kad nėra jokių dokumentų patvirtinančių, kad P. J. Kauno aps., Zapyškio vlsč., Stangviliškių k., turėjo žemės (b.l. 6). Kauno apskrities, Zapyškio valsčiaus, Virbališkių seniūnijos 1938-11-16 mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašas eil. Nr.2645 rodo, kad Mickūnų kaime P. J. turėjo 2,80 ha žemės. Nenustatyta, kad P. J. nuo 1936-04-07 iki 1938-11-16 butų kam nors dalį žemės perleidęs. Pareiškėja Kauno apygardos administraciniam teismui buvo padavusi skundą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, giminystės bei nuosavybės dokumentams pateikti į P. J. turėtą 5,60 ha žemės sklypą, esantį Kauno r., Stangviliškių k. (b.l. 7-9). Kauno apygardos administracinis teismas 2006-01-26 pareiškėjos prašymą patenkino ir atnaujino praleistą terminą (b.l. 11-12).

Teismas nurodė, kad esant rašytinių įrodymų prieštaravimams vadovaujantis LR CPK 14 str. 2 d. remiamasi liudytojų parodymais. Liudytoja J. J. parodė, kad buvo kaimynai su P. J. , kuris turėjo Stangviliškių k. iki 40 ha žemės. Liudytojos J. J. P. ir J. O. B. parodė, kad P. J. turėjo apie 6 ha žemės. Liudytojai O. S. ir A. P. parodė, kad P. J. turėjo apie 8 ha žemės. Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjų pareiškimas yra visiškai įrodytas ir pagristas, todėl tenkintinas.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija nesutiko su teismo sprendimu prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl šių motyvų:

1) teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai taikė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 įtvirtintas nuostatas. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog P. J. nekilnojamasis turtas Stangviliškių k., Zapyškio valsč. susideda iš 5,60 ha žemės, tą patvirtina Kauno apskrities archyvo gauta 1936 m. Kauno apskrities mokesčių inspekcijos pažyma Nr. 36-96 ir kiti įrodymai, tai yra apklausti liudytojai. LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 11 punkte išvardyti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, tarp kurių įvardyti apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudaryti sąrašai, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, o šio nutarimo 13 punkte numatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.1939 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities, Zapyškio valsčiaus, Virbališkių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kuriame teigiama, kad P. J. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) , Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje priklausė 2,80 ha žemės sklypas yra tinkamas dokumentas patvirtinti nuosavybės teises. 1936 m. Kauno apskrities mokesčių inspekcijos pažyma Nr. 36-96 nėra tinkamas dokumentas patvirtinti nuosavybės teises, nes jame užfiksuoti duomenys yra 1936 m., o už šį dokumentą išlikęs vėlesnis 1939 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities, Zapyškio valsčiaus, Virbališkių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, todėl reikėjo remtis šiuo dokumentu;

2) liudytojai nepatvirtino, kad P. J. Stangviliškių k., Zapyškio valsč. Iki nacionalizacijos turėjo 5,60 ha žemės. liudytojai patys nežinojo kiek žemės turėjo P. J. , o tai girdėjo tik iš kalbų, tėvų pasakojimų. Be to, liudytojų parodymai išsiskyrė - vieni sakė, kad P. J. iki nacionalizacijos valdė 6 ha žemės, kiti - 8 ha ir net 40 ha žemės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys S.V. ir J. J. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti, nurodė, kad teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes. P. J. turėjo žemės ne tik Stangviliškių km., bet ir Dievogalos km., į kurią Kauno apskrities viršininko administracija atkūrė nuosavybės teises. Iš viso P. J. turėjo virš 40 ha žemės.1938 m. lapkričio mėn. 16 d. mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašas eil. Nr. 2645 patvirtino duomenis ne apie visą P. J. turėtą žemę, o tik tuo metu apdėtą mokesčiais. Apie turėtą P. J. Stangviliškių km. žemę patvirtino liudytojai. Iki šiol niekas į nurodytą žemės sklypą atkurti nuosavybės teises pretenzijų nepareiškė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja A. J. prašė teismo sprendimo nekeisti, apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjos nuomone teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas surinktais byloje įrodymais. Vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansas) tikimybė, kad P. J. (duomenys neskelbtini) turėjo 2,80 ha žemės yra mažesnė (LAT 2005-03-02 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-147/2005). Prielaida, kad P. J. turėjo Stangviliškių km. 5,60 ha pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Apeliantas nepasisako dėl teismo nustatytų byloje aplinkybių tiesiogiai susijusių su P. J. priklaususios žemės apskaita: teismo posėdžio metu apžiūrėtas Kauno apskrities, Zapyškio valsčiaus, Virbališkių seniūnijos 1938 m. mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašas eil. Nr. 2645 rodo, kad (duomenys neskelbtini) P. J. turėjo 2,80 ha žemės, tačiau ankstesnių metų 1928 m., 1937 m. sąrašuose P. J. priklausomas žemės plotas (duomenys neskelbtini) . nėra apskaitomas, o kiti (duomenys neskelbtini) ., savininkai pvz. P. V. , J. P. , J. J. , J. J. minimi visų trijų metų - 1928, 1937, 1939 m. sąrašuose, nurodant jų žemių plotus, matyti keitėsi ar nesikeitė jų plotų dydžiai. Pagal 1936-04-36 pažymą P. J. turėjo 5,60 ha žemės su apdegusiu tvartu; Lietuvos valstybinis archyvas 2006-04-04 pažymoje nurodyta, kad P. J. žemės nuosavybės dokumentai neišsaugoti. Iš šių prieštaringų duomenų seka, kad P. J. 1928 m. žemės neturėjo; 1936 m. turėjo 5,60 ha žemės plotą; 1937 m. žemės neturėjo; 1938 m. turėjo 2,60 ha žemės. Tokie žemės nuosavybės pokyčiai negali atitikti faktinių P. J. turėtos žemės pokyčių, kadangi byloje nėra įrodymų, kad P. J. parduodavo ir pirkdavo žemes (duomenys neskelbtini) . Apelianto motyvas, kad liudytojai nurodė nevienodus plotus nėra pagrįstas. Liudytojai parodė, kad P. J. turėjo Stangviliškių (Mitkūnų ) kaime apie 6 ha žemės, taip pat jis dar turėjo žemės Dievogalos kaime, t.y. viso turėjo 40 ha žemės.

Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas pilnai.

Byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų duotų parodymų, liudijančių apie išlikusį nekilnojamąjį turtą ir jo dydį vertinimu, nagrinėjant bylas LR CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, taip atstatant suinteresuotiems asmenims nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir taikant LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 įtvirtintas nuostatas.

Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudijantys apie iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypo dydį, yra prieštaringi-vienuose nurodomas sklypo dydis yra 2, 80 ha, kituose-5,60 ha, nusprendė vadovautis liudytojų, apklaustų teismo posėdžio metu parodymais ir to pagrindu nusprendė, jog pareiškėjos senelis P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5, 60 ha ploto žemės sklypą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai taikė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ įtvirtintas nuostatas, nustatytos byloje aplinkybės nepatvirtina teismo sprendimų išvadų, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkto 1 pastraipoje yra išvardyti dokumentai, patvirtinantys turėtas nuosavybės teises į turtą iki nacionalizacijos. Tokie dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Komentuojamo poįstatyminio akto 2 pastraipoje yra nustatyta kokie dokumentai gali būti pripažinti patvirtinančiais nuosavybės teisę - tai gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, ... bei apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudaryti sąrašai, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, liudijantys apie pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų senelio P. J. turėtą nekilnojamąjį turtą iki nacionalizavimo - Kauno apskrities mokesčių inspekcijos 1936 m surašytas pranešimas (b.l. 5), Kauno apskrities mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo Nr. 490, 1938 11 16 įrašas Nr. 2645 (b.l. 13) iš kurių turinio matyti, jog 1936 metais P. J. turėjo 5 ,60 ha žemės, o 1939 metais – 2, 80 ha ploto žemės sklypą Stangviškių kaime, Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje (dabartinis (duomenys neskelbtini) ). Taigi, esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, įsitikinimai apie egzistavusias aplinkybes yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, kurie pagal minėtą Vyriausybės nutarimą yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Pagal LR CPK 177 straipsnio 4 dalį ir LR CPK 197 straipsnio 2 dalį rašytiniai įrodymai turi prima face reikšmę ir jie negali būti paneigti pareiškėjų paaiškinimais bei teismo posėdžio metu duotais liudytojų parodymais. LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punkte numatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Kauno apskrities viršininko administracija pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno rajono apylinkės teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai taikė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 įtvirtintas nuostatas. Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame teismo sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog rašytiniai įrodymai, liudijantys apie P. J. iki nacionalizavimo turėtos žemės plotą, yra prieštaraujantys vieni kitiems (b.l. 78), todėl būtina vadovautis liudytojų parodymais ir to pagrindu grindė sprendimą patenkinti pareiškėjos prašymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžių metu duoti liudytojų parodymai apie P. J. žemės sklypo plotą neparemti konkrečiais šaltiniais, neužfiksuota teismo posėdžių protokoluose, kokiu laikotarpiu, kokioje vietoje aptariamas žemės plotas yra, bei yra abstraktūs (b.l. 61, 70). Be to, LR CPK 197 str. 2 d. nenumato galimybės oficialiuose valstybės institucijų išduotose dokumentuose esančias nustatytas aplinkybes paneigti liudytojų parodymais.

Teisėjų kolegija laiko nereikšmingu pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų argumentą, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2006-01-26 pareiškėjos prašymą patenkino ir atnaujino jos praleistą terminą atkurti nuosavybės teises į 5, 60 ha ploto žemės sklypą (b.l. 11-12), nes šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl pareiškėjos subjektinės teisės pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau išvardintų motyvų pagrindu teisėjų kolegija skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą panaikina, priima naują sprendimą, kuriuo pareiškimą atmeta. Atmetus pareiškimą iš pareiškėjos valstybei priteistina 58, 60 Lt suma už procesinių dokumentų įteikimą byloje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u sprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti pilnai.

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos A. J. prašymą nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,60 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) , Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje (dabartinis (duomenys neskelbtini) ., Ringaudų sen., Kauno r.) atmesti.

Priteisti valstybei iš A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 58, 60 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus ir 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Neringa VenckienėRūta Palubinskaitė