Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, teistas:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-08-31 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-09-20 nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

3) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-08-14 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį – 34 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

4) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-04-04 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2019-10-03 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutartimi 2019-04-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 208 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 69 (šešiasdešimt devynių dienų) laisvės apribojimą, įpareigojant P. L. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat dirbti, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir būti registruotam ar mokytis; 2020-01-24 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L. tyčia nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę D. M., o būtent: 2022-01-08 apie 18.30 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje kilus konfliktui, stovėdamas priešais ant lovos sėdinčią D. M., tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė D. M. į galvą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmęs nuo grindų iš komodos iškritusį medinį komodos stalčių, juo vieną kartą trenkė D. M. į viršugalvį, vieną kartą stalčiumi trenkė D. M. į nugarą ir vieną kartą stalčiumi trenkė jai į kojas, tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė sėdinčiai ant lovos D. M. už surištų plaukų, tempdamas už jų pargriovė D. M. ant grindų ir už plaukų nutempė į koridorių, kur D. M., gulinčiai ant dešinio šono, mediniu stalčiumi trenkė ne mažiau keturių kartų į jos kairę ranką, kuria ji dengėsi savo galvą nuo smūgių, tokiais savo bendrais veiksmais padarė D. M. muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, kairio dilbio apatinės dalies kaulų lūžius, tai yra nesunkiai sutrikdė D. M. sveikatą.

Kaltinamasis P. L. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad viskas įvyko namuose (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su D. M.. Kartu pas namuose buvo A. P., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo jo (P. L.) vardadienis. Su nukentėjusiąja gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Santykiai su ja geri. Viskas nutiko per girtumą. Gėrė alų. Buvo daug išgerta. Neatsimena, kada pradėjo vartoti alkoholį. Jautėsi apsvaigęs. D. irgi gėrė. Jis ištraukė iš komodos stalčių ir viskas išbyrėjo. D. pasakė, kad surinktų. Ji nerinko ir tada viskas prasidėjo. Gerai nebeatsimena, kaip viskas vyko, nes praėjo daug laiko. Tuo metu buvo kambaryje, sėdėjo ant lovos. Smurtavo prieš D. M.. Gerai nebeatsimena, ką darė. Viskas taip ir buvo kaip parašyta kaltinime. Atsimena, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Jam buvo nustatinėjamas blaivumas. D. buvo girtesnė. Nebeatsimena, koks girtumas jam buvo nustatytas. Negerai padarė, su D. kartu išgyveno (duomenys neskelbtini) metus. Buvo teistas keturis kartus. Viskas nutinka per girtumą. Nei pats negali pasakyti kas nutinka, kai išgeria, gal D. ką nors blogai pasako. Dabar alkoholio nebevartoja, gal kokius tris mėnesius. Prieš tris mėnesius dar vartojo alkoholį, buvo sesers gimtadienis ir išgėrė. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, pagalbos nereikia, pats gali nebevartoti alkoholio. Dabar gyvena su D., susitaikė ir ji jam atleido. Dabar nėra tarp jų jokių piktumų. Su pareikštu Panevėžio teritorinės ligonių kasos 1303 eurų ieškiniu sutinka, apmokėtų, bet tik dalimis galėtų mokėti. Dirba miške, kai kada per dieną uždirba ir 120 eurų, bet ne kiekvieną dieną tiek uždirbu, kai kada gauna 50 eurų, 60 eurų ar 70 eurų. Pripažįsta, kad nuo jo veiksmų D. M. atsirado nustatyti sužalojimai. Jis ir pats važiavo pas ją į ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir davė teisingus parodymus. Jo pozicija nesikeičia. Nuo įvykio praėjo daug laiko ir dabar visko nebeprisimena. Labai gailisi, kad taip padarė. Vardadienio šventimą daugiausiai organizavo žmona. Ji nupirko alkoholio. Žmona nedirba. Jis išlaiko šeimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nurodė iš esmės panašias aplinkybes (1 tomas, b.l. 134-137, 138-141, 156-159).

Nukentėjusioji D. M. teisme parodė, kad tą vakarą išgėrė. Pradėjo konfliktuoti. Ji norėjo atsisakyti, bet jis buvo labai piktas. Ji jam nieko blogo nesakė. Jis jai trenkė per galvą, per ranką. Kaltinime nurodyta teisingai, kad P. L. jai trenkė kumščiu. Ji apsvaigo, pasimetė, pradėjo verkti. Jis dar labiau supyko. Jai buvo praskelta galva, ranka ištino. A. P. iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo ir policija. Ranka gijo apie pusę mėnesio, gulėjo Panevėžyje ligoninėje. Dar ir dabar skauda ranką, negali kilnoti, negali sunkių darbų dirbti. Civilinio ieškinio nereiškia. Dabar su P. L. gerai sutaria, bendrauja. Nebegeria. Jie susitaikė ir ji jam atleido. Gauna socialinę pašalpą, neįgalumą. Gauna 81 eurą arba 82 eurus per mėnesį. Nedirba. P. L. prisideda prie šeimos ūkio, paremia pinigais. Jis dirba miške, grįžęs jai duoda pinigų maistui. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus nukentėjusioji D. M. parodė, kad pripažįsta, kad girtavo kartu su kaltinamuoju. Pripažįsta, kad toks jos elgesys turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes girtavo. Kaltinamasis jos atsiprašė ir ji jam atleidžia. Anksčiau tokių konfliktų nebūdavo, mušimų nebūdavo, nebent necenzūrinius žodžius pasakydavo. Jo agresyvus elgesys girtavimo metu jai žinomas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė panašius paaiškinimus (1 tomas, b.l. 101-104, 106-107).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. L., nukentėjusiosios parodymų, P. L. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Iš 2022-01-08 Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-01-08 apie 18.30 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainės - miegamojo kambaryje žodinio konflikto metu būdamas neblaivus P. L., gim. (duomenys neskelbtini), (2.30 promilių girtumas), išėmęs iš komodos medinį stalčių, tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė savo kartu gyvenančiai, neblaiviai sugyventinei D. M., gim. (duomenys neskelbtini), (1.89 promilių girtumas), per galvą. Po to, tyčia abejomis rankomis suėmęs D. M. už plaukų, tempė ją per grindis į virtuvės kambarį, kuriame tyčia abejų rankų kumščiais sudavė nenustatyta kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po medikų apžiūros dėl patirtų sužalojimų D. M. buvo išvežta į Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių (1 tomas, b.l. 9-11).

Iš 2022-01-09 Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK reagavimo skyriaus vyr. patrulės V. P. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2022-01-08 19:12 val. D. M. nustatytas 1,89 promilių girtumas, 19:00 val. P. L. nustatytas 2,30 promilių girtumas. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 tomas, b.l. 14-17, 18,19).

Iš 2022-01-09 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Į gyvenamąjį namą patenkama iš rytų pusės pro medines žalios spalvos duris. Įėjus į namo priestatą, kairėje pusėje medinė batų dėžė, ant kurios padėtas apgadintas stalčius. Nuo įėjimo į koridorių, tiesiai, matosi medinė komoda, šalia jos stovi kėdė. Virtuvėje ant baldų bei ant žemės matyti įvairūs namų apyvokos daiktai. Nuo įėjimo į kambarį, dešinėje pusėje, matosi pečius, šalia pečiaus prie durų priremta kėdė, šalia durų medinė komoda, šalia jos stalas. Nuo įėjimo į kambarį, tiesiai prie lango, medinė komoda, kairėje pusėje matyti sofa-lova, šalia kurios dar viena lova, ant kurios išmėtyti drabužiai. Kambaryje ant baldų įvairūs namų apyvokos daiktai. Namų aplinka netvarkinga, iš įvykio vietos paimtas apgadintas stalčius (1 tomas, b.l. 20-30).

Iš 2022-01-17 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022-01-17 apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas stalčius. Nustatyta, kad stalčius yra dalis baldo (pvz. sekcijos, spintos, komodos ar pan.). Pati stalčiaus dėžė yra 35 cm x 35 cm x10 cm. Šonai yra pagaminti iš medžio plokštės, dugnas iš 4 mm storio faneros. Dalies dugno nėra, jis galimai išlaužtas, nes ant likusios dalies matyti įtrūkimai, kraštas nelygus. Priekinėje stalčiaus dalyje pritvirtinta lakuotos medienos plokštė, kurioje įsukta viena metalinė dekoratyvi rankena. Stačius yra gamyklinis. Stalčiaus vaizdas matyti pridedamose fotolentelės nuotraukose (1 tomas, b.l. 31-36).

Iš kitų objektų apžiūros 2022-03-10 protokolo nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše „2022_01_08_18-17-21_37067434119“ užfiksuotas pranešėjo A. P. skambutis, kuriuo jis praneša, kad reikia greitosios pagalbos už (duomenys neskelbtini) kaime, nes moteriai lūžo ranka. Operatoriui perklausus, kas atsitiko, atsako, kad įvyko konfliktas tarp sugyventinių, jis tik svečias. Moteris sąmoninga, tik kraujuoja, prašo medikų greičiau važiuoti (1 tomas, b.l. 54-57).

Iš 2022-01-08 įvykio vietoje dirbusių policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-07-28 daiktų apžiūros protokolas) nustatyta, kaip į gyvenamojo namo kiemą atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas, su jais kalbasi policijos pareigūnai, visi kalba, jog name nėra elektros. Atidarius lauko duris girdisi moters aimanos ir verksmas. Medikė klausia, kas nutiko, moteris - D. M. rodo į šalia stovintį ir sako: ,,jisai mane“ pradeda raudoti balsu, sako: ,,bijau kad atviras lūžis rankos, labai skauda“. Medikai ramina, kad ne atviras lūžis, nes nebėga kraujas. Medikai deda ant rankos įtvarą. Policijos pareigūnai, pamatę P. L., prieina prie jo, ir klausia, kas čia nutiko, kur įjungti šviesą? P. L., vos versdamas nuo girtumo liežuvį, nerišlia kalba pasakodamas, kad šviesos namuose nėra, pareigūnus vedasi į kambarį, rodo ant žemės primėtytus daiktus ir aiškina, jog D. M. pati viską išvartė, daužėsi, nes ji „(duomenys neskelbtini)“, daro nesąmones, po keturias paras namo negrįžta. Policijos pareigūnas D. S. P. L. kviečia eiti į kiemą, prie policijos mašinos, kad nustatyti girtumą. Abu pareigūnai ir P. L. išeina iš kambario. Koridoriuje medikai suteikinėja D. M. medicininę pagalbą, ji vaitoja. A. P., kalba rišliai, bara P. L., kad negalima šitaip moterį baladoti, juk ne futbolo kamuolys, pasakoja, kad P. L., paėmęs iš komodos stalčių, juo daužė D. M., tačiau į kur pataikė, kiek kartų, nurodo, kad nematė, nes nėra šviesos čia, pats kištis nenorėjo, čia šeimos reikalas. P. L. pareigūnai išsiveda į kiemą prie tarnybinio automobilio. P. L. pareigūnams aiškina, kad tarp jo ir D. M. konflikto nebuvo, kad A. P. yra D. M. pusbrolis, su D. M. gyvena (duomenys neskelbtini) metų. P. L. nustatomas 2,30 promilės girtumas. P. L. pareigūnams diktuoja savo anketinius duomenis, pasirašo girtumo nustatymo žurnale. Policijos pareigūnė grįžta į namo vidų, užsirašo A. P. anketinius duomenis, A. P. paaiškina, jog yra D. M. giminaitis. D. M. pasakoja policijos pareigūnams, kad ją sužalojo sugyventinis P. L.. Medikai D. M. vedasi į savo automobilį. Medikų automobilyje patikrinamas alkotesteriu D. M. girtumas, nustatoma 1,89 promilės girtumo. P. L. rengiasi rūbus, nes pareigūnai paaiškino, jog jis sulaikomas. A. P. paaiškina, kad P. L., ištraukęs iš komodos stalčių, juo kambaryje pradėjo trankyti į D. M., tada už plaukų ištempė iš kambario į koridorių, ir tada jis tik girdėjo koridoriuje, kad vėl trankoma stalčiumi į ją, moteris rėkė, ten jau A. P. nematė, kas kaip. A. P. priekaištauja P. L., kad tūrėtų tylėti tiek prisidirbęs, kad sudaužė moterį su stalčiumi. Pareigūnai išveda P. L. į policijos pareigūnų automobilį, iš namų paima stalčių, kuriuo buvo mušama D. M.. Body kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai daugumoje fiksuota informacija, analogiška body kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įrašuose fiksuotai informacijai, todėl nėra aprašoma atskirai. Aprašomi tik body kameros Nr. (duomenys neskelbtini) nefiksuoti duomenys. Koridoriuje A. P. pareigūnams pasakoja, kad viskas prasidėjo kambaryje, kur visi trys (jis, P. L., D. M.) sėdėjo, ten pradėjo P. L. stalčiumi trankyti D. M., po to ją ištempė už plaukų į koridorių, ten A. P. jau nėjo, tik girdėjo smūgius ir D. M. šauksmus. Lauke stovint prie policijos automobilio, P. L. pareigūnui prie policijos automobilio aiškina, jog D. M. nemušė, kad D. M. pati griuvo, nes va koks jos girtumas (1 tomas, b.l. 60-63).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M. nustatyta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kairio dilbio apatinės dalies kaulų lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Kairio dilbio apatinės dalies kaulų lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l. 68-69).

2022-08-03 paskirtas papildomas D. M. teismo medicininis tyrimas, gauta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. M. nustatyti kairio dilbio apatinės dalies kaulų lūžiai, pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padaryti mediniu komodos stalčiumi suduodant smūgius į jos kairę ranką, kuria ji dengėsi savo galvą nuo įtariamojo P. L. smūgių stalčiumi (1 tomas, b.l. 73-74).

Liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad jis yra D. M. tolimas giminaitis. 2022-01-07 apie 13:00 val. atvyko pas D. M. į svečius į jos sugyventinio P. L. namus, esančius Pasvalio r., (duomenys neskelbtini). Jam atvykus matė, kad tiek D., tiek P. yra neblaivūs, ant stalo stovėjo alaus butelis. Jam atvykus bendravo, jis per visą dieną išgėrė vieną 0,5 litro talpos skardinę alaus. P. ir D. taip pat gėrė alų, P. D. vis vadino žiurke. Apie 18.30 val. P. iš indaujos ištraukė stalčių, kažko ten ieškojo, bet stačius iškrito ant žemės, o stalčiuje buvę daiktai pabiro ant žemės. P. liepė D. viską surinkti, t. y. pasakė: ,,duoda tris minutes viską surinkti“ D. jam atsakė: ,,nieko nerinksiu“, tada P. sėdinčiai D. virtuvėje prie stalo iš kumščio sudavė ne mažiau trijų kartų į įvairias kūno vietas, kur tiksliai, pasakyti negali, nes ten nėra elektros, o jau buvo lauke tamsu. Po suduotų smūgių P. paėmė nuo žemės stalčių ir D. vis agresyviai rėkė: ,,nerenki daiktų, nerenki daiktų ar rinksi“ D. atsakius, kad ji daiktų nerinks P. užsimojo stalčiumi ir juo sudavė D. vieną smūgį į galvą, dar vieną smūgį į nugarą, dar vieną smūgį į kojas, smūgių metu D. bandė gintis kojomis, t. y. spyrė P.. Matyt P. tai suerzino, kad ji jo neklauso, čiupo D. už plaukų ir ją žeme tempė į koridorių. Tempiama D. rėkė, klykė, kai ištempė už virtuvės durų, jis nebematė, ką jai daro P., tik girdėjo, kad D. iš skausmo rėkia. Girdėjo, kad P. toliau muša D. su stalčiumi, vis P. rėkė: ,,žiurke tave užmušiu“, kiek koridoriuje galėjo suduoti P. smūgių D., jis negali pasakyti. Išėjęs į koridorių rado D., gulinčią ant žemės, ji jam pasakė: ,,skambink greitajai“, o P. iš koridoriaus grįžo į virtuvę, atsisėdo prie stalo ir gėrė alų. Mano, kad P. nustojo D. mušti, nes ji sukniubo, nes, kai atėjo į koridorių, ji buvo sąmoninga, bet labai sužalota. Kol neatvažiavo greitoji pagalba, D. visą laiką gulėjo ant žemės, matė, kad sutinusi kairė ranka, iš galvos kairės pusės bėgo kraujas. Po dvidešimties minučių atvyko medikai ir policija. Medikai, apžiūrėję D., jai suleido vaistų nuo skausmo, kairę ranką įdėjo į langetę ir ją išsivežė. Policijos pareigūnai, išsiaiškinę įvykio aplinkybes, P. sulaikė ir išsivežė. Policijos pareigūnai stalčių, su kuriuo P. mušė D., rado koridoriuje prie lauko durų. D. negynė, nes manė, kad tai šeimyninis konfliktas ir nenorėjo likti kaltas jų konflikte. Mano, kad P. D. mušė apie gerą pusvalandį (1 tomas, b.l. 119-122).

Liudytoja apklausta policijos pareigūnė V. P. parodė, kad 2022-01-08 dieną dirbo ekipaže kartu su tyrėju D. S.. 2022-01-08 gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), Pasvalio r., kur gyveno P. L. su sugyventine D. M.. Apie įvykį pranešė nukentėjusiosios D. M. giminaitis. Toje sodyboje nebuvo elektros, ten gyvenantys švietėsi žvake, jie atvykę švietėsi prožektoriais. Kiek pamena, kai ji su kolega atvyko į vietą, kieme jau stovėjo greitosios medicininės pagalbos automobilis. Viduje medikai apžiūrinėjo D. M., nustatyta, jog jai yra lūžusi ranka. Tiek D. M., tiek P. L., tiek D. M. giminaitis buvo vartoję alkoholio. D. M. iš karto pasakė, jog ją sužalojo sugyventinis P. L.. Vietoje buvęs P. L. tai neigė. Įvykio vietoje buvęs D. M. giminaitis jiems su kolega paaiškino, jog P. L. D. M. sužalojo ją mušdamas komodos stalčiumi, tik kiek kartų jai trenkė, į kur pataikė, jis negali pasakyti, nes tik girdėjo smūgius, o dėl to, kad name nėra elektros, to negalėjo pamatyti, buvo tamsu. Prieš išvykdama į ligoninę D. M. patvirtino, jog ją sužalojo sugyventinis P. L.. Ji su kolega išvykus medikams ir D. M. į ligoninę, sulaikė P. L. (1 tomas, b.l. 125-128).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Įvertinus byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis P. L. smurtavo savo ilgametės sugyventinės D. M. atžvilgiu, tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė D. M. į galvą, komodos mediniu stalčiumi trenkė D. M. į viršugalvį, į nugarą, į kojas, tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė jai už surištų plaukų, tempdamas už jų pargriovė, nutempė į koridorių, stalčiumi trenkė ne mažiau keturių kartų į jos kairę ranką, kuria ji dengėsi savo galvą nuo smūgių, tokiais savo bendrais veiksmais padarė D. M. muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, kairio dilbio apatinės dalies kaulų lūžius, tai yra nesunkiai sutrikdė D. M. sveikatą.

Kaltinamasis neneigė kaltės, jog smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu ir nurodė, kad smurtavo, nes buvo labai girtas. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius nukentėjusiajai suprato, kad tokiu būdu gali sukelti jai fizinį skausmą, padaryti sveikatos sužalojimus ir to norėjo. Atsižvelgiant į nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą – kaltinamojo P. L. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

P. L. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

P. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, jo nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau teistas 4 kartus, iš jų visu kartus už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka paskirtos baudos nesumokėjęs.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus P. L. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis savo nusikalstamo elgesio nekeičia, anksčiau skirtos bausmės įtakos jam nepadarė, kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis artimas vidutiniam sankcijoje numatytam dydžiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas P. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. L. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, su nukentėjusiąja susitaikė, toliau gyvena kartu, įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą, daroma išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Tokiu būdu P. L. suteikiama galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo.

Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriamos pareigos – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktai).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 1302,94 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 tomas, b.l. 90-91, 94-96). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ieškinio sumą sudaro 2022 m. sausio 8 d. – 2022 m. kovo 4 d. D. M. suteiktos paslaugos VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, VšĮ Pasvalio ligoninėje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 1302,94 Eur.

Nustačius aplinkybes, jog nukentėjusioji buvo gydyta ligoninėse dėl P. L. jai padarytų sužalojimų, Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai priteisiant iš kaltinamojo žalą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su jo padaryta nusikalstama veika – 1302,94 Eur.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinis diskas (skambučio garso įrašas), paliekama byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); įvykio vietos apžiūros metu paimtas stalčius, kuris pagal D. M. prašymą 2022-01-17 nutarimu pagal pakvitavimą ir raštišką pasižadėjimą saugoti iki sprendimo priėmimo datos, grąžintas D. M. (1 tomas, b.l. 37, 38-40, 41-42, 43-44) – grąžinamas D. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, iš kaltinamojo P. L. išieškomos proceso išlaidos – teismo byloje turėtos pašto išlaidos, kurias sudaro 17,92 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. L. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į P. L. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-01-08 18.58 val. iki 2022-01-10 14.05 val. – 2 paras, 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, P. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu P. L. paskirti pareigas:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1302,94 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus du eurus 94 centus) žalos atlyginimui.

Priteisti iš P. L. 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 centus) proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinį diską - palikti byloje;

– stalčių, kuris 2022-01-17 nutarimu pagal pakvitavimą ir raštišką pasižadėjimą saugoti iki sprendimo priėmimo datos, grąžintas D. M.– grąžinti D. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.