Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-431-536/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
1-431-536/2012
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00325-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
R. K.
Kaltinamasis
R.G.
Kategorijos
  • 2.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-431-536/2012(Teisminio proceso Nr.1-18-1-00325-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.2.1.;1.2.4.8.1; 1.2.5.4.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei Matijošienei,gynėjai advokatei Julijai Asovskajai,nukentėjusiajai R. K.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-05-10 apie 18 val. bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), R. G. kumščiu sudavė R. K. 4 smūgius į veidą bei pakaušį, 2 kartus spyrė jai į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

2012-02-12 apie 16 val. tame pačiame bute R. G., būdamas girtas, R. G. abiem rankomis pradėjo smaugti R. K., tuo sukėlęs jai fizinį skausmą, ir grasino ją nužudysiąs esant pakankamam pagrindui manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie šešerius metus gyvena jo sugyventinei I. K. priklausančiame bute, esančiame Justiniškių g. 73-38, Vilniuje, kartu su jųdviejų dukra L. G. ir I. K. motina R. K.. Visi kartu (išskyrus L. G.) jie dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kurie perkami už jo, kaltinamojo, ar bendrus, jo, kaltinamojo, ir I. K., pinigus. R. K. už alkoholį dažniausiai nemoka, ir tai sukelia jo, kaltinamojo, susierzinimą. 2012-02-10 apie 18 val. minėtame bute jis kartu su I. K. bei R. K. vėl gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir R. K. kilo konfliktas, kurio priežasčių jis neatsimena. Konflikto metu jis galėjo suduoti nukentėjusiajai, tačiau to nepamena. 2012-02-12 po pietų vėl gi namuose kartu su I. K. bei R. K. gėrė alų. Jis vėl supyko ant R. K., kad ji nemoka už gėrimus, ir jai dėl to papriekaištavo. Kilo ginčas. Kas vyko jo metu, jis neatsimena. Galėjo griebti nukentėjusiajai už kaklo ir grasinti jai, tačiau ketinimų ją nužudyti tikrai neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Tokie kaltinamojo parodymai patvirtinami ir papildomi kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2012-02-10 apie 18 val. bute, esančiame Justiniškių g. 73-38, Vilniuje, dukros sugyventinis R. G., būdamas neblaivus, atėjo į jos kambarį ir sudavė jai 3-4 smūgius rankomis į galvą ir porą kartu spyrė jai į nugarą. Nuo suduotų smūgių ji pajuto fizinį skausmą, tačiau į policiją nesikreipė. 2012-02-12 apie 16 val. kaltinamasis, būdamas neblaivus, vėl atėjo į jos kambarį ir pradėjo ją abiem rankomis smaugti. Ji pajuto fizinį skausmą. R. G. vis kartojo, kad ją, R. K., nužudys. Ji rimtai šių grasinimų nevertino, tačiau iškvietė policijos pareigūnus.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodymai paskurinėję dalyje buvo kitokie (b.l. 18, 19): ji aiškino, kad kaltinamojo grasinimus ji suprato kaip realius, kadangi praeityje jis ne kartą ją buvo sumušęs.

Liudytoja I. K. tik patvirtino, kad pagal motinos R. K. žodžius sužinojo, kad 2012-02-10 kaltinamasis pastarąją sumušė, o ir 2012-02-12 ją bandė pasmaugti, tačiau pačių šių konfliktų ji nemačiusi, tuo metu būdama kitame kambaryje. Po pirmo konflikto ant motinos veido, po akimi, matė ryškią mėlynę, kurios prieš tai nebuvo.

2012-02-12 15 val. 52 min. Vilniaus apskr. VKP OPS buvo gautas R. K. pranešimas apie tai, kad bute jos dukros sugyventinis ją, pareiškėją, muša (b.l. 2).

Šis pranešimas balsu yra užfiksuotas kompaktinėje plokštelėje (b.l. 9), apžiūrėtoje 2012-02-13 (b.l. 5-8), esančiame garso įraše.

2012-02-12 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad policijos pareigūnus iškvietė R. K. dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto: jai buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis, ji buvo tampoma už plaukų, stumdoma. Smurtautoju pareiškėja nurodė savo dukros sugyventinį, t.y. R. G. (b.l. 10-12).

Ištirtų faktinių duomenų visuma leidžia neginčijamai teigti, kad 2012-02-10 apie 18 val. bute, esančiame, Justiniškių g. 73-38, Vilniuje, R. G. sumušė R. K., sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo kaltinamasi padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

2012-02-12 apie 16 val. tame pačiame bute jis smaugė R. K., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas analogišką, Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Tuo pačiu metu kaltinamasis baugino R. K. ir grasino ją nužudyti. Baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus numato Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Būtina sąlyga tokiai atsakomybei kilti yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Vertindamas šį aspektą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiai nužudymu tuo metu, kai smaugė ją rankomis. Prieš 2 dienas, kaip nurodyta anksčiau, jis jau buvo sumušęs R. K.. Policijos duomenimis (b.l. 13-15) policijos pareigūnai į nukentėjusios butą dėl R. G. naudojamo fizinio smurto pastaruoju laiku buvo kviečiami 4 kartus: 2011-06-29, 2011-11-04, 2011-11-07 ir 2011-12-25. Iš apklaustų teisme asmenų parodymų matyti, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir 2010-01-26 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už sistemingą pasirodymą viešoje vietoje esant girtam (b.l. 35). 2010-04-20 jis buvo nubaustas už sugyventinės sumušimą mažametės dukros akivaizdoje. R. G. niekur nedirba, neturi legalaus, oficialaus pragyvenimo šaltinio, dėl ko 2010-03-31 „Norfos“ parduotuvėje buvo pavogęs butelį degtinės. Visos šios aplinkybės rodo, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (o svaiginasi R. G., sprendžiant pagal jo, nukentėjusios ir liudytojos parodymus, dažnai), kaltinamasis tampa agresyvus ir smurtauja artimų asmenų atžvilgiu. Tokios aplinkybės teismo nuomone įtikinamai rodo, kad rimto pagrindo tikėti kaltinamojo grasinimo nužudyti R. K. jos sumušimo metu realumu buvo. Dėl to tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 29), ir tai turėjo tiesioginės įtakos šių veikų padarymui.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja pateikė R. G. ir R. K. susitaikymo protokolą (b.l. 41) ir paprašė šią bylą nutraukti Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu. R. K. pareiškė, kad R. G. atsiprašė jos, ir ji su kaltinamuoju susitaikė, žala jai nepadaryta.

Prokurorės nuomone asmuo, padaręs dvi ar daugiau nusikalstamas veikas, negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., nes šio straipsnio 1 d., nustatančioje, kad nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu gali būti atleidžiamas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tokioje definicijoje įstatymų leidėjas, nurodydamas nusikalstamų veikų rūšis, naudoja vienaskaitos formą, o tai reiškia, kad atvejais, kai asmuo padaro daugiau negu vieną tokią nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatų taikymas tokiu atveju yra negalimas.

Teismo manymu tokia prokurorės nuomonė yra klaidinga.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant kelių sąlygų visetui:

jis turi pripažinti savo kaltę,jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą, jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.

Baigtinis aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą dėl konflikto šalių susitaikymo, sąrašas yra išdėstytas Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. Tokia aplinkybė, kaip kelių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių arba nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymas, tarp jų nepažymėta, ir pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. ši byla nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius gali būti nutraukta.

Esant nepadarytai šioje byloje turtinei žalai 1 ir 3 Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra įvykdytos, tačiau teismo įsitikinimu pagrindo manyti, kad ateityje R. G. nebedarys naujų nuskalstamų veikų, nėra. Aplinkybės, kuriomis teismas motyvavo R. G. veiksmų kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., rodo, kad kaltinamasis yra linkęs girtauti ir smurtauti, ir manyti, kad ateityje jis nebedarys kitas nusikalstamas veikas, nėra. Dėl šios priežasties gynėjos prašymas nutraukti šią bylą nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius atmestinas.

Skirdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į tai, kad R. G. anksčiau nebuvo teistas, tačiau buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir laiko tikslingu paskirti jam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę. Bausmės, skirtinos kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl skausmo nukentėjusiajai sukėlimo 2012-02-12 ir pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str., tarpusavyje subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. taisykles taikant švelnesnės bausmės apėmimo griežtesne bausme būdą. Subendrintoji bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, skirtina kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl R. K. sumušimo 2012-02-10.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

R.G. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl skausmo R. K. sukėlimo 2012-02-10 ir paskirti jam keturių mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę įpareigojant nuteistąjį per mėnesį išdirbti trisdešimt valandų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl skausmo R. K. sukėlimo 2012-02-12 ir paskirti jam keturių mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę įpareigojant nuteistąjį per mėnesį išdirbti trisdešimt valandų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam penkių mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę įpareigojant nuteistąjį per mėnesį išdirbti trisdešimt valandų.

Bausmes, paskirtas R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl skausmo R. K. sukėlimo 2012-02-12 ir pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. G. subendrintą penkių mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę įpareigojant nuteistąjį per mėnesį išdirbti trisdešimt valandų.

Šią bausmę Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl skausmo R. K. sukėlimo 2012-02-10, ir paskirti nuteistajam galutinę aštuonių mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę įpareigojant nuteistąjį per mėnesį išdirbti trisdešimt valandų.

Į šios bausmės laiką įskaityti dvi nuteistojo laikino sulaikymo paras (nuo 2012-02-12 iki 2012-02-13).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ