- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2-883-443/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00747-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- V. S., B. B., D. B.
- Atsakovas
- Z. R., G. R.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis, Irena Haase
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovams V. S., B. B. ir D. B., jų atstovei advokatei Irenai Haase, atsakovui Z. R., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų V. S., B. B. ir D. B. ieškinį atsakovams Z. R. ir G. R. dėl pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 3000 Lt skolą, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 72 Lt žyminį mokestį ir 800 Lt už advokato paslaugas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodyta, kad 2013 m. birželio 3 d. V. S. kartu su savo tėvais B. B. ir D. B. nusprendė parduoti jiems priklausančią karvę, kurią įkainojo 4000 Lt. Karvė yra dukters V. S. vardu, B. ir D. B. ją laiko pas save, prižiūri. 2013 m. birželio 3 d. pas B. B. ir D. B., kaip įprasta, į svečius atvyko Z. ir G. R.. Ieškovai jiems užsiminė, jog nori už 4000 Lt parduoti karvę. Atsakovai susidomėjo pasiūlymu ir pageidavo apžiūrėti karvę, nes teigė, jog jų karvė jau sena, sulaukusi beveik 20 metų amžiaus, ir jau norėtų įsigyti naują. Vėliau ieškovai su atsakovais nuėjo į tvartą, apžiūrėjo karvę. Karvė buvo penkerių metų, trijų veršių, sveika, pieninga, pasibėgo iš pirmo karto. Laikė ją trejus metus. Nebuvo jokių bėdų – buvo rami, minkšta milžti, duodavo 30-36 l pieno. Dėl karvės sveikatos būklės atsakovai jokių pretenzijų neturėjo ir nereiškė. Tą pačią 2013 m. birželio 3 d. šalys sudarė žodinį pirkimo–pardavimo sandorį dėl karvės (rūšies kodas 01, individualus numeris LT000005354568, gim. 2009 m. rugsėjo 19 d.) įsigijimo. Susitariant su atsakovais V. S. nebuvo, ji leido tėvams daryti su karve, ką jie nori, nes nebeketino jos laikyti. Atsakovai sutiko su ieškovų siūloma 4000 Lt suma, tačiau pasakė, jog šiuo metu visos sumos neturi, ir pasiūlė ją sumokėti dalimis. Buvo susitarta, jog atsakovai 1000 Lt sumokės sandorio sudarymo dieną, o likusius 3000 Lt per du mėnesius nuo sandorio sudarymo dienos, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovai, kaip ir sutarta, tos pačios dienos vakare atvežė sutartus 1000 Lt grynais pinigais ir dar kartą patikino, jog likusią sumą būtinai sumokės per ateinančius du mėnesius, tačiau iki šiol likusios dalies nesumoka, grįsdami šiuos savo veiksmus įvairiomis, manytina, nepagrįstomis priežastimis. 2013 m. birželio 4 d. ieškovė V. S. nuvyko pas veterinarijos gydytoją inspektorių S. J. ir užpildė pranešimą apie gyvūnų perkėlimą ir gyvūno šeimininko kaitą. Po kelių dienų, greičiausiai apie 2013 m. birželio 6 d., karvė apsiveršiavo, nes atsakovai pranešė, jog jau turi veršiuką. Po karvės apsiveršiavimo dar apie 3 savaites atsakovai vežė ieškovams sūrį, sviestą ir kitus produktus, pagamintus iš parduotos karvės pieno, taip pat karvės pieną, jokios kalbos, jog karvė būtų sužalota ar sirgtų, nebuvo. Su atsakovais ieškovai bendravo šiltai, draugiškai, padėdavo vieni kitiems, todėl jų sąžiningumu neabejojo. Kartas nuo karto jiems primindavo, jog laukia likusios sumos dalies, atsakovai ieškovus ramindavo, kad jau greitai sumokės likusią dalį. Su atsakovais net buvo nuvykę į UAB „Lateko lizingas“ dėl paskolos atsakovams suteikimo, kad galėtų išmokėti likusią sumą, tačiau jiems UAB „Lateko lizingas“ paskolos nesuteikė, nes nustatė, jog jie yra finansiškai nemokūs. Po 3 savaičių nuo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dienos, atsakovai pradėjo ieškovams reikšti pretenzijas, jog neva jiems pardavė sergančią karvę ir tuo remdamiesi jie neprivalo sumokėti 3000 Lt skolos. Norėdami išsiaiškinti situaciją, ieškovai kreipėsi į veterinarijos gydytoją K. L., kad jis apžiūrėtų karvę. Apžiūros metu gydytojas nustatė diagnozę: apsinuodijimas, maisto medžiagų trūkumas, t. y. nustatė, jog karvė atsakovų netinkamai prižiūrima. Karvę taip pat apžiūrėjo veterinarijos gydytojas A. S., kuris paskyrė karvei gydymą. Gydytojams apžiūrint karvę atsakovo ieškovai dar kartą paklausė, kada grąžins likusią sumą, tačiau atsakovai kategoriškai atsisakė ją mokėti, grįsdami tuo, jog karvė yra nesveika. Išraše nurodyta, kad karvė susirgo liepos 1 d., buvo diagnozuota ketozė ir buvo paskirtas gydymas karvei. Atsižvelgiant į situaciją matyti, jog šalių sudarytas sandoris neviršija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.73 str. imperatyviai nurodytos 5000 Lt sumos, dėl to, vadovaujantis to paties kodekso 1.72 str. numatyta galimybe, šalys pirkimo–pardavimo sandorį, kurio suma yra 4000 Lt, sudarė žodžiu. Pagal situaciją matyti, jog ieškovai atsakovams pardavė sveiką karvę, kuri be jokių komplikacijų apsiveršiavo, ir po to davė sveikus, neužkrėstus, tinkamus vartoti produktus, vadinasi, karvė buvo sveika, kokią ir tikėjosi gauti atsakovai ją pirkdami. Į atsakovų pretenziją, jog karvė negaluoja, ieškovai reagavo greitai, iškvietė veterinarijos gydytoją K. L., jog patikrintų, ar karvė neserga jokiomis lėtinėmis ligomis, kurios galėjo prasidėti dar ieškovams turint karvę, ar atsakovų reiškiama pretenzija dėl nesveikos karvės buvo pagrįsta. Veterinarijos gydytojams pateikus išvadą, jog karvės būsena yra suprastėjusi dėl atsakovų aplaidumo ar tyčinių veiksmų netinkamai prižiūrint karvę, atsakovas vis vien atsisakė mokėti likusią sumą, taip pat nesiėmė jokių veiksmų situacijai spręsti, ignoravo ieškovų pastangas dėl situacijos sprendimo derybų būdu. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai ieškovės, kaip vienos iš sandorio šalių atžvilgiu, nesiėmė jokių veiksmų problemai spręsti, ignoravo ieškovų pasiūlymą susitarti taikiai.
I. V. S. paaiškindama ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus parodė, kad B. B. ir D. B. yra jos tėvai. Jie turėjo bendrą karvę. Ji augo jų namuose. Karvė buvo sveika, pačių užauginta, nebuvo jokių problemų. Ji tos karvės labai ir nenorėjo, o mama norėjo jai padėti ir todėl ją prižiūrėjo. Nusprendė ją parduoti. Pasitarė dėl kainos, ir tėvai sakė, kad nori parduoti pažįstamam. Kaina tuo metu buvo apie 4000 Lt. Kai pasitarė, tėvai karvę pardavė už 4000 Lt, o rankpinigių gavo 1000 Lt. Kitus žadėjo sumokėti vėliau. Karvė buvo prieš veršiavimąsi parduota. Ji nuvyko į veterinarijos tarnybą perrašyti dokumentų. Parduodant karvę birželio 3 d. nebuvo, įgaliojimo tėvams nebuvo parašiusi.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškovų teiginiu, kad karvę jiems pardavė sveiką ir kad atsakovų nepriežiūra lėmė karvės ligą. Atsakovai teigia, kad karvę nusipirko 2013 m. birželio 3 d. ir ji apsiveršiavo jau kitą dieną, t. y. 2013 m. birželio 4 d. Veršiavosi labai sunkiai ir jau kitą dieną, t. y. 2013 m. birželio 5 d., po veršiavimosi susirgo. Ieškovų teiginys, kad atsakovai dar tris savaites vežė jiems pieno produktus, pagamintus iš jų parduotos karvės pieno neatitinka tikrovės, nes karvė tuo metu jau sirgo. Kadangi atsakovai turi ir daugiau karvių, todėl įvairius pieno produktus gamino iš kitų jų laikomų karvių pieno. Iš pradžių atsakovai bandė karvę gydyti patys ir, galvodami, kad tai tik nesunkus negalavimas, apie karvės ligą ieškovams nepranešė. Nepavykus karvės išgydyti jie parnešė ieškovams apie karvės ligą. Atsakovai griežtai neigia savo kaltę dėl karvės ligos, nes karvę iš ieškovų nusipirko jau sergančią. Motyvuodami tuo, kad karvė pardavimo metu jau sirgo ir jos gydymas atsakovams kainavo nemažai pinigų, atsakovai nesutinka su pateiktu 3000 Lt ieškiniu. Atsakovai teigia, kad ieškovai jiems karvę pardavė jau žinodami apie jos ligą, nes karvė susirgo jau antrą dieną po sandorio sudarymo. Pačių ieškovų teigimu, karvė susirgo nuo netinkamos priežiūros, vadinasi, netinkamai prižiūrėti ją galėjo tik patys ieškovai. Atsakovų žiniomis, ši karvė jau kurį laiką buvo pardavinėjama ir tai prieštarauja ieškovų teiginiui, kad karvę jie nusprendę parduoti tik sandorio sudarymo dieną, t. y. 2013 m. birželio 3 d. Todėl ieškovai patys sudarydami sandorį nebuvo sąžiningi ir nesilaikė LR CK 6.200 str. 1 ir 2 dalyse numatytų sąžiningumo, kooperavimosi ir bendradarbiavimo principų.
Atsakovas Z. R. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jie daug metų ieškovams padėdavo su savo technika. Santykiai buvo „pusė bėdos“. Kategoriškai nesutinka su ieškovais, nes jie pardavė sergančią karvę. Ji sirgo dar pernai didele liga, nuo prigimties buvo nesveika. Sakė, kad duoda daug pieno, ir jis pasitikėjo. Karvė buvo veršinga. Jie atvažiavo birželio 3 d., sakė, kad parduoda karvę. Susidomėjo, kad duoda daug pieno – 30 litrų su virš per parą. Turėjo veršiuotis ,,ant dienų”. Apžiūrėjo karvę. Ji buvo liesa. Paklausė, kodėl, tai atsakė, kad duoda daug pieno. Nekėlė jokių problemų, nes turi daug pašarų ir norėjo ją atpenėti. Tą dieną ieškovai liepė atsiimti tą karvę, ir jie ją pasiėmė atvažiavę. Iš karto sutarė dėl 4000 Lt, 1000 Lt davė iš karto ir sutarė atsiskaityti iki rudens. Pasikrovė karvę, B. siūlėsi ją nuvest, išvest. Parsivežė karvutę, ir rytojaus dieną ji apsiveršiavo. Labai sunkiai veršiavosi, niekas nepadėjo iš veterinarijos. Iš karvės pusės nebuvo jokių pastangų, bet apsiveršiavo. Kai per ilgai užtruko procesas, reikėjo padėti. Veršiukas buvo labai liesas, todėl pradėjo įtarti, kad karvė pas D. ir B. B. sirgo. Dėl veršiuko nesikreipė pas veterinarą. Jis ėdė lengvai, karvė ėdė prastai. Retas atvejis, kad po apsiveršiavimo reikia kalcio. Bent jau jo ūkyje. Du mėnesius stovėjusi karvė duos du kibirus krekenų. Žmona karvę pamilžo ir visa kita. Kitą dieną karvė atsikėlė svyruodama, ir jie kreipėsi į veterinariją, nes galvojo, kad gali būti paralyžius. Po kelių dienų atvažiavo pas ieškovus ir pasakė, kad karvė prasta. Kokią birželio 6 d. buvo atvažiavę ir siūlė karvę atsiimti, nes prasta. Jie buvo su žmona pas B., S. nebuvo. Ieškovai kategoriškai atsisakė grąžinti 1000 Lt ir atsiimti karvę. Atsakovai pradėjo karvę gydyti. Paskui siūlė B. 1500 Lt už karvę. Dabar ji sveika, bet pati prasčiausia iš penkių karvių. Nei pieno, nei mėsos. Jo kaltės čia visai nėra, nejaučia jokios kaltės. Pas A. S. kreipėsi liepos pradžioje. Po apsiveršiavimo važiavo į veterinarijos vaistinę pasitarti. Iš pradžių jie pradėjo ją gydyti, paskui kreipėsi į gydytoją. Birželio 7 d. įrašas yra jo. S. įrašas yra liepos 2 d. Jie galvojo, kad išsigydys patys, daug metų dirba ir patys išsigydo. Veterinarijos išsilavinimo neturi. Buvo nuvažiavę pas P. pažiūrėti datas, nes buvo ,,belekaip” užpildę. Jie užsuko paklausti, ar gali tą dalyką pataisyti. Čia kalba yra apie gydymo žurnalą. Tai buvo liepos mėnesį. Tai padarė dėl to, kad buvo ne pagal eilę surašyta. Byla jau buvo teisme. Žurnalas yra perrašytas. Jį perrašė S. S. buvo gydęs ir užvedė žurnalą. Žurnalas yra laikomas pas atsakovus. Jie vežė žurnalą pas S. Turi gydymo žurnalo originalą. P. turi ano žurnalo originalą. Nuvažiavo pas P. pasikonsultuoti, kad žurnalas užpildytas neteisingai, ar galima perrašyti. Tada jis pasiuntė jį pas S., kad perrašytų. Nebuvo įrašytas jų gydymas – birželio 6 d. ir 7 d. Kalcis yra kaulų stiprėjimui, kad gyvulys nesvirduliuotų, o mielės – skrandžiui, nes apetitas prastas. Aname žurnale nebuvo šitų dviejų įrašų. Pripažįsta, kad sandoris buvo dėl 4000 Lt. Negrąžina pinigų, nes karvė neatitinka realybės. 25 metus užsiima karvių auginimu. Jeigu jo karvė sunegaluoja, imasi savo priemonių, bet tokių atvejų nebuvo, kad vėliau reikėtų kreiptis į gydytoją. Iki pirkimo karvę matė labai mažai, nes atvažiuodavo dirbti su technika.
Atsakovų atstovas advokatas M. S. teismo posėdyje nurodė, kad, paaiškėjo naujos aplinkybės – tai, kad D. ir B. B. neturėjo V. S. įgaliojimo sudaryti sandorį dėl karvės pardavimo, suteikia atsakovui teisę atsisakyti sandorio. Atsakovės G. R. vardu jis taip pat atsisako šio sandorio.
Liudytojas A. P. parodė, kad dirba veterinarijos tarnyboje. Šalis pažįsta. Normalūs santykiai. Įvyko sandoris, kada tiksliai, nežino. Duomenų bazėje karvė buvo S. vardu. Birželio 3 d įvyko perkėlimas. Girdėjo tokią šneką, kad parduota serganti karvė. B. B. labai rūpestingas ir prižiūri savo gyvulius. Visada atlekia į tarnybą, jei kas. Šalino karpą nuo spenio. Apžiūrėjo karvę paskutinį kartą gegužės mėnesį, gal 14-15 d. Jie (D. ir B. B.) pasiguodė sveikata, ir jis patarė, kad reikėtų atsisakyti gyvulio. Žurnalas turi būti bet kurio gyvulio laikymo vietoje. Liepos 22 d. jis paprašė to žurnalo, bet jo jam nepateikė. Praėjus dviem savaitėms po apsilankymo. Pirmas įrašas buvo liepos 2 d. Jis turi kopijas ir atsisakė pasirašyti. Žurnalus galima nusipirkti vaistinėje. Iš pradžių jie juos antspauduodavo, dabar tokio reikalavimo nėra. Jo apskaita nėra griežta, bet jis privalomas kiekviename ūkyje – viskas įrašoma, turi būti rašomi naudojami medikamentai. Gyvulys labiausiai pažeidžiamas po veršiavimosi. Labai uždelsta viskas. Veterinarijoje J. B. sakė, kad kažkas su karve ir pirko kažką Z. R. Pirkimo–pardavimo momentu nematė gyvulio. Liepos 22 d. buvo nuvykęs pagal pranešimą. Jis padarė įrašą akte ir patarė tęsti gydymą. Jie (R.) šiek tiek sureagavo. B. B. vežė L. Karvę matė iki veršiavimosi dvi savaites, ir ji buvo kaip lėlė. Sergančių karvių nesėklinama. Ketoze suserga dažniausiai po veršiavimosi. Ji atiduoda daug energijos ir maisto medžiagų. Neužtenka energijos suskaidyti riebalus. Liepos 22 d. buvo acetono kvapas iš gyvulio snukio.
Liudytojas K. L. teismo posėdyje parodė, B. B. pažįsta seniai, nes teko gydyti karvutę. R. nelabai pažįsta. Santykiai normalūs. Birželio pabaigoje B. B. atvyko pas jį ir paprašė pažiūrėti parduotą karvutę. Sakė, kad ji parduota ir dabar nesveika. Jis pažadėjo nustatyti diagnozę. Gydyti nesiėmė. Jis nustatė ketozę ir pasakė, ką reikėtų daryti. Patarė kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl gydymo. Karvė buvo laikoma pas R. Jis pats dalyvavo ir girdėjo, kokia karvės ligos diagnozė, kaip reikia gydyti. Ketozė yra ypač pieningų karvių liga, kada organizmui trūksta energijos ir gyvulys apsinuodija savo gamybos produktais. Formos kelios – gali suriebėti kepenys, gali būti liesėjimo forma, sutrinka medžiagų apykaita, mažai ėda, sumažėja pienas. Gali atsitaisyti savaime, bet sumažėja pieno, o gali ir kristi. Liga dažniausiai pasireiškia po apsiveršiavimo, kai prasideda pieno gamyba. Kai gyvulys negauna pakankamai angliavandenių, pasireiškia ketozės požymiai. Jeigu pieninga karvė, tai tinkamai reikia ją ir šerti. Daug kas nežino, kaip elgtis su pieningomis karvėmis. Jeigu tinkamai nepašersi pieningos karvės, tai prasidės ligos. Kalcio borogliukonatas yra ne ketozei gydyti, mielės taip pat yra tik kaip papildai. Mano, kad šitos karvės pas B. negydė. Senokai nesiverčia ta praktika, tik konsultuoja. A. B. dėl šitos karvės neturėjo bėdų.
Liudytojas J. U. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba ligoninėje anesteziologu. D. ir B. B. pažįsta 22 metus. Pirkdavo pas juos dukroms pieną. Dar yra prižiūrėjęs B. B. mamą. Atsakovo nepažįsta. Birželio pradžioje jis buvo atėjęs lašinti lašelinę B. B. mamai ir girdėjo, kaip kalbėjosi dėl karvės pirkimo už 4000 Lt. Tarėsi D. ir B. B. su Z. R. Jis nematė, bet girdėjo. Pieną ėmė iki karvės užtrūkimo. Buvo geras ir skanus. Negirdėjo, kad pas karvę būtų buvę kokių ligų.
Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad yra veterinarijos gydytojas. Z. R. jam pranešė liepos 1 d., kad serga jo karvutė. Jis nuvyko liepos 2 d., apžiūrėjo, nustatė ketozę, būklė buvo labai bloga. Pravedė gydymą. Skyrė preparatus ir papildomą šėrimą. Gydė apie savaitę. R. paskui tęsė gydymą pats. Palaikė sveikatą papildais. Dabar gyvūno būklė yra normoje, patenkinama. Duoda produkciją. Karvė buvo po apsiveršiavimo, davė pieno, tada reikia daugiau angliavandenių ir, kai organizme trūksta angliavandenių esant laktozei, gyvūnas pradeda liesėti. Galima justi acetono kvapą, sumažėja produkcija. Gyvūnas nepriėda ir serga klinikine forma. Su genetika tai nesusiję. Tokia liga kyla gyvenimo eigoje. Ketoze dažniausiai suserga po apsiveršiavimo. Bet, jei slapta forma, gali sirgti ir taip. Veršelio jis nematė. Z. R. skundėsi, kad kai kuriuos nerecepetinius preparatus naudojo jau anksčiau ir nesikreipė į veterinarijos gydytoją. Sakė, kad serga jau anksčiau. Už žurnalo vedimą atsako pats savininkas. Jie daro įrašą, darydami gydymą, skirdami preparatus. Savininkas turi vesti pats naudodamas nereceptinius preparatus. Savo vardu bandą suformavo birželio mėnesį, jis užpildė žurnalą, nes sakė, kad pirko preparatus. Kai pirko, neturėjo žurnalo. Pirmiau buvo užvestas liepos mėnesio žurnalas. Paskui paprašė perrašyti ir jis paliko vietos, kad jis pasidarytų įrašus, kuriuos turėjo padaryti. Z. R. nebuvo susipažinęs su žurnalo vedimu. Kai jis buvo išsirašęs, pasakė, kad naudojo kitus medikamentus. Kuriuos preparatus paskyrė A. S., jis pasirašė. Kur neskyrė, nesirašė. Žurnalą reikia turėti vieną. Esmės nekeičia, įrašai tokie patys. Kai karvė serga, jos negalima skiepyti. D. ir B. B. karvė buvo skiepyta gegužės 10 d. Buvo paimtas kraujas. Klinikinių tyrimų niekas nedarė. Jeigu slapta forma, reikia daryti klinikinius tyrimus. Teigti, kad kliniškai sveika, negali. Yra buvęs pas D. ir B. B. dėl šitos karvės skrandžio problemų. Kada tiksliai, negali pasakyti, bet ne 2013 m. Jeigu karvė pati negali apsiveršiuoti, negali teigti, kad ji nesveika. Krekenų kiekis buvo kaip normalios karvės. 36 metus užsiiminėja veterinarijos praktika, ir skiepai negali pakenkti gyvūnui atliekant profilaktinį skiepijimą. Jeigu karvė išliesėjusi, neskiepija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.413 str. nurodo, jog daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis turi būti rašytinė. Sutartyje privalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šalys šioje byloje neginčija karvės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sudarymo fakto ir iš esmės sutarties sąlygų: ieškovai teigia, o atsakovai neprieštarauja, kad karvės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sandoris buvo sudarytas, sandorio suma – 4000 Lt, likusi sumokėti suma – 3000 Lt. Ieškovai nurodo, kad terminas likusiai sumai sumokėti yra 2013 m. rugpjūčio 3 d., o atsakovas Z. R. nurodo, jog žino, kad galutinai atsiskaityti pagal minėtą sandorį turėjo iki rudens, tačiau šis netikslumas nėra esminis, šalys nesutaria ne dėl jo. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog nenustatyta, kad įstatyme įsakmiai būtų nurodyta, jog šiuo atveju sutarties sudarymo formos nesilaikymas sandorį darytų negaliojantį, vertintina, jog tarp ieškovų ir atsakovų 2013 m. birželio 3 d. buvo sudaryta karvės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, pagal kurią ieškovai įsipareigojo už 4000 Lt parduoti ir perduoti atsakovams karvę, o atsakovai – karvę priimti, 2013 m. birželio 3 d. sumokėti pardavėjams 1000 Lt, o likusius 3000 Lt sumokėti atsakovams per du mėnesius nuo pirkimo. Iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas (jį parduodant) kitai šaliai. Toks vertinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje teigiama, jog, siekiant teisingai kvalifikuoti sutartinius santykius, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius jos dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, taip pat į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokios sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008 ir kt.).
Atsakovų sandorio atsisakymas dėl to, kad ieškovai D. ir B. B. neturėjo savo dukters ieškovės V. S. įgaliojimo sudaryti sandorį dėl karvės pardavimo, laikytinas nepagrįstu, nes abi sandorio pusės išreiškė valią sudaryti minėtą sandorį (CK 1.64 str.). Nustatyta, jog visi ieškovai laikė save karvės savininkais. Nors karvė buvo registruota V. S. vardu, ji iš principo rūpinosi gyvulio dokumentais, ką patvirtina faktas, jog po karvės pardavimo 2013 m. birželio 4 d. ieškovė V. S. nuvyko pas veterinarijos gydytoją inspektorių S. J. ir užpildė pranešimą apie gyvūnų perkėlimą ir gyvūno šeimininko kaitą. V. S. tėvai ieškovai D. ir B. B. karvę laikė pas save, prižiūrėjo ir rūpinosi. Teismo posėdžiuose ieškovai patikslino, kad V. S. apskritai nelabai tos karvės norėjusi, o jos tėvams, laikantiems save teisėtais gyvulio šeimininkais, nekilo abejonių dėl galimybės karvę parduoti patiems, dukters pritarimas buvo gautas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys buvo paprasti kaimo žmonės, neturintys specialių teisinių žinių, kurios būtų padėję sandorį sudaryti tinkamai, be to, ieškovai su atsakovais buvo gerai pažįstami, todėl sandorį sudarė fiduciariniais pagrindais. V. S. nedalyvavimas sandorio metu negali daryti paties sandorio negaliojančiu, negali būti laikomas atsakovų suklydimu ir dėl to, kad šalių (pirkėjų ir pardavėjų) valia buvo išreikšta, o V. S. valia galėjo būti numanoma atsižvelgiant į tai, kad kiti pardavėjai buvo jos tėvai, karvė buvo pas juos, atsakovai žinojo, kad jie ją prižiūri (CK 1.64 str. 1, 2 d.). Be to, suklydimas dėl pirkėjo šio karvės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai atveju neturi jokios reikšmės, atsakovų teisės nuo to niekaip nenukentėjo ir negalėjo nukentėti, nebent V. S. būtų atsisakiusi gyvulį parduoti. Ieškovai perdavė, o atsakovai priėmė karvę, šalys sutarė dėl kainos, mokėjimo sąlygų. CK 2.133 str. 7 d. numatyta, kad sudariusi sutartį su tokios teisės neturinčiu asmeniu, kita sandorio šalis sandorio atsisakyti gali, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino. Nedalyvavusi sandoryje jį, jo sąlygas galėjusi ginčyti, prašyti pripažinti sandorį negaliojančiu V. S., kaip jau nustatyta byloje, sandorį patvirtino 2013 m. birželio 4 d. nuvykdama pas veterinarijos gydytoją inspektorių ir užpildydama pranešimą apie gyvūnų perkėlimą ir gyvūno šeimininko pasikeitimą.
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad būdama pas ieškovus karvė nesirgo. Tai paliudijo ne tik gyvulį laikęs ieškovas B. B., bet ir liudytojai: A. P., K. L., iš dalies – A. S.. A. P. teigė, kad dėl pačių D. ir B. B. sveikatos patarė jiems atsisakyti gyvulio, o pati karvė dvi savaitės iki veršiavimosi buvo „kaip lėlė“ (reikia suprasti – sveika), B. B. visada labai rūpestingai prižiūri gyvulius, jei kas atsitinka, iš karto kreipiasi į veterinarijos tarnybą. Iš liudytojo A. P. paaiškinimų, be to, nustatyta, jog, jei karvė būtų sirgusi būdama pas D. ir B. B., ji nebūtų buvusi sėklinama. Liudytojas A. S. taip pat nurodė, kad neskiepijama išliesėjusi karvė, o B. ir D. B. karvė buvo skiepyta 2013 m. gegužės 10 d., dėl B. ir D. B. karvės skrandžio problemų yra buvęs pas juos ir apžiūrėjęs gyvulį, bet tikrai ne 2013 m. Liudytojas K. L. nurodė, kad šitos karvės pas B. B. negydė, anksčiau B. B. dėl šitos karvės neturėjo bėdų. Iš jo parodymų nustatyta, jog dėl Z. R. parduotos karvės ligos diagnozės nustatymo į veterinarą kreipėsi ne Z. R., bet B. B. Liudytojas K. L. teismo posėdyje parodė, kad birželio pabaigoje B. B. atvyko pas jį ir paprašė diagnozuoti parduotos karvės ligą. Liudytojas J. U. parodė, jog negirdėjęs, kad pas karvę būtų buvę kokių ligų, iš D. ir B. B. pirktas pienas birželio pradžioje, prieš pat parduodant karvę Z. ir G. R., buvo geras ir skanus. Liudytojas A. S., apžiūrėjęs nurodė, jog krekenų kiekis buvo kaip normalios karvės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovai ne tik tinkamai prižiūrėjo parduotą karvę, bet ir tinkamai tvarkė reikalingą dokumentaciją.
Atsakovų teiginys, kad nusipirko sergančią karvę, priešingai, gretinant jį su bylos medžiaga kelia rimtų abejonių. Kelia įtarimą nenuoseklus atsakovo Z. R. V. medicinos produktų ir vaistinių pašarų, naudojamų produkcijos gyvūnams, apskaitos ir naudojimo kontrolės žurnalo pildymas, elgesys sužinojus, kad karvė nesveika. Iš jo parodymų negalima nustatyti, kad karvė sirgo prieš ją nuperkant. Įrašus žurnale apie tai, kad karvei duodamas kalcis ir mielių koncentratas, birželio 7 d. ir 10 d., kaip teismo posėdžio metu nurodė Z. R., įrašė jis pats, be to, vėliau taisydamas, anot jo, netinkamą žurnalo pildymą, dėl ko tikrai negalima teigti, jog karvės liga buvo aiški jau birželio pradžioje. Veterinarijos gydytojo A. S. įrašas yra liepos 2 d., todėl pagrįstai galima manyti, jog veterinaro karvė buvo apžiūrėta ir jos liga konstatuota tik liepos 2 d. Z. R. nurodo, kad susirgusią karvę pradžioje jie gydę patys, be veterinarų pagalbos, tik veterinarijos vaistinėje taręsi po apsiveršiavimo. Tai teismui taip pat kelia abejonių, kadangi rūpestingas šeimininkas, juo labiau – manydamas, kad nusipirko sergantį gyvulį, iš karto kreiptųsi profesionalios pagalbos ir dėl diagnozės nustatymo, o šioje byloje nustatyta, kad birželio mėnesį į veterinarą pirmiausiai kreipėsi ieškovas B. B., atsakovams pranešus, kad karvė nesveika. Liudytojas A. P. paaiškino, kad žurnalo jis paprašė liepos 22 d., bet jo jam nepateikė. Pirmas įrašas buvo liepos 2 d., nors kiekviename ūkyje turi būti įrašoma viskas, taip pat ir naudojami medikamentai. Liudytojas A. S. parodė, kad apie karvės ligą Z. R. jam pranešė liepos 1 d. Nuvykęs liepos 2 d. jis nustatė ketozę, būklė buvo labai bloga.
Pažymėtina, kad iš liudytojų veterinarijos specialistų parodymų matyti, jog labiausiai tikėtina, jog parduotos karvės ligos požymiai atsirado po apsiveršiavimo, kada, kaip teigė liudytojas A. P., gyvulys labiausiai pažeidžiamas, ketoze suserga dažniausiai po veršiavimosi. Tai patvirtino ir liudytojas K. L., paaiškindamas, jog ketozė yra ypač pieningų karvių liga, kada organizmui trūksta energijos ir gyvulys apsinuodija savo gamybos produktais; liga dažniausiai pasireiškia po apsiveršiavimo, kai prasideda pieno gamyba, kai gyvulys negauna pakankamai angliavandenių. Nors liudytojas A. S. išsakė argumentus, jog ketoze karvė gali sirgti slapta forma, byloje duomenų apie tai nėra, juo labiau duomenų, kad ieškovai būtų žinoję apie tokios gyvulio ligos faktą ir sąmoningai stengęsi dėl to jį parduoti atsakovams. Be to, ir šis liudytojas neginčytinai patvirtino, jog ketoze dažniausiai suserga po apsiveršiavimo, su genetika ji nesusijusi, kyla gyvenimo eigoje. Iš visų liudijusių veterinarijos specialistų parodymų galima spręsti, jog atsakovai neprižiūrėjo karvės tinkamai, greičiausiai todėl karvė susirgo, liga progresavo. Liudytojas K. L. parodė, kad ketozę jis nustatė birželio pabaigoje ir patarė kreiptis į veterinarijos gydytoją. Z. R. girdėjo, kokia karvės ligos diagnozė, kaip reikia gydyti. Kalcio borogliukonatas yra ne ketozei gydyti, mielės taip pat yra tik kaip papildai. Liudytojas A. P. teigė, jog liepos 22 d. buvo nuvykęs pagal pranešimą, buvo acetono kvapas iš gyvulio snukio. Jis padarė įrašą akte ir patarė tęsti gydymą. Z. ir G. R. šiek tiek sureagavo. B. B. vežė L. A. S. teigė, kad Z. R. apie karvės ligą jam pranešė liepos 1 d. Liepos 2 d. gyvulio būklė buvo labai bloga, diagnozavo ketozę. Karvė buvo po apsiveršiavimo, davė pieno, tada reikia daugiau angliavandenių ir, kai organizme trūksta angliavandenių esant laktozei, gyvūnas pradeda liesėti; galima justi acetono kvapą, sumažėja produkcija; gyvūnas nepriėda ir serga klinikine forma.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, jog karvė susirgo jau parduota. CK 6.412 str. nurodyta, jog pirkėjui perduotų daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pirkėjui. Darytina išvada, kad pagal 2013 m. birželio 3 d. tarp ieškovų ir atsakovų sudarytos karvės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sąlygas ieškovai savo prievoles yra įvykdę, o atsakovai vengia įvykdyti prievolę – sumokėti 3000 Lt skolą ieškovams, todėl ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai.
Tenkinant ieškinį, iš atsakovų priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 3000 Lt sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2013 m. rugpjūčio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovams iš atsakovų taip pat priteistinas sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 93 str.) ir 800 Lt patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Remiantis CPK 88 str. iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos ir 15,26 Lt pašto išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų siuntimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 270, 279 str., Lietuvos Respublikos CK 6.1, 6.2, 6.38, 6.256 str., 6.411-6.415 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovų: Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), solidariai 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) skolą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3000 Lt sumos nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas: 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį bei 800 Lt (aštuonių šimtų litų) kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovams: V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), B. B., gimusiam 1935 m. rugpjūčio 16 d., ir D. B., gimusiai 1939 m. birželio 17 d., gyvenantiems (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų: Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 15,26 Lt (penkiolikos litų, 26 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.