Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. A. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus:

2020 m. sausio 25 d., apie 17.50 val., Klaipėdos g., ties namu Nr. 35, Gargždų m., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, P. A., vairuodamas automobilį „Opel Astra-G-Caravan“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį pėsčiąjį, esant tamsiam paros metui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį P. K., kuris, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, 2020 m. sausio 26 d., 02.36 val., Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, mirė.

Šiais savo veiksmais P. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonės vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui <...> ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis P. A. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai padarė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš 2020 m. sausio 25 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad P. A. ir P. K. asmens blaivumo testais buvo nustatytos 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 1-2).

Iš 2020 m. sausio 26 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Klaipėdos g., ties namu Nr. 35, Gargždų m., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi. Automobilis „Opel Astra-G-Caravan“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi pravažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Nuo pėsčiųjų perėjos ženklo Nr. 534 iki automobilio kairės pusės galinio rato ašies, 8 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje: Nr. 534 (Pėsčiųjų perėja) su papildoma lentele Nr. 844 (Neregiai); Nr. 533 (Pėsčiųjų perėja) su papildoma lentele Nr. 844 (Neregiai) (1 t., b. l. 24-37).

Iš 2020 m. sausio 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad automobiliui „Opel Astra-G-Caravan“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadintas variklio dangtis, išdaužtas priekinis stiklas, apgadintas priekinis valstybinio numerio ženklas (1 t., b. l. 38-49).

Iš specialisto išvados Nr. M 63/2020 (03) nustatyta, kad P. K. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė daugybiniai kūno sužalojimai apimantys skeleto kaulus ir vidaus organus. Remiantis Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. A-3769565 duomenimis, P. K. mirė 2020 m. sausio 26 d., 02.36 val., medikų akivaizdoje. Sužalojimai patirti eismo įvykio metu sunkūs ir yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Specialisto išvadoje Nr. T-A 794/2020 (01) nurodyta, kad P. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 77-80).

Iš 2020 m. sausio 27 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad Viliaus Gaigalaičio globos namų darbuotojai pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu (1 t., 57-59).

Iš 2020 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, jog važiuojamoji kelio dalis yra su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, per kurią yra paaukštinimas, ant kurio yra pažymėta pėsčiųjų perėja. Abiejose važiuojamosios kelio dalies pusėse yra kelio ženklai „Pėsčiųjų perėja“. Perėja apšviesta dirbtiniu apšvietimu. 17:50:38 matosi, kaip kitoje važiuojamosios kelio dalies pusėje, pėsčiųjų taku link pėsčiųjų perėjos ateina žmogus, apsivilkęs šviesios spalvos kelnėmis ir tamsesnės spalvos viršutinės dalies rūbu. Minėtas žmogus pereina vieną eismo juostą, įžengia ir eina kita eismo juosta, per pėsčiųjų perėją. 17:50:51 pėsčiajam einant kita eismo juosta, ties jos viduriu, jam iš dešinės pusės parvažiuoja automobilis, kuris nestabdydamas užvažiuoja ant pėsčiųjų perėjos ir priekine dalimi partrenkia pėsčiąjį. Partrenkimo metu automobilio galinėje dalyje užsidega papildomi žibintai, t.y. galimai stabdžių žibintų šviesos. Nuo smūgio pėsčiasis užkrenta ant automobilio variklio dangčio ir nukrenta ant važiuojamosios kelio dalies, priekyje jį partrenkusio automobilio, kuris sustoja už pėsčiųjų perėjos (1 t., b. l. 60-62).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo P. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis P. A. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis P. A. ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 188-191). Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę, žalą atlygino draudimas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog P. A. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog P. A. vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, P. A. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. P. A. laiduotoja skirtina sesuo V. N., kuri vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už P. A. asmuo (2 t., b. l. 108-112).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. BK IX skyriuje numatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis tokios įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos pagal jų rūšis, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus. Siekiant pataisyti nusikaltusį asmenį, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, P. A., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas, nusikaltimo stadiją (baigtas), pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, kaltės forma - neatsargi), baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, įmokos dydis nustatytinas artimas minimaliam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. A. pripažinti padariusį nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, P. A. perduodant V. N. atsakomybei.

P. A. laiduotoja paskirti V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą nustatyti dvejus metus.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti P. A. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500,00 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.